Privatus verslas Lietuvoje įgauna vis didesnę reikšmę, skverbdamasis ir į švietimo sritį. Vis dėlto, kol kas tai tik neryški tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Tradiciškai ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklai apibūdinti naudojamas tik edukologinis požiūris. Būtent jis atsispindi ir visoje lietuviškoje literatūroje, nagrinėjančioje ikimokyklines ugdymo įstaigas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime ikimokyklinės įstaigos apibrėžimą, paskirtį ir galimybes, kurias atveria privataus verslo įsitraukimas į šią sritį.
Ikimokyklinės Ugdymo Įstaigos Veiklos Apžvalga
Prieš pradedant nagrinėti ikimokyklines ugdymo įstaigas vadybiniu aspektu, reikia detaliau susipažinti su dabartiniu požiūriu į šias įstaigas. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos apžvalga bus atliekama remiantis literatūra apie Lietuvos ikimokyklines ugdymo įstaigas. Šiuolaikinėje literatūroje akcentuojamos humanistinės pedagogikos idėjos. Pabrėžiama, kad įgyvendinant jas ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje būtina:
- “Ugdyti - tai reiškia ne tiktai stabdyti neigiamas savybes, bet ir blogas pakeisti geromis”
- “Mokėkime džiaugtis vaikų darbais”
- “Auklėtoja vaikų širdelėse turi sukaupti pažinimo ir dvasinius turtus”
- “Pedagoginėje veikloje praktikantas turėtų naujai prisiliesti prie ugdymo proceso”
Pastarasis teiginys ypač dažnai akcentuojamas. Dabartiniu metu bandoma skatinti pedagogus sudaryti vaikų ugdymo sistemas, parengti ir praktiškai realizuoti ugdymo ikimokyklinėse įstaigose modelius. Tokių modelių konkretaus taikymo apžvalgai skiriamos net atskiros knygos.
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vyksta ne tik ideologiniai, bet ir sisteminiai pokyčiai. Skirtingai nuo sovietinių laikų, dabar vaikai ikimokyklinėse įstaigose gali būti norimą dienų ir valandų skaičių, kuriamos specialios grupės ugdyti įvairių polinkių ir gabumų vaikus.
Žinoma, visi šie ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai tiesiogiai atsiliepia vaikams. Tiek sovietinio, tiek nepriklausomybės laikotarpio literatūroje dažnai sutinkami praktiniai atskirų veiklos sričių vadovai. Juose apžvelgiamos atskiros ikimokyklinio ugdymo formos, tokios kaip fizinis ugdymas, garsų tarimas, muzika ir žaidimai, piešimo mokymas ir kt.
Tokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos ypatybės, iškeliamos literatūroje. Žinoma, jos yra būtinos ir svarbios kiekvienai ugdymo įstaigai. Tačiau šalia edukologinio požiūrio darbe pabandysiu iškelti ir kitą - vadybinį požiūrį į šias įstaigas.
Organizacijos Samprata
Prieš pradedant nagrinėti ikimokyklinę ugdymo įstaigą kaip verslo organizaciją, tikslinga apžvelgti pačios organizacijos sampratą, jos tipus.
- Organizacija yra sistemingas žmonių susitarimas specialiam tikslui pasiekti.
- Organizacija - žmonių grupė, dirbanti kartu darbo pasidalijimo principu, siekianti bendro tikslo.
- Organizacija - struktūriškoje sistemoje tarpusavyje susijusių žmonių grupė, kurių koordinuoti veiksmai nukreipti tikslų pasiekimui dinamiškoje aplinkoje.
- Organizacija - tai grupė žmonių, susietų biznio, politiniais, religiniais, profesiniais, sportiniais, socialiniais ar kitais tikslais.
Kaip matyti, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo. Pastarasis elementas yra bene svarbiausias organizacijos egzistavimui. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas.
Organizacijos viena nuo kitos skiriasi įvairiais aspektais: profiliu, funkcijomis, dydžiu ir t.t. Tačiau nereikia pamiršti, jog jos turi ir tam tikrų bendrų bruožų:
- Paskirsto darbus, juos suskaidydama į specializuotus komponentus.
- Darbų paskirstymas užtikrina aukštesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, per trumpesnį laiką įgyjami darbo įgūdžiai, sudaromos prielaidos specializuotiems įrenginiams panaudoti. Toks darbų paskirstymas vadinamas horizontaliuoju.
- Kiekviena didesnė organizacija turi padalinius - skyrius ar tarnybas.
Profesorius R. Jucevičius (1996) išskiria metodologinį modernios organizacijos skirtumą - jos “kūrybinį destruktyvumą”. Ji orientuota į kitimą, inovacijas, status quo keitimą, siekia pokyčių visame kame, kas yra įprasta, nusistovėję, žinoma ir patogu. Visose modernios organizacijos koncepcijose dominuoja mokslas, žinios, informacija ir lyderiavimas.
Drucker (1993) teigia, kad dabartiniais laikais visuomenė jau yra apibūdinama kaip žinių ir organizacijų visuomenė, o visos modernios organizacijos - tai žinių organizacijos. Šiose organizacijose pagrindinės gamybos priemonės jau tampa antraeiliai dalykai, o pagrindine veiklos priemone laikomos specializuotos žinios. Tokios organizacijos yra priverstos konkuruoti dėl svarbiausiojo resurso - kvalifikuotų specialistų. Būtent specializuotos žinios ir išskirtiniai sugebėjimai yra jėga, galinti nulemti konkurencinės kovos sėkmę.
Organizacijos, būdamos sudėtingais socialiniais darniais, pasižymi savo tipų įvairove. Visų pirma galima išskirti formalias ir neformalias organizacijas. Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų.
Neformalia organizacija galima vadinti tokį asmeninių ir socialinių santykių tinklą, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms asocijuojantis vieniems su kitais. Neformalios organizacijos tai - nustatytos individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje.
Organizacijos gali būti skirstomos pagal veiklos pobūdį. Remiantis šiuo kriterijum, Šalčius A. Barney J. B. ir Griffin R. W. Mažos pelnos siekiančios organizacijos neturi tikslo greitai plėsti veiklą. Jas įkuria asmenys, siekiantys uždirbti pakankamai pelno savo ir organizacijos poreikių patenkinimui, tačiau neorientuoti į staigų įmonės augimą.
Šalia šių organizacijų egzistuoja ir pelno nesiekiančios įstaigos, kurių tikslas yra kitoks, nei pelno uždirbimas. Tai vyriausybinės, švietimo ir sveikatos priežiūros organizacijos.
Privati Ikimokyklinė Ugdymo Įstaiga Kaip Pelno Siekianti Organizacija
Kalbant apie steigiamą privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, visų pirma reikia pabrėžti, kad tai yra pelno siekianti įstaiga; pagal Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) klasifikaciją ji priskiriama mažoms pelno siekiančioms organizacijoms. Remiantis veiklos rūšies kriterijumi, privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą galima priskirti ir prie paslaugų sferos, ir prie komercijos.
Kaip matyti, bene pagrindinis požymis, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra jų veiklos pobūdis: privati ugdymo įstaiga priskiriama prie komercinių - pelno siekiančių organizacijų, tuo tarpu tokia tradicinė įstaiga apibūdinama kaip nekomercinė - pelno nesiekianti organizacija.
Iš to seka, kad atitinkamai turi skirtis ir šių įstaigų tikslai: valstybinių ugdymo įstaigų tikslus geriausia galima išreikšti socialiniu ir edukologiniu požiūriu, kai tokios privačios įstaigos tikslai turi apimti integruotai socialinį ir edukologinį bei ekonominį aspektus.
Vadinasi, jei į ikimokyklinę ugdymo įstaigą žiūrėtumėme kaip į verslo organizaciją, jos veikloje atsirastų tam tikri specifiniai ypatumai, nebūdingi tradicinei ugdymo įstaigai. Visų pirma tai pasakytina apie aršesnę konkurencinę kovą dėl klientų.
Kaip žinoma, valstybinės ugdymo įstaigos gauna finansinę valstybės paramą, todėl jų paslaugų kaina yra ganėtinai žema. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga, būdama kaip verslo organizacija, pati turės padengti savo veiklos kaštus, todėl ir jos paslaugų kaina atitinkamai turės būti aukštesnė.
Tai reiškia, kad tokia įstaiga, siekdama pritraukti klientus, privalės puikiai organizuoti savo veiklą, pasiūlyti tam tikrų, klientui priimtinų naujovių, samdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, dalį lėšų skirti rėmimui ir t.t.
Vis gi, bene pagrindinis kriterijus, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra veiklos rodikliai, kurių išraiška abiejų tipų organizacijose nevienoda. Siekiant nustatyti ikimokyklinio ugdymo veiklos kiekybinę išraišką, tikslinga apibrėžti šios paslaugos vietą tarp pagrindinių paslaugų grupių pagal jų rezultato pobūdį. Šiuo atveju ikimokyklinės ugdymo įstaigos priskiriamos trečiajai paslaugų grupei.
Šioje paslaugų grupėje yra atsiskyręs veiklos pagrindas - asmuo arba asmenų grupės. Čia paslaugos rezultatas darosi neatskiriamas nuo asmens sugebėjimų ir savybių. Todėl paslaugos rezultatą, jos apimtį įvertinti tam tikrais specifiniais rodikliais tiesiogiai darosi neįmanoma.
Nors tradicinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo, tačiau pažiūrėjus į šią paslaugą iš kitos pusės, t.y. komercinės, galima pamatuoti tam tikrus kiekybinius rodiklius (pvz., vaikų skaičius įstaigoje, pajamos, pelnas ir t.t.).
Pelno Analizė Privačioje Ikimokyklinėje Įstaigoje
Kadangi ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia privati firma, savaime aišku, kad šios firmos tikslas yra gauti pelną. Pelnas - labai svarbus įmonės veiklos įvertinimo rodiklis, todėl kiekviena įmonė, gamindama konkrečią produkciją ar teikdama paslaugas, tikisi gauti tam tikrą pelno sumą.
Jo optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės įmonės, kurios Lietuvoje turi bendrą pavadinimą “pelno siekiančios įmonės”. Kaip žinoma, pelnas sąlygojamas tiek įmonės gaunamų pajamų, tiek patirtų sąnaudų (šiuo atveju ir pajamos, ir sąnaudos yra prognozuojamos). Todėl būtina apžvelgti šių rodiklių sudėtį.
Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos.
Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos.
Pajamos = objektų skaičius * kaina.
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio, t.y. antkainio.
Kiekvienos firmos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas pelnas, atspindintis gautas grynąsias pajamas, tačiau dar neparodantis, kokia kaina (su kokiomis investuotomis lėšomis) pelnas gautas. Būtent todėl, norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, aktualu yra apskaičiuoti pelningumo rodiklius.
Ekonomikos terminų žodynas pateikia tokį pelningumo rodiklių apibūdinimą: “Pelningumo rodikliai - firmos pelno maržos (ribų) apskaitos matas, kuris išreiškia firmos pelną kaip jos pajamų gautų iš pardavimo procentą”.
Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norima nustatyti, galima pasirinkti atitinkamą pelningumo skaičiavimo rodiklį. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju visų pirma būtina apskaičiuoti pardavimų pelningumas.
Pelningumas = Pelnas / Pajamos;
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pelno (nuostolio) ataskaitoje pelnas yra skaidomas į tam tikras rūšis, o sąvoka “pajamos” įvardinama pardavimais ir paslaugomis, kiekvienas santykinis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas atitinkamą pelno rodiklį padalinus iš pardavimų sumos.
Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
tags: #turto #paskirtis #ikimokyklines #istaigos