Turto pobūdis: sąvoka ir apibrėžimas

Pradedant nagrinėti įmonės turto klasifikavimą, reikia susipažinti su turto sąvoka. Turto sąvoką žmonės supranta skirtingai. Vienam - tai namas, automobilis ar aukso dirbiniai, kitam - žymaus dailininko paveikslas ar reta gėlė. Ūkininkui didžiausias turtas - tai galvijai, padargai ir augantys lauke javai. Bet visada kalbėdami apie turtą, turime omenyje, jog jis duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Nebūtinai materialinę, turtas gali kelti ir estetinį pasigerėjimą ir taip tenkinti dvasinius žmogaus poreikius. Mus labiausiai domina - kuo turtas laikomas apskaitoje.

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir, kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turtas yra labai įvairus: žemė, pastatai, mašinos, staklės ir įrenginiai, pinigai, žaliavos ir kt. Kiekviena tokia grupė skirtingai naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Pavyzdžiui, žaliavos sunaudojamos iš karto, o pastatai ir įrenginiai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus.

Įmonių vadovams svarbu žinoti, kokiu turtu jie disponuoja ir kaip gali jį panaudoti įmonės veikloje. Todėl apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, jį suklasifikuoti. Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį (naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) ir kt. Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį (naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) ir kt.

Turto klasifikacija pagal požymius

• Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į piniginį turtą (pinigai, vertybiniai popieriai) ir nepiniginį, materialųjį turtą (daiktai, medžiagos) ir nematerialųjį (įmonės įsigytos tam tikros teisės).
• Pagal paskirtį turtas skirstomas į tokias rūšis kaip pinigai, pastatai, mašinos ir įrengimai, medžiagos ir kt.
• Pagal vaidmenį įmonės veikloje (aktyvus arba pasyvus ).
• Pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Tai finansinėms ataskaitoms pats reikšmingiausias turto klasifikavimas.

Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas - tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą laikotarpį (vienerius finansinius metus). Per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, neatsižvelgiant į šio turto kainą. Pavyzdžiui, įrenginiai, skirti perparduoti jais prekiaujančioje firmoje, bus trumpalaikis turtas.

Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvides.

Trumpalaikio turto pavyzdžiai:

• Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose.
• Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai.
• Skolos įmonei.

Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose yra pats likvidžiausias finansinis turtas. Kasoje laikomos palyginti nedidelės pinigų sumos nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta, reikalingos atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir kitiems mokėjimams grynais pinigais. Kasoje gali būti laikomi ir grynųjų pinigų ekvivalentai: pašto ženklai, transporto talonai, loterijos bilietai ir kt. Didžiausią pinigų dalį atsiskaityti su tiekėjais ir kitais subjektais įmonės laiko bankų sąskaitose.

Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai. Laikinai laisvas lėšas įmonės gali investuoti terminuotus indelius ir apyvartinius vertybinius popierius. Į trumpalaikį turtą įskaitomi terminuoti indeliai bankuose ne ilgesniam kaip vienerių metų laikui. Apyvartinius vertybinius popierius sudaro trumpiau nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos, supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt. Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai sudaro trumpalaikes investicijas. Jos teikia įmonei palūkanų ar kitokios formos papildomų pajamų. Šis turtas per palyginti trumpą laiką virsta pinigais.

Skolos įmonei. Įmonėje didžiausią debetinių skolų dalį sudaro pirkėjų skolos už jiems parduotas prekes, atliktus darbus bei suteikta paslaugas. Šios skolos susidaro dėl to, kad pirkėjas arba užsakovas atsiskaito už gautas prekes, atliktus darbus ar paslaugas ne iš karto, o po tam tikro laiko. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad įmonės tarpusavyje atsiskaito per banką, o ne grynais pinigais.

Ilgalaikis turtas

Turtu vadinami materialūs, tiek nematerialūs daiktai, turintys objektyvų ekonominį turinį. Nors Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės objektu gali būti tiek daiktai, tiek ir kitas turtas, taip pat, netiesiogiai pripažįsta nuosavybės teisę į turtines teises, vis dėlto kyla daug neaiškumų ir abejonių, kokius nematerialaus pasaulio dalykus, turinčius ekonominį turinį, galime laikyti nuosavybės objektais. Remiantis Civilinio kodekso 4.11 straipsniu, daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, bet neturintys objektyvaus ekonominio turinio, gali būti nuosavybės ir kitų daiktinių teisių objektu, tačiau negali būti vadinami turtu.

Ilgalaikis turtas - tai toks turtas, kuris naudojamas ilgiau nei metus, pavyzdžiui pastatai, žemė, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika ir t.t. Arba paprasčiau pasakius - tai yra viskas, kas nepriskiriama trumpalaikiam turtui.

Ilgalaikis turtas nebūtinai turi būti materialus. Ilgalaikiam nematerialiam turtui priskiriama programinė įranga, kompanijos prestižas, prekinis ženklas, licencijos ir patentuotos technologijos.

Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos yra:

• Ilgalaikės investicijos
• Grynasis ilgalaikis turtas
• Prestižas ir kitas nematerialus turtas
• Ilgalaikės gautinos sumos

Ilgalaikės investicijos - tai kompanijos investicijos į obligacijas, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei metai ir investicijos į akcijas bei kitus vertybinius popierius, kurių neplanuojama parduoti einamaisiais metais. Šios investicijos yra ne tokios likvidžios kaip grynieji pinigai ar pinigų rinkos priemonės. Ilgalaikės investicijos gali būti ganėtinai rizikingos, jų kaina gali stipriai svyruoti, todėl investicijų vertė rinkoje gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje (balanse). Jeigu ilgalaikės investicijos sudaro didelę kompanijos turto dalį, vertėtų šios turto klasės analizę atlikti atidžiau. Kaip akcininkas turite žinoti, ar kompanija protingai investuoja jūsų pinigus, užuot išmokėjusi dividendus.

Grynasis ilgalaikis turtas. Šioje ilgalaikio turto klasėje nurodomas svarbiausias fizinis kompanijos turtas: žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, transporto priemonės ir t.t. Tai turtas, būtinas kompanijos veiklai vykdyti. Grynojo ilgalaikio turto vertė - tai yra pinigų suma, kurią kompaniją teoriškai gautų pardavusi ilgalaikį turtą.

Svarbu paminėti, kad fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę. Nusidėvėjimas netaikomas tik žemei.

Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Viena vertus, kartais kompanija permoka už ilgalaikį turtą, todėl jo už analogišką kainą rinkoje parduoti nebeturi galimybių. Kita vertus, kompanijos įranga rinkoje gali būti verta mažiau, nei yra „buhalteriškai“ nuvertėjusi. Trečia, ir svarbiausia, nekilnojamojo turto vertė „apskaitoje“ mažėja, nors realybėje jis nuolat brangsta. Sumanus investuotojas gali pasipelnyti iš tokios situacijos. Pavyzdžiui, kompanija prieš 10 m. nusipirko komercines patalpas Vilniaus centre už 10 mln. € Akivaizdu, kad po 10 m. komercinės patalpos bus vertos 2-3 kartus daugiau, tačiau „buhalteriškai“ pastatas nusidėvėjo ir jo vertė įmonės balanse gali būti įvertinta tik 1 mln. € Kompanijai ištaisius šią klaidą, kompanijos turtas netikėtai išaugs 20-30 mln., ir kompanija pagal santykinius rodiklius staiga taps nepakankamai įvertinta. Tokį perliuką apčiuopti pavyksta ne kiekvienam, tačiau sumanūs investuotojai visuomet siekia pasinaudoti tokia galimybe.

Kartais galite pastebėti ir atvirkštinį procesą, kai kompanijos turtas yra dirbtinai pervertintas. Pavyzdžiui, smukus nekilnojamojo turto vertei, įmonės balanse ji lieka nepakitusi. Tai iš karto mažina kompanijos investicinį patrauklumą ne tik dėl prastų rodiklių, bet ir dėl skaidrumo stokos kompanijos valdyboje.

Prestižas ir kitas nematerialus turtas. Nematerialus turtas, kaip sako pats pavadinimas, yra turtas, kurio fiziškai negalima paliesti. Kalbant apie nematerialųjį turtą dažniausiai turima omenyje prestižas, prekinis ženklas, intelektinė nuosavybė, patentai ir programinė įranga. Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas.

Vienai kompanijai įsigyjant kitą, paprastai sumokama daugiau nei apskaitoje nurodytas parduodamos kompanijos turtas. Skirtumas tarp už kompaniją sumokėtos kainos ir kompanijos turto buhalterinės vertės yra vadinamas prestižu. Tai yra tarsi permoka už kitą kompaniją, kadangi dalis turto, pavyzdžiui, darbuotojai, klientai, prekinis ženklas, reputacija, santykiai su klientais ir tiekėjais kompanijos apskaitoje nėra įvertinti.

Į šią turto klasę turėtumėte žiūrėti šiek tiek skeptiškai, nes už kompanijas yra permokama. Dėl šios priežasties tikroji nematerialaus turto vertė yra mažesnė už nurodytą apskaitoje. Prestižas kiekvienais metais perkainojamas, todėl kai kurios kompanijos sumažina prestižą tarytum prisipažindamos, kad už pirkinį (įsigytą kompaniją) buvo permokėta.

Didelį dėmesį reikia skirti ir prekiniam ženklui. Žinomas prekinis ženklas suteikia ekonominį pranašumą, todėl kompanijos daug išleidžia prekinio ženklo reklamai. Šias išlaidas įmonės balansas atsispindi kaip nematerialų turtą. Dėl šios priežasties „Coca-cola“, „Mercedes“, „Harley-Davidson“ ar „Google“ įmonių balansas prie nematerialaus turto rodo įspūdingą prekinio ženklo vertę, kadangi jis yra neatsiejama šių kompanijų verslo dalis. Tačiau investuotojas turi būti racionaliai vertinti prekinio ženklo vertę, nes kartais „buhalteriškai“ jis gali būti pervertintas.

Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.

Ilgalaikės gautinos sumos. Į ilgalaikes gautinas sumas investuotojai turėtų pasižiūrėti ypatingai skeptiškai. Ilgalaikės gautinos sumos - tai yra klientų skola kompanijai, kurią klientas turi sumokėti vėliau nei po metų. Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti. Kita vertus, jeigu ilgalaikės gautinos sumos nuolatos didėja, tai gali reikšti, kad produkcija pardavinėjama nemokiam klientui ir uždirbamas „popierinis pelnas“, o grynieji pinigai kompanijos nepasiekia.

Kiekvienoje įmonėje ilgalaikis materialus turtas atlieka labai svarbų vaidmenį, be kurio neįmanoma būtų džiaugtis sėkminga veikla. Jo sudėtimi, struktūra, technine būkle be įmonės vadovų, akcininkų domisi ir daugelis išorės vartotojų, tokių kaip: bankas, investuotojai, draudimo kompanijos. Dėl šios priežasties yra labai svarbu tinkamai organizuoti ilgalaikio turto apskaitą ir ją tinkamai atvaizduoti įmonės finansinėje apskaitoje.

Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) apibrėžimas įvairioje literatūroje pateiktas ne vienas ir skirtingai. Kiekvienas autorius ilgalaikio materialiojo turto sąvoką aiškina savaip. Išanalizavus pateiktus ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimus, galima teigti, kad apibrėžimai skiriasi, tačiau šaltinių autoriai IMT apibūdina svarbiausiais požymiais, kurie sudaro tą pačią esmę.

Apibendrinant skirtingų šaltinių pateiktus apibrėžimus, ilgalaikį materialųjį turtą būtų galima apibūdinti taip: Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, skirtas prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos.

Įmonės turtas skirstomas į dvi grupes: ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Ilgalaikis turtas gali būti sudarytas iš kelių grupių. Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

• Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
• Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;
• Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
• Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.

Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną.

Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.

Pavyzdys. Steigiama nauja įmonė, kuri teiks projektavimo paslaugas. Planuojama, kad įmonėje dirbs 10 darbuotojų ir jų pagrindinės darbo priemonės (be kanceliarinių reikmenų) bus kompiuteriai ir darbo stalai su kėdėmis. Įmonė planuoja užsidirbti nuo 200 000 iki 300 000 EUR pajamų ir įsigyti turto tokiomis kainomis:

• 10 darbo stalų su kėdėmis komplektus už 6350 EUR (635 EUR x 10 vnt.)
• 8 kompiuterius už 12 000 EUR (1500 EUR x 8 vnt.).

Įvertinusi ilgalaikio materialiojo turto būsimą ekonominę naudą, jo naudingo tarnavimo laiką, likvidacinę vertę, planuojamas uždirbti pajamas ir būsimą pelną, įmonė patvirtino 1 100 EUR minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę.

Ruošiantis steigti individualią įmonę, verta išsiaiškinti, ar šios įmonės turtas yra atskiriamas nuo įmonės savininko turto bei iš kokių šaltinių ir kaip tas turtas yra sudaromas. Visų pirma, paminėtina, kad individualios įmonės turtas yra neatskiriamas nuo įmonės savininko asmeninio turto. Šiuo atveju negalioja turto atskirumo principas. Taip pat, svarbu suvokti pačią individualios įmonės turto sąvoką. Individualios įmonės turtas tai yra įmonei nuosavybėn perduotas savininko turtas. Taip pat į šią sąvoką patenka turtas, kurį individuali įmonė įgijo savo vardu.

Svarbu žinoti, kad savininkas perduodamas individualiai įmonei turtą arba pinigines lėšas bei išimdamas iš jos turtą arba pinigines lėšas, privalo sudaryti bei pasirašyti turto ar lėšų perdavimo arba paėmimo dokumentą. Privalu žinoti, kad abu sutuoktiniai (iš kurių vienas yra individualios įmonės savininkas) norėdami perduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą individualiai įmonei, perduoda turtą įmonei ne nuosavybės, bet patikėjimo teise.

Apskritai, individualios įmonės turto sampratą, jo sudarymą ir kitus svarbius dalykus reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai įmonės turto klasifikavimo aspektai:

tags: #turto #pobudis #savoka