Nuosavybės Teisės Perdavimas Lietuvoje: Išsamus Gidas

Šiame straipsnyje aptariami nuosavybės teisės perdavimo klausimai Lietuvoje, remiantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Nagrinėjami nuosavybės teisės įgijimo būdai, apribojimai ir specifika, susijusi su nekilnojamojo turto (NT) įsigijimu.

Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių civilinių teisių, užtikrinančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvoje nuosavybės teisės perdavimas yra reglamentuojamas įstatymais, siekiant užtikrinti sandorių teisėtumą ir apsaugoti šalių interesus.

Civilinio kodekso 4.100 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo kitos šalies prašymu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 4.38 str. Lietuvos civilinei teisei tos interpretacijos nėra aktualios.

Lietuvoje nuosavybė perduodama nedelsiant, nė neatsiskaičius. Ir nors Lietuvoje perkant NT su paskola kito procesinio būdo paprasčiausiai nėra, tenka ilgai pavargti, kol pardavėjui užsieniečiui tai išaiškini. Nebent ieškoti pirkėjo, kuris perka ne su paskola ir iš karto atsiskaitys.

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.

Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas).

Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.

Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, keisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis (arba įstatymas).

Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi.

Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti. Akivaizdus pavyzdys - Rusijos CK komentaras: «Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai.

Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y.

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.

Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.

Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Pirkimas su Paskola: Žingsnis po Žingsnio

NT pirkėjo kelionėje kitas žingsnis bus trumpas ir aiškus - būsto kredito su banku. Aiškus todėl, kad labai daug buvo padirbėta anksčiau, dar iki jo - ankstesniame etape jau gauti ir išsinagrinėti bankų pasiūlymai, suderėtos sąlygos, belieka pasirašyti. Būna, kad šią sutartį kai kurie pirkėjai sudaro dar iki notarinės sutarties, bet dažniau - po jos.

Notarui jūsų NT nuosavybę įregistravus Registrų centre, jau galite keliauti į banką sutarties užtvirtinimui - parašams. Be šio veiksmo negalėsite atlikti kito žingsnio - įkeisti NT hipotekai. Anksčiau būdavo dar vienas tarpinis žingsnis tarp kredito sutarties pasirašymo ir NT įkeitimo - reikėdavo teismo leidimo įkeisti būstą tais atvejais, kai turite nepilnamečių vaikų. Galbūt dar ne visi tai žino, bet nuo praėjusių metų tai jau nebereikalinga. Dabar situaciją įvertina pats notaras - jis nusprendžia, ar nebus pažeistos nepilnamečių teisės į būstą, jei tai - vienintelis šeimos NT. Gali būti, kad notarui turėsite pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau teismo, kaip reikėjo anksčiau, neprireiks.

Toliau keliaukime per NT pirkėjo žingsnius. Iki finišo - jūsų būsto - liko jau labai nedaug. Kai notaras sandorį įregistruoja Registrų centre, bankas pamato, kad pirkėjas jau tapo savininku. Reiškia, atėjo laikas turto įkeitimui: bankas pirkėją siunčia hipotekos įkeitimui pas savo notarą - vieną iš biurų, su kuriais bendradarbiauja.

Kam reikalinga hipoteka? Bankas turi užsitikrinti saugumą - jei paskolą paėmęs NT pirkėjas vieną dieną taptų nemokus, bankas galėtų perimti turtą. Hipoteka užtikrins, kad nemokumo atveju bankui nereikės stoti į eilę aiškintis su kitais kreditoriais, kurie galbūt irgi turės pretenzijų į turtą.

Kuomet hipoteka sutvarkyta, bankas, gavęs įkeitimo lakštą, per tris dienas pradeda apmokėjimo procesą.

Svarbūs Aspektai Pirkėjui

Procedūriškai hipotekos įkeitimas yra notarinis sandoris - nemažai kainuojantis veiksmas. Ir šis mokestis nėra simbolinis - tai bus bent keli šimtai eurų, priklausomai nuo turto vertės. Tad reikėtų tai įsivertinti pradedant NT pirkimo procesus - visuomet klientams primenu, kad pirkimas iš skolintų pinigų kainuoja ir šias išlaidas reikia numatyti jau pradžioje: pradedant turto vertinimu, baigiant hipoteka ir banko sutarties mokesčiu.

Atėjo laikas, kai bankas išmokės kreditą, o po jo svarbu nepamiršti atlikti pakvitavimą. Po hipotekos per 2-3 dienas bankas paleidžia mokėjimą pardavėjui, o jis, gavęs pinigus (dažniausiai per 14 dienų) turi sugrįžti pas notarą, kad patvirtintų jų gavimą. Tobulu atveju šį žingsnį jis turėtų atlikti kartu su pirkėju - ypač, jei notarinės sutarties išlaidos anksčiau buvo pasidalintos pusiau. Tokiu atveju vėl atvykus kartu, ir pakvitavimo išlaidas pasidalinsite.

Jei pamenate iš ankstesnių žingsnių, pasirašant notarinę sutartį turtui buvo uždėtos žymos, neleidžiančios juo disponuoti iki pilno atsiskaitymo. Tad pakvitavimas arba pilno atsiskaitymo patvirtinimas leidžia nuimti tas žymas Registrų centre.

Praėjus terminui, pirkėjas su banko išrašais pats gali kreiptis pas notarą, kuris jam išduos liudijimą apie pilną atsiskaitymą ir nuims apribojimus. Kartais pakvitavimo neatlikusiems pardavėjams sutartyse būna numatytos baudos, bet ne visuomet. Bet kokiu atveju, ir pačiam pirkėjui svarbu įsitikinti, kad pinigai buvo pervesti, ir nepamiršti pasirūpinti vienu iš paskutinių formalumų.

Savo praktikoje visai dažnai matau atvejus, kaip 10 metų po įsigijimo žmonėms ėmus pardavinėti NT atrandu ant jo dar vis „kabančias“ tas žymas. Aišku, gyventi tokiame apribotame būste niekas netrukdo, bet nuomojant ar pardavinėjant jas vis tiek teks nuimti.

Būsto Priėmimo-Perdavimo Aktas

Jau priėjome paskutinį žingsnį - pasirašysite būsto priėmimo perdavimo aktą. Tai - vienas svarbesnių dokumentų procese, nes juo atsakomybė už NT pereina pirkėjui - iki tol tai buvo pardavėjo atsakomybė. Nesvarbu, kad teisiškai NT jau kurį laiką (nuo notaro sandorio) priklauso pirkėjui, bet atsakomybė už turtą vis tiek dar likusi pirkėjui. Todėl, jei pamenate, ir būsto draudimo pardavėjui nepatariu nutraukti vos pardavus NT - sulaukite akto pasirašymo.

Raktų perdavimas ir priėmimo-perdavimo aktas - tą patį apibrėžiantys terminai. Tiksliau, raktai yra akto dalis, juo taip pat nurašomi skaitiklių duomenys, apžiūrimas turtas - ar atiduodamas toks, kokį įsipareigojo pirkti ir parduoti. Tai yra vieno puslapio dokumentas, kuri parengia NT brokeris.

Kai kurie po viso ilgo pirkimo-pardavimo proceso jau žiūri nerimtai - ką čia tas lapas? Jis nereikšmingas tol, kol nieko nenutinka. O jei nutinka, tampa itin reikšmingas - nuo akto priklauso, kas turi prisiimti atsakomybę, t.y. tas, kas teisiškai turi raktus. Šis aktas taip pat reikalingas sudarant naujas sutartis su paslaugų teikėjais - jame užfiksuota, nuo kurių skaitiklių rodmenų prasideda naujas skaičiavimas.

Labai retai gali pasitaikyti, kad atėjęs NT perimti pirkėjas randa ne tai, kas buvo numatyta sutartyje - gal išvežti sutarti baldai ar buvo apdaužytos sienos. Tokiu atveju yra du keliai. Galima pasirašyti aktą užfiksuojant atsiradusius defektus. Arba galima akto nepasirašyti ir spręsti, kas, kada ir kaip turi pašalinti defektus. Žinoma, proto ribose - natūralų nusidėvėjimą taip pat reikia turėti galvoje.

Valstybės ir Savivaldybių Turto Perdavimas

Valstybės turtas gali būti perduotas neatlygintinai tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, jeigu toks neatlygintinas perdavimas atitinka tarptautinius įsipareigojimus, Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją arba Seimo priimtą teisės aktą dėl reiškiamos paramos šioje dalyje nurodytoms valstybėms. Sprendimą dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo šioje dalyje nurodytų subjektų nuosavybėn priima Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra atitinkamai arba Vyriausybės, arba jos įgaliotos institucijos, arba kitos savivaldybės tarybos sutikimas.

Visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, pagal kurias atimamos ar apribojamos valstybės teisės, nustatytos įstatymuose, negalioja.

Sprendimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priimamas Vyriausybės nutarimu. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priima savivaldybės taryba.

Sprendimo projektą rengianti valstybės ar savivaldybės institucija turi pagrįsti jo atitiktį šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytiems principams.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto savivaldybės turto neatlygintino perdavimo priima savivaldybės taryba, o dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo - Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Konkrečiais atvejais rekomenduojama kreiptis į teisininką.

Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Aspektai:

Šis straipsnis suteikia išsamų supratimą apie nuosavybės teisės perdavimo procesą Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus ir praktinius žingsnius, kuriuos reikia atlikti norint sėkmingai įgyti ar perleisti nuosavybę.

tags: #turto #perdavimas #ir #nuosavybes #teises #perejimas