Kreditoriaus interesų saugojimas nuo skolininko nemokumo nuo seno buvo teisinio reguliavimo objektas. Įmonių bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Kai skolininkas nemokus, bet kurioje šiuolaikinėje valstybėje pradedant bankroto procedūras, yra skiriamas nešališkas, nepriklausomas asmuo, kuris perima nemokaus skolininko turtą, dokumentus ir yra atsakingas ne tik už šio turto išsaugojimą, administravimą, bet ir už kiek galima didesnio skolininko turto sukaupimą bei padalijimą kreditoriams.
Šiam specialiam subjektui, dar pagal romėnų teisę vadintam curator bonorum, tiek dabar, tiek ir pagal seniau galiojusius teisės aktus dėl jo atliekamo darbo pobūdžio buvo keliami ypatingi reikalavimai. Šios įmonės kreditorių reikalavimų apimties patenkinimas didžia dalimi priklauso nuo įmonės bankroto administratoriaus veiklos.
Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs Įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Jis atstovauja įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
Bankroto administravimo paslaugų teikimas yra specifinė verslo rūšis, kuri pasireiškia tuo, kad įmonės bankroto procese administratoriui tenka atstovauti tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus. Šiai veiklai vykdyti reikia ypatingai daug žinių, kvalifikacijos ir patirties, kadangi nuo bankroto administratoriaus ir jo kompetencijos nemaža dalimi priklauso bankroto bylos baigtis ir tai, kokiu mastu bus patenkinti kreditorių reikalavimai.
Įmonei tapus nemokia ir teismui pripažinus tokią įmonės būseną, jau iškeliant įmonės bankroto bylą dažniausiai aišku, jog ji nebus pajėgi įvykdyti visų savo turtinių įsipareigojimų. Šioje situacijoje tikėtina, kad asmenys, turintys turtinius santykius su įmone, nukentės. Taip pat akivaizdu, kad naujų sandorių sudarymas su tokia įmone yra rizikingas. Todėl nuo to momento, kai įmonei pradedamos taikyti bankroto procedūros, pradedamos taikyti ir visos priemonės, kuriomis būtų kuo geriau apsaugoti su įmone turtiniais santykiais susijusių asmenų interesai, ir dėl įmonės nemokumo jų patirti nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni arba apskritai jų būtų išvengta.
Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viena iš teismo pareigų, priimant nutartį iškelti bankroto bylą, yra paskirti administratorių. Tokiu būdu atsiranda viena iš pagrindinių figūrų įmonės bankroto procese. Dėl vykdomos veiklos bei atliekamų funkcijų, šio subjekto teisinis statusas pasižymi tam tikra specifika.
Bankroto administratoriaus sąvoka apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, jog Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau - fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau - juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjo pateikta bankroto administratoriaus sąvoka nėra išsami. Iš jos tėra aišku tiek, kad administratoriumi teismas gali paskirti fizinį arba juridinį asmenį, kuriam teisės aktais nustatyta tvarka suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas. Tačiau šioje sąvokoje nėra atskleista, kieno teises bei interesus bankroto procese atstovauja šis subjektas. Nors bankroto administratorius įvardijamas kaip įmonės administratorius, atsižvelgiant į kitas Įmonių bankroto įstatymo normas, kurios įpareigoja ginti įmonės kreditorių interesus, administratorių galima pavadinti ir kreditorių atstovu.
Administratoriaus funkcijos apima įmonės turto masės kaip įmanoma daugiau turto, sudaro galimybes tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei atlieka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 9, 14 ir kituose punktuose numatytas funkcijas. Tuo tarpu jau remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratorius laikomas kreditorių atstovu. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo įgaliojimu įmonės vardu su administratoriumi sudaro pavedimo sutartį. Sudarius šią sutartį tarp šalių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Atstovaudamas kreditorių teisėms, administratorius sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, atlieka kitas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10, 12, 14, 23 punktuose įvardintas pareigas. Šiuose teisės aktuose apskritai neapibrėžtos kreditorių interesus.
Bankroto administratorius atstovauja įmonės, ir jos kreditorių interesų gynybai (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 13, 23 punktai ).
Yra kelios teorijos aiškinančios bankroto administratoriaus statusą:
- Kreditorių atstovo teorija, pagal kurią bankroto administratorius yra įstatyminis kreditorių atstovas.
- Įmonės atstovas, turintis ribotas atstovavimo galias, t.y. atstovaujantis tik tiek, kiek reikia bankroto tikslams pasiekti.
- Tarnybos teorija, kuria bankroto administratorius laikomas kaip savarankiškas asmuo, proceso šalis pagal įstatymą, veikianti vietoj skolininko. Šios teorijos esmė ta, kad administratorius nėra valstybės tarnautojas, nes jo teisės ir pareigos nustatytos įstatyme, o jo veiklą prižiūri teismas.
Pažymėtina, kad Lietuvos bankroto teisės doktrinoje labiau krypstama prie to, kad Lietuvai artimesnė yra bankroto administratoriaus, kaip teismo skiriamo skolininko atstovo, teorija. Tai reiškia, kad administratorius atstovaus šiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius.
Taip pat tikslinga paminėti ir tai, koks teisinis statusas bankroto administratoriui yra suteiktas kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Austrijoje administratorius savo veiklą atlieka, vadovaudamasis kreditorių ir skolininko interesais. Italijoje administratorius veikia kaip valstybės tarnautojas.
Reikia pastebėti, kad asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į bankroto procesą įstoja vedamas savo interesų. Tai reiškia, kad įmonės, iš savo veiklos pirmiausia siekia gauti materialinės naudos. Tai savaime suprantama, nes materialinės naudos gavimas yra kiekvieno rinkos dalyvio tikslas. Panašią poziciją galima sutikti ir teismų praktikoje.
Taigi, remiantis Teismo suformuota pozicija, bankroto administratorius galima įvardinti, kaip verslo subjektą, užsiimantį įmonių bankroto administravimo veikla bei siekiantį iš šios veiklos gauti pelną. Užsiimantis šia verslo rūšimi, turi atitikti ne tik bankroto administratoriaus kvalifikacijai keliamus reikalavimus, bet ir turėdamas ribotą personalą bei minimalius finansinius resursus turi mokėti vadovauti įmonei, valdyti jos turtą. Svarbu balansas tarp įmonės ir jos kreditorių.
Kita vertus reikia pastebėti, kad praktikoje ir teorijoje bankroto administratoriaus statusas dažnai gali skirtis. Dažnai administratorius gina ne visos įmonės ar jos kreditorių, o tam tikrų suinteresuotų asmenų interesus.
Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad įstatymų leidėjas nevisapusiškai bei neišsamiai apibrėžė bankroto administratoriaus sąvoką. Analizuojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas nėra visiškai aišku, kieno interesus bankroto administratorius turėtų atstovauti, bei koks yra jo teisinis statusas. Administratorius turi ginti įmonės kreditorių interesus, privalėdamas siekti maksimaliai juos patenkinti (pagrindinis bankroto proceso tikslas). Taip pat bankroto administratorius yra ir įmonės skolininkės atstovas, jos valdytojas, privalantis optimaliai ją valdyti ir atstovauti, kad nebūtų bereikalingai iššvaistyta papildomai turto ir būtų tinkamai užbaigtos bankroto procedūros bei įmonė likviduota.
Administravimo veikla yra glaudžiai susijusi su veiksmingu vadovavimu. Administravimas yra ir tuo ypatinga veiklos sritis, nes daro nemenką įtaką kitoms veiklos sritims. Administravimo veiklos ir administratoriaus atliekamų darbų apimtis, jų vykdymo eiliškumas priklauso nuo daugelio aspektų. Tai yra finansinio bankroto požymiai ir pan. Šis įtakoja kiekvieno bankroto proceso eigai, bei remiantis Įmonių bankroto įstatymo teisės normose įtvirtintomis nuostatomis galima teigti, kad administravimo veikla susideda iš daugybės Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje bei kituose straipsniuose administratoriui priskiriamų funkcijų (informacijos teikimas, įmonės ir jos turto valdymas bei atstovavimas, kreditorių teisių įgyvendinimas ir pan.).
Įmonės Restruktūrizavimas ir Nemokumas
Įmonei susidūrus su nemokumu, ne visada problemas pavyksta išspręsti derybų keliu ar pradėjus restruktūrizavimą. Kartais neišvengiamas bankroto procesas.
Įmonės restruktūrizavimas yra procesas, kurio metu įmonė pertvarko savo veiklą ir finansus siekdama išvengti bankroto. Restruktūrizavimo tikslas yra atkurti įmonės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Pagrindiniai restruktūrizavimo aspektai:
- Skolų restruktūrizavimas: susitarimai su kreditoriais dėl skolų atidėjimo, mažinimo ar kitų palankių sąlygų.
- Veiklos restruktūrizavimas: veiklos procesų pertvarkymas, sąnaudų mažinimas, nepelningų padalinių uždarymas arba naujų pajamų šaltinių paieška.
- Teisinė apsauga: restruktūrizavimo procesas suteikia teisinę apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, leidžiant įmonei sutelkti dėmesį į finansinių problemų sprendimą.
Įmonės nemokumas (bankrotas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesas įmonės atveju inicijuojamas įmonės vadovo arba jos kreditorių. Pagrindiniai nemokumo (bankroto) proceso aspektai:
- Įmonės bankroto bylos iškėlimas: teisinė procedūra, kurios metu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki ir negali tęsti veiklos. Tai vykdoma pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą.
- Įmonės likvidavimo dėl bankroto procedūra: įmonės turto likvidavimas, kai turtas parduodamas, o gautos lėšos paskirstomos kreditoriams pagal nustatytą eiliškumą. Tai užtikrina, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo teisingiau.
Juridinių Asmenų Nemokumo Įstatymas
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato taisykles, procedūras ir reikalavimus, kaip turi būti vykdomi bankroto ir restruktūrizavimo procesai, užtikrinant kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą. Šis teisės aktas užtikrina, kad tiek įmonės, tiek kreditorių interesai būtų apsaugoti ir kad procesai vyktų skaidriai bei efektyviai.
Esminiai įstatymo aspektai:
- Nustato įmonės nemokumo sąlygas ir kriterijus.
- Reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką.
- Nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą.
- Numato įmonės turto realizavimo tvarką.
Bankrutuojančios Įmonės Turto Paieška ir Įsigijimas
Asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir:
- Pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį.
- Pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.
Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str.). Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.).
Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais. Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Kreiptis į administratorių | Susisiekti su nemokumo administratoriumi ir kreditoriais dėl galimo turto įsigijimo. |
| Pateikti pasiūlymą | Pateikti preliminarų pasiūlymą pirkti juridinį asmenį arba jo dalį. |
| Pagrįsti naudą | Įrodyti, kad turto pardavimas kaip visumos atneš didesnę naudą kreditoriams. |
| Dalyvauti susirinkimuose | Aktyviai dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir domėtis priimamais sprendimais. |
Teisminė Praktika
Kauno apygardos teismo nutartis civilinė byla Nr. eB2-2173-390/2018 iliustruoja bankroto bylos iškėlimo procesą. Ieškovė VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Jevgenijaus Francevo įmonei dėl nemokumo. Teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki, nevykdo įsipareigojimų ir neturi turto, todėl patenkino ieškovės prašymą ir iškėlė bankroto bylą.
Remiantis bylos duomenimis, Jevgenijaus Francevo įmonės skola VSDF biudžetui 2018 m. birželio 21 d. buvo 3 566,55 Eur. Apdraustųjų asmenų įmonėje nebuvo. Skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka. Įmonė registruotino turto neturėjo ir finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė.
Teismas konstatavo, kad įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką ir iškėlė bankroto bylą, paskirdamas administratorių UAB „Ultima optio“. Taip pat buvo nustatyti terminai kreditoriams pareikšti savo reikalavimus ir įmonės valdymo organams perduoti turtą administratoriui.
tags: #turto #pardavinejimas #pries #bankrota