Nagrinėjamas ginčas, ar yra pagrindas pratęsti terminą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ (toliau - ir BUAB „ASF“) likvidavimo procedūrai vykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „ASF“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „ASF“ bankroto administratorė 2016 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą likvidavimo procedūrai vykdyti iki bus parduotas įmonės turtas ir užbaigtos kitos bankroto procedūros.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, pratęsė terminą BUAB „ASF“ likvidavimo procedūrai vykdyti iki 2016 m. birželio 16 d.
Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje nustatė, kad bankroto administratorės prašymas dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo yra neapibrėžtas ir iš esmės nemotyvuotas; termino pabaiga negali būti apibrėžta taip, kaip tą prašo daryti kreditorių susirinkimas, nes taip bankroto procesas galėtų trukti neribotą laiką, kas prieštarautų šio proceso esmei; prašymu neatskleista, kodėl yra būtinas termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimas. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad nors bankroto administratorės prašymas iš esmės nemotyvuotas, tačiau nagrinėjamu atveju reikalingas likvidavimo procedūros termino pratęsimas, nes, sprendžiant pagal bankroto administratorės pateiktą ketvirtojo kreditorių komiteto posėdžio protokolą, vis dar nėra realizuotas visas bendrovės turtas; tam tikro turto realizavimo procedūrai vykdyti kreditoriai nustatė trijų mėnesių terminą; kito turto realizavimo procedūra neapibrėžta konkrečiu terminu.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog vis dar neparduotas turtas (transporto priemonės, aliuminio konstrukcijų gamybos įranga ir kita) yra specifinis ir todėl yra labai siauras potencialių turto pirkėjų ratas, sprendė, kad šiam turtui realizuoti protingomis sąlygomis yra pakankamas trijų mėnesių terminas (ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, tenkino prašymą iš dalies ir pratęsė terminą įmonės likvidavimo procedūrai vykdyti iki 2016 m. birželio 16 d., nustatė bankroto administratorei vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo 2016 m. birželio 16 d., dokumentams, kurie yra būtini sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), pateikti.
BUAB „ASF“ bankroto administratorė 2016 m. birželio 16 d. pateikė teismui dar vieną prašymą pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą likvidavimo procedūrai vykdyti trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki bus parduotos įmonei priklausančios debitorinės skolos, AB SEB banko įkeistas turtas ir užbaigtos kitos bankroto procedūros. 2016 m. birželio 16 d. prašyme bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „ASF“ penktajame kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2016 m. balandžio 21 d., pasiūlė nustatyti BUAB „ASF“ priklausančių UAB “Aluminium Group“ (47 567,78 Eur), RUAB „Pajūrio rezidencija“ (831 911,31 Eur) ir RUAB „Vėtrūna“ (112 923,82 Eur) dydžio debitorinių skolų pardavimo tvarką: apie debitorinių skolų pardavimą skelbti viešai internete bei vieną mėnesį rinkti pasiūlymus, pažymint, jog kiekviena skola bus parduota didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui; atsiradus pirkėjui, įgalioti bankroto administratorę sudaryti pirkimo - pardavimo sutartis; nepardavus per vieną mėnesį nuo paskelbimo, skolas nurašyti kaip beviltiškas.
BUAB „ASF“ kreditorių komitetas nepatvirtino bankroto administratorės pasiūlytos BUAB „ASF“ priklausančių debitorinių skolų pardavimo tvarkos. Kreditorių komitetui nepritarus bankroto administratorės pasiūlytai debitorinių skolų pardavimo tvarkai, administratorė pasiūlė ir BUAB „ASF“ kreditorių komiteto nariai šeštajame kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2016 m. gegužės 5 d., patvirtino nustatyti tokią BUAB „ASF“ priklausančių debitorinių skolų pardavimo tvarką: apie debitorinių skolų pardavimą skelbti viešai internete ir vieną mėnesį rinkti pasiūlymus; gautus pasiūlymus pateikti svarstyti kreditorių komitetui.
Iki prašymo pateikimo dienos minėtos BUAB „ASF“ priklausančios debitorinės skolos nebuvo parduotos, gauti komerciniai pasiūlymai buvo pateikti svarstyti 2016 m. birželio 15 d. vykusiam septintajam BUAB „ASF“ kreditorių komiteto posėdžiui. Minėtame kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta parduoti BUAB „ASF“ priklausančią UAB „Aluminium Group“ 47 567,78 Eur dydžio debitorinę skolą, tačiau neparduoti RUAB „Pajūrio rezidencija“ 831 911,31 Eur ir RUAB „Vėtrūna“ 112 923,82 Eur debitorinių skolų pagal gautus pasiūlymus, todėl klausimas dėl minėtų debitorinių skolų pardavimo dar bus svarstomas kituose kreditorių komiteto posėdžiuose. Taip pat iki šiol nėra parduotas AB SEB bankui įkeistas turtas (aliuminio profiliai, įdėtinių detalių aliuminio profiliai, guminės tarpinės aliuminio profiliams, langų ir durų furnitūros, stiklų ir kitų prekių atsargos), kurio pardavimas, remiantis BUAB „ASF“ ketvirtojo kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. vasario 15 d., priimtu nutarimu, buvo vykdomas 3 mėnesius, apie turto pardavimą skelbiant viešai specializuotame internetiniame puslapyje - www.skelbiu.lt, tačiau jokie komerciniai pasiūlymai nebuvo gauti ir susidomėjusių asmenų neatsirado.
2016 m. birželio 15 d. vykusiame septintajame kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka: pardavinėti AB SEB bankui įkeistą turtą 2 savaites, apie pardavimą skelbti viešai internete, rinkti komercinius pasiūlymus ir parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą; atsiradus pirkėjui, įgalioti bankroto administratorę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-176-407/2016, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu BUAB „ASF“ perleido S. N. 9 654,69 Eur dydžio skolos, 1 166,50 Eur dydžio palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų reikalavimo teisę į skolininką D. Š.. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu BUAB „ASF“ nuosavybės teise priklauso reikalavimo teisė į skolininką D. Š.. Atitinkamai, bankroto administratorė išsiuntė prašymą antstoliui G. P. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, tačiau tik 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. 2VP- 22977-845/2016), kuria pakeitė išieškotoją S. N. išieškotoja BUAB „ASF“.
Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d., todėl bankroto administratorė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, neturėjo galimybės sušaukti kreditorių komiteto posėdžio, kurio metu būtų svarstomas klausimas dėl D. Š. debitorinės skolos ir atlikti kitų su UAB „ASF“ bankroto procedūrą susijusių veiksmų.
BUAB „ASF“ bankroto administratorė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui dar vieną prašymą pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą likvidavimo procedūrai vykdyti šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki bus parduotos įmonei priklausančios debitorinės skolos, AB SEB banko įkeistas turtas ir užbaigtos kitos bankroto procedūros. 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašyme bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „ASF“ aštuntajame kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2016 m. liepos 19 d., buvo nutarta parduoti BUAB „ASF“ priklausančias UAB „Pajūrio rezidencija“ (831 911,31 Eur) ir RUAB „Vėtrūna“ (112 923,82 Eur) dydžio debitorines skolas, tačiau iki devintojo kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo dienos minėtos debitorinės skolos nebuvo parduotos.
Atsižvelgdama į tai, bankroto administratorė pasiūlė ir BUAB „ASF“ kreditorių komiteto nariai devintajame kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2016 m. rugpjūčio 16 d., nusprendė parduoti BUAB „ASF“ priklausančią UAB „Pajūrio rezidencija“ debitorinę skolą už 100,00 Eur pagal pateiktą pasiūlymą. Taip pat minėtame kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta nustatyti visos BUAB „ASF“ priklausančios RUAB „Vėtrūna“ 112 923,83 Eur dydžio debitorinės skolos pardavimo iš varžytynių tvarką ir kainas: pirmosiose varžytynėse nustatyti pradinę 112 924,00 Eur dydžio kainą; antrosiose varžytynėse pardavimo kainą mažinti apie 20 proc. ir nustatyti pradinę 90 339,00 Eur dydžio kainą; neįvykus pirmosioms ar antrosioms varžytynėms, pakartotinėse varžytynėse pradinė pardavimo kaina negali būti keičiama; nustatyti 100,00 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse.
Be to, septintajame kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2016 m. birželio 15 d., kreditorių komiteto nariai nepritarė parduoti BUAB „ASF“ priklausančią 9 654,69 Eur dydžio skolos, 1 166,50 Eur dydžio palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų reikalavimo teisę į skolininką D. Š. už 5 000,00 Eur dydžio sumą pagal B. Š. pateiktą pasiūlymą, todėl minėta skola iki šiol nėra parduota. Taip pat iki šiol nėra išnagrinėtas klausimas dėl skolininkui D. Š. bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo ir numatytas teismo posėdis 2016 m. rugsėjo 15 d. Todėl įvertinus teismo sprendimą, bus sprendžiamas klausimas dėl D. Š. debitorinės skolos.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė bankroto administratorės 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo; nustatė bankroto administratorei 30 dienų terminą, skaičiuotiną nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., dokumentams, kurie yra būtini sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, pateikti.
Teismas nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, nagrinėjant pirminį bankroto administratorės prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo, buvo išaiškinta, jog termino likvidavimo procedūrai vykdyti numatymas nėra savitikslis įstatymų leidėjo veiksmas. Nuo likvidavimo procedūros trukmės tiesiogiai priklauso išlaidų, skiriamų bankroto procedūrai vykdyti, dydis, kreditorių galimybių gauti reikalavimų patenkinimą realizavimas.
Kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę. Nutartimi, be šių argumentų, taip pat buvo išaiškinta, jog terminas likvidavimo procedūrai vykdyti, atsižvelgiant į jo pratęsimo pasekmes, kurios yra aukščiau atskleistos, gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo įmonės kreditorių, tiek nuo įmonės bankroto administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad BUAB „ASF“ turi tris debitorius, kurių įsiskolinimai vis dar nėra realizuoti: UAB „Pajūrio rezidencija“, kurios įsiskolinimas sudaro 831 911,31 Eur, UAB „Vėtrūna“, kurios įsiskolinimas sudaro 112 923,83 Eur, ir D. Š., kurio įsiskolinimas sudaro 10 821,19 Eur (be procesinių palūkanų). Šių debitorinių įsiskolinimų pardavimo klausimas yra sprendžiamas labai ilgą laiko tarpą. Terminas likvidavimo procedūrai vykdyti jau du kartus buvo pratęstas.
Nėra duomenų, kad padėtis (kiek susiję su bendrovės debitorinių įsiskolinimų pardavimu) pakito nuo tos dienos, kurią paskutinįjį kartą teismo buvo pratęstas terminas likvidavo procedūrai vykdyti. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog situacija galėtų reikšmingai pasikeisti, jeigu teismas dar kartą pratęstų terminą likvidavimo procedūrai vykdyti. Todėl egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad debitorinių įsiskolinimų pardavimo procedūra ir kartu visa bankroto procedūra gali užtrukti neapibrėžtą laiko tarpą.
Teismas sprendė, kad bankroto administratorė neįrodė, jog objektyvios - nuo jos ir bendrovės kreditorių valios nepriklausančios - priežastys trukdo baigti bendrovės turto realizavimo procedūrą. Teismo vertinimu, yra išnaudotos protingos laiko sąnaudos bendrovės bankroto procedūrai, kuri neišsiskiria sudėtingumu ir specifiškumu, vykdyti.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, atmetė bankroto administratorės prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo, bankroto administratorei nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. (termino likvidavimo procedūrai vykdyti pabaigos), per kurį ji turi pateikti teismui dokumentus, būtinus sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), išaiškino, jog debitoriniai įsiskolinimai gali būti realizuoti ne tik pardavimu (ĮBĮ 33 straipsnio 2 ir 7 dalys).
Atskirajame skunde atsakovės BUAB „ASF“ bankroto administratorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pratęsti BUAB „ASF“ likvidavimo procedūrą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo įmonės likvidavimo pabaigos, t. y. iki 2017 m. kovo 16 d.
Bankroto administratorės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
VISKAS, ką reikia žinoti apie bankrotą | Bankroto 7 ir 13 skyrių palyginimas ir kita
Šioje byloje susiduriame su situacija, kai įmonės turto realizavimo sąnaudos gali viršyti pačią skolą. Tokios situacijos analizė leidžia atskleisti keletą svarbių aspektų, susijusių su bankroto procesais ir kreditorių interesų apsauga.
2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė bankroto administratorės prašymą pratęsti terminą likvidavimo procedūrai vykdyti, nustatydamas 30 dienų terminą pateikti dokumentus, būtinus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Teismas argumentavo, kad likvidavimo procedūros trukmė tiesiogiai įtakoja išlaidas ir kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Kuo ilgiau trunka likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir mažesnės kreditorių galimybės atgauti savo pinigus.
Ši situacija iliustruoja, kaip svarbu yra efektyviai valdyti bankroto procesą, siekiant sumažinti išlaidas ir optimizuoti kreditorių interesų patenkinimą. Bankroto administratorius turi įrodyti, kad objektyvios priežastys trukdo užbaigti turto realizavimo procedūrą, ir kad protingai išnaudojamos laiko sąnaudos.
Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „ASF“ turi tris debitorius, kurių įsiskolinimai vis dar nėra realizuoti, o šių debitorinių įsiskolinimų pardavimo klausimas sprendžiamas labai ilgą laiką. Terminas likvidavimo procedūrai vykdyti jau buvo pratęstas du kartus, tačiau padėtis iš esmės nepasikeitė. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog situacija galėtų reikšmingai pasikeisti, jei teismas dar kartą pratęstų terminą likvidavimo procedūrai vykdyti.
Ši situacija atspindi problemą, kai įmonės turto realizavimas tampa ilgu ir neefektyviu procesu, kuris gali neatnešti laukiamos naudos kreditoriams. Tokiais atvejais svarbu ieškoti alternatyvių turto realizavimo būdų ir užtikrinti, kad bankroto procesas būtų valdomas efektyviai ir skaidriai.
Pagrindiniai BUAB "ASF" debitoriai ir jų įsiskolinimai:
| Debitorius | Įsiskolinimo suma (EUR) |
|---|---|
| UAB „Pajūrio rezidencija“ | 831 911,31 |
| UAB „Vėtrūna“ | 112 923,83 |
| D. Š. | 10 821,19 (be procesinių palūkanų) |
Ši lentelė atspindi didžiausius BUAB "ASF" debitorius ir jų įsiskolinimų sumas. Tai iliustruoja, kokios sumos turi būti atgautos, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, turto realizavimo sąnaudos gali viršyti pačią skolą, todėl svarbu atidžiai vertinti kiekvieną situaciją ir ieškoti efektyviausių sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, kad teismai linkę riboti bankroto procedūrų terminus, administratoriai turėtų aktyviai ieškoti būdų, kaip efektyviai realizuoti turtą ir užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Svarbu pabrėžti, kad bankroto procesas turi būti valdomas taip, kad būtų išvengta situacijų, kai turto realizavimo sąnaudos viršija pačią skolą, o kreditoriai patiria dar didesnius nuostolius.