Kai miršta artimas žmogus, tvarkyti turtinius reikalus gali būti emociškai sudėtinga. Tačiau palikimo klausimus būtina sutvarkyti per įstatymo numatytus terminus. Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Testamento svarba ir įpėdinių paieška
Jeigu mirusysis buvo sudaręs oficialų testamentą, jį, pranešęs apie tai žinomiems įpėdiniams, perskaito notaras (pas notarą saugomas testamento egzempliorius). Perskaitęs testamentą ieško kitų įpėdinių (jei apie tokius sužinota) ir praneša jiems testamento turinį. Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Palikimo priėmimas arba atsisakymas
Kiekvienas įpėdinis gali palikimą priimti arba jo atsisakyti (nors jis ir numatytas testamente ar priklauso pagal įstatymą). Tačiau niekas negali priimti tik dalies palikimo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo. Palikimo atsisakymas - neatšaukiamas sandoris.
Palikimo priėmimo būdai
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti.
- Pareiškimas notarui: Paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
- Faktinis valdymas: Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Palikimo priėmimui nieko rašyti nebūtina - pakanka, kad realiai imtum naudotis mirusiojo daiktu. Tačiau kad niekam neliktų neaiškumų, palikimą geriau priimti ar jo atsisakyti parašius pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - bet tai reikia daryti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavai į jį teisę. Kai yra daugiau įpėdinių, net ir priėmęs palikimą 3 mėnesius negalite juo disponuoti (pvz. parduoti), nes gal dar paaiškės, kad į jį pretenzijas reiškia ir kiti įpėdiniai.
Turto apyrašas
Priimdamas palikimą rizikuojate: juk gaunate ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas. O jei mirusysis paliko daugiau skolų nei turto? Galite patirti rimtų nuostolių. Bet to galite išvengti, jei turtą priimsite pareiškimu notarui, kuriame įrašysite pageidavimą sudaryti turto apyrašą. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Paveldimo turto apyrašo sudarymo funkcija Lietuvoje pavesta antstoliams.
Apyrašas sudaromas taip: gavęs įpėdinio pareiškimą priimti palikimą su apyrašu, notaras duoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą, kurį šis per 2 savaites pateikia tos apylinkės antstoliui. Antstolis per 1 mėnesį sudaro apyrašą, o sudėtingais atvejais (kai turtas išsisklaidęs, daug kreditorių) - per 3 mėnesius.
Palikimo pasidalijimas tarp įpėdinių
Dažnai atsitinka, kad tą patį turtą (pvz. butą) paveldi keli asmenys ir kaip jį pasidalinti iš testamento neaišku (arba testamento nėra). Šiuo atveju turtas tampa jį paveldėjusiųjų bendrąja nuosavybe. Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pavyzdžiui, automobilis) jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems tokiu atveju kompensuojama kitais daiktais ar pinigais.
Geriausia, kai paveldėtojai tarpusavyje sutarimu sutaria dėl palikimo pasidalijimo. Paveldėtojų gali būti daug, bet su palikimo priėmimu susijusius veiksmus gal būti patogiau atlikti kam nors vienam. Toks žmogus - testamento vykdytojas - gali būti įrašomas testamenete, jam testamente gali būti įrašytas ir atlygis už vykdymą. Testamentą vykdyti gali būti paskirtas ir vienas įpėdinių.
Paveldėjimo teisės perleidimo sutartis
Civiliniame kodekse reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys. Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis.
Paveldėjimo byla pas kitą notarą
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui. Paveldėjimo bylų tvarkymas yra vienintelis notarinis veiksmas, kuriam atlikti notarams yra nustatytos teritorijos.
Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (tolimas atstumas ir pan.) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure, kuriame Jums būtų patogiau tvarkytis paveldimo turto reikalus. Tokį prašymą patenkinus, byla bus vedama Jūsų pasirinktame notaro biure.
Dokumentai, reikalingi notariniam sandoriui
Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos. Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji. Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.
Kiti notariniai veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.
Paveldėjimo mokesčiai
Jeigu įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, turi mokėti paveldimo turto mokestį, jis šį mokestį turi sumokėti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, išskyrus tuos atvejus, kai jam mokesčio sumokėjimo terminai yra atidėti ar jis nuo mokesčio mokėjimo atleistas.
Paveldimo turto mokesčio tarifai ir lengvatos
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
- Mokesčio mokėtojai: Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Mokesčio objektas: Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai); Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
- Mokesčio tarifai: kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai; kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
- Mokesčio lengvatos: Mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Šis straipsnis suteikia tik bendrą informaciją apie turto paveldėjimo tvarkymą. Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl rekomenduojama kreiptis į notarą ar teisininką dėl individualios konsultacijos.