Turto Pardavimo Iš Varžytynių Tvarkos Aprašas Bankroto Procese Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama turto pardavimo iš varžytynių tvarka bankroto procese Lietuvoje, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-173-450/2024.

Ginčo Esmė

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi M. tikrajai ūkinei bendrijai (TŪB) „Žaibas“ iškėlė bankroto bylą, o 2020 m. gruodžio 16 d. pripažino ją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2023 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Skundo Argumentai

  • Nutarimai priimti kreditoriams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, pažeidžiant įmonės ir kreditorių interesus.
  • Nustatyta pradinė turto realizavimo kaina (1 843 000 Eur) neatitinka rinkos kainos ir yra nepagrįstai per didelė.
  • Neįmanoma pardavinėti turto varžytynėse, nes dalis turto nėra įregistruotas viešajame registre.
  • Kreditoriai nesąžiningai nutarė padidinti nerealizuoto kilnojamojo turto komplekso kainą penkis kartus, grįždami į pradinę turto realizavimo stadiją.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutartis

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą. Teismas nurodė, kad nebuvo nesilaikyta kreditorių susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimas turėjo laiko tinkamai įvykdyti įstatymo jam numatytas funkcijas bei nustatyti tokią ginčo turto kainą, už kurį turtas būtų realizuotas, nepažeidžiant bankroto proceso paskirties ir tikslo.

JANĮ nenustato draudimo kreditoriams susirinkime iš naujo svarstyti tuos pačius klausimus, peržiūrėti ankstesnius kreditorių susirinkimų nutarimus, todėl vien tai, kad kreditorių susirinkimas anksčiau išreiškė valią tam tikrais turto realizavimo klausimais (nustatė turto realizavimo kainas) ir tokio kreditorių sprendimo teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka, patenkinant nemokumo administratorės skundus, teismo vertinimu, nepanaikina nei kreditorių teisės šiuos klausimus svarstyti pakartotinai, nei teismo kompetencijos įvertinti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, išskyrus tuos atvejus, kai ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo įvykdytas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.

Atskirojo Skundo Argumentai

Apeliantė likviduojama dėl bankroto M. TŪB „Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės skundą tenkinti.

  • Nutartyje iš esmės nėra motyvų, aktualių skunde dėstytiems apeliantės argumentams.
  • Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 3-uoju darbotvarkės klausimu.
  • Teismo motyvas, kad ginčijamais nutarimais nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra pagrįsta ir atitinka rinkos kainas, yra paneigtas kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytomis aplinkybėmis.
  • Teismas neįvertino, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
  • Apeliantė ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4-uoju darbotvarkės klausimu, tačiau teismas nutartyje nepasisakė (arba pasisakė abstrakčiai) dėl šiuo nutarimu nustatytos turto pradinės realizavimo kainos pagrįstumo.

Valstybinės Mokesčių Inspekcijos Atsikirtimai

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

  • Ginčijami nutarimai neprieštarauja JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintiems parduodamo turto principams: rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio principams.
  • Turto pardavimui iš varžytynių taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Turto Pardavimo Iš Varžytynių Tvarkos Aprašas

Turto pardavimas iš varžytynių bankroto proceso metu yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis, siekiant užtikrinti skaidrų, aiškų ir konkretų turto realizavimą. Šis procesas remiasi JANĮ, CPK ir poįstatyminiais teisės aktais, tokiais kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas.

Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse - šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis).

Pagrindiniai principai:

  • Rinkos kainos principas: Turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal panašaus turto pardavimo rinkoje kainas.
  • Didžiausios kainos principas: Siekiama parduoti turtą už didžiausią galimą kainą.
  • Turto apyvartos greičio principas: Turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

Ši informacija suteikia bendrą supratimą apie turto pardavimo iš varžytynių tvarką bankroto procese Lietuvoje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir gali turėti specifinių aplinkybių, kurios gali paveikti procesą.

Turto pardavimo etapai

  1. Bankroto bylos iškėlimas įmonei.
  2. Turto įvertinimas ir pradinės kainos nustatymas.
  3. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos.
  4. Varžytynių organizavimas ir vykdymas.
  5. Atsiskaitymas su kreditoriais iš gautų lėšų.

Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas

Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas vykdomo bankroto proceso metu reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANĮ ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad dėl kilnojamojo trumpalaikio turto ir ilgalaikio turto, kaip turto komplekso, realizavimo buvo skelbiami šeši aukcionai, kuriuose turto kaina buvo 361 793 Eur (pirmasis aukcionas), 289 434 Eur (antrasis aukcionas), 217 076 Eur (trečiasis aukcionas), 144 712 Eur (ketvirtasis aukcionas), 101 299 Eur (penktasis aukcionas), 70 909 Eur (šeštasis aukcionas).

Ši lentelė apibendrina kilnojamojo turto komplekso kainas aukcionuose:

Aukciono Nr. Turto kaina (Eur)
1 361 793
2 289 434
3 217 076
4 144 712
5 101 299
6 70 909

tags: #turto #pardavimo #is #varzytyniu #tvarkos #aprasas