Turto Struktūros Koeficiento Apskaičiavimas ir Svarba

Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką.

Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos.

Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.

Mokumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes plačiau nei likvidumo rodikliai. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.

Įsiskolinimo Koeficientas (Debt-to-Asset Ratio)

Populiarus mokumo grupės rodiklis yra įsiskolinimo koeficientas (debt ratio), pažodžiui verčiant iš anglų kalbos vadinamas skolos rodikliu. Šis rodiklis skaičiuojamas palyginant įmonės skolas (įsipareigojimus) su įmonės turtu, taigi šį rodiklį galime taip pat vadinti ir struktūros rodikliu, kuris palygina sumas esančias skirtingose balanso pusėse.

Visos įmonės skolos padalinamos iš viso įmonės turimo turto, tokiu būdu gaunamas skaičius, kurio reikšmė sako kiek 1-nam įmonės disponuojamo turto eurui tenka skolų. Taigi atskleidžiama proporcija tarp skolų ir turto. Vertinant reikšmę procentais, mes sužinosime kokia dalis turto yra finansuota iš skolintų lėšų.

Šis koeficientas naudojamas analizuojant įmonės kapitalo struktūrą, vertinant įmonės veiklos finansinę riziką, kuri yra susijusi su skolintų lėšų naudojimu. Plačiąja prasme manoma, kad rodiklio reikšmė virš 0.7 yra bloga, o kuomet ji neviršija 0.5 gera.

Pasikartosime, maža rodiklio reikšmė rodo, kad skolos labiau padengtos turtu, taigi turint mažą šio rodiklio reikmę yra lengviau gauti paskolų, nei su aukšta rodiklio reikšme.

Skolos ir turto santykis (D/A rodiklis) - tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu. Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. Įsiskolinimo rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo.

Paprastai skirtingų sektorių atstovai leidžia sau skirtingą įsiskolinimo koeficientą. Jei verslas smarkiai cikliškas - turėti daug skolų tikrai pavojinga. Ir atvirkščiai, jei verslas stabilus, bet reikalaujantis daug investicijų - veikti be skolinto kapitalo nebus efektyvu. Normalu, jei vidutinei įmonei šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad įmonė turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir turėtų būti bankrutavusi.

Skaičiuojant skolos ir turto santykį dažniausiai remiamasi pirmąja formule, kuri įtraukia visus įsipareigojimus.

Skolos ir Nuosavybės Rodiklis (Debt-to-Equity Ratio)

Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu.

Jeigu prisiminsime, kad nuosavas kapitalas plius visos įmonės skolos (įsipareigojimai) yra balansinis dydis, kuris parodo viso nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydį, tai lengvai suprasime, jog santykis tarp skolų ir nuosavų lėšų (nuosavas kapitalas) atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Šis mokumo rodiklis artimas bendrajam mokumo koeficientui (pastovaus mokumo koeficientui), vienintelis skirtumas, kad jis yra atvirkščias, t.y.

Kaip taisyklė laikomasi nuomonės, jeigu rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, tai įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, reikšmė ties 0.5 gera.

Būtina pastebėti, kad šio rodiklio reikšmės interpretacija labai priklauso nuo ūkio šakos, kurioje veikia įmonė. Sakykim šakose, kurios reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, net rodiklio reikšmė 2 gali būti laikoma gera. Rodiklio reikšmė aplink 0.5 laikoma normalia (t.y.

Kiti Svarbūs Finansiniai Rodikliai

Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai:

• Bendrojo pelno marža: parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį.
• EBITDA marža: parodo įmonės pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją.
• Likvidumo rodiklis: parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
• Greito likvidumo rodiklis: parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.
• Apyvartinis kapitalas: parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus.
• Atsargų apyvartumas: parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.
• Pirkėjų skolų apyvartumas: parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.
• Skolų tiekėjams apyvartumas: parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
• Finansinis svertas: parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais.
• Debt / EBITDA: parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų.
• Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR): parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis.
• Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR): parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas.
• Akcijos balansinė vertė: atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę.
• Nuosavo kapitalo pelningumas: nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui.

Finansiniai Rodikliai ir Jų Apskaičiavimo Formulės

Įmonės mokumas matuojamas naudojant įvairius balansinės ataskaitos rodiklius, atspindinčius įmonės nuostolių toleranciją bei jos finansinę struktūrą. Drauge su pelningumu ir likvidumu, mokumas - tai vienas iš pagrindinių įmonės veiklos tvarumą nusakančių dalykų.

Į mokumo rodiklius įeina nuosavo kapitalo koeficientas, grynasis įsiskolinimas ir santykinis įsiskolinimas.

Nustatant mokumą vadovaujamasi principu, kad išorinis kapitalas įmonės kapitalo struktūroje negali pernelyg dominuoti. Kuo labiau įmonė, užsiimdama veikla, pasikliauja nuosavo kapitalo stiprybe, tuo mokesnė ji paprastai yra. Tuo tarpu įmonės įsiskolinimas - tai rodiklis, atvirkštinis mokumui. Šiuo rodikliu matuojama, kiek įmonė turi išorinės skolos. Vis dėlto skola savaime nėra blogas dalykas. Ji, pavyzdžiui, gali suteikti mokestinių privalumų.

Moki įmonė - tai įmonė, kuri ilguoju laikotarpiu yra pajėgi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir priimti verslo iššūkius. Tarkime, nukritusi paklausa ir kiti pavojai pelningumui gali sukelti grėsmę įmonės išlikimui. Jei nuostoliai ima ryti įmonės nuosavą kapitalą, labai svarbu, kad to nuosavo kapitalo lygis būtų pakankamas.

Kaip mokumas matuojamas?

Mokumą galima matuoti įvairiais rodikliais, apskaičiuotais pagal balansinėje ataskaitoje pateiktus duomenis. Statiniai mokumo matai - tai nuosavo kapitalo koeficientas ir grynasis nuosavo bei skolinto kapitalo koeficientas.

Nuosavo kapitalo koeficientas

Nuosavo kapitalo koeficiento % formulė = 100 * nuosavos lėšos / (pakoreguotas bendrasis balansas - avansai už atliktus darbus) Jei gaunamas rezultatas yra mažesnis nei 15 %, nuosavo kapitalo koeficientas yra laikomas prastu. Nuosavo kapitalo kiekis laikomas patenkinamu, jei šis rodiklis siekia nuo 25 % iki 35 %. Geras nuosavo kapitalo koeficientas yra 35-50 %, o puikus - didesnis nei 50 %.

Nuosavo kapitalo koeficientas - tai procentinė vertė, nusakanti, koks yra įmonės nuosavo turto santykis su jos bendruoju balansu.

Grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas

Grynojo nuosavo ir skolinto kapitalo koeficiento % formulė = 100 * (įsiskolinimai, už kuriuos mokamos palūkanos - likvidūs grynieji pinigai) / nuosavos lėšos

Grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas - tai rodiklis, atskleidžiantis įmonės įsiskolinimo lygį, tam matuojant pusiausvyrą tarp jos grynųjų įsiskolinimų, už kuriuos mokamos palūkanos, ir nuosavo turto. Likvidus turtas atimamas iš įsiskolinimų, už kuriuos mokamos palūkanos, tada gautas skirtumas padalijamas iš nuosavo turto. Kuo aukštesnis yra grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas, tuo didesnė yra tikimybė, kad įmonės augimo potencialas sumažės, nes finansuotojai, priimdami sprendimus dėl finansavimo, tokią įmonę laikys rizikinga.

Kitaip tariant, kuo šis rodiklis yra arčiau nulio, tuo geriau. Žemesnė nei 10 % vertė yra laikoma puikia, o nuo 10 % iki 60 % - vis dar gera. Jei įmonės grynasis nuosavo ir skolinto kapitalo koeficientas yra neigiamas, tai reiškia, kad ji neturi grynųjų įsiskolinimų, t. y. neturi paskolų, už kurias būtų mokamos palūkanos, arba gali jas išmokėti jau turimais grynųjų pinigų ištekliais.

Santykinis įsiskolinimas

Santykinio įsiskolinimo % formulė = 100 * pakoreguoti balansinės ataskaitos įsipareigojimai / 12 mėnesių apyvarta

Šiuo rodikliu matuojama pusiausvyra tarp įmonės įsiskolinimų ir jos verslo apimties. Visuotinai priimtų šio rodiklio etalonų nėra. Pagal šį rodiklį galima lyginti tik skirtingas to paties sektoriaus įmones. Vis dėlto apskritai apie 50 % siekiantis lygis yra laikomas saugiu.

Mokios įmonės pavyzdys

Nors yra daug optimalios kapitalo struktūros teorijų ir yra atlikta gausybė su tuo susijusių tyrimų, vienintelės kapitalo struktūros, kuri tiktų visiems, nėra. Kadangi egzistuoja skirtumai tarp sektorių ir galimybių taikyti su įsiskolinimais susijusias mokesčių lengvatas, šis klausimas tampa dar sudėtingesnis.

Vis dėlto, kalbant apskritai, esminis įmonės mokumo kriterijus yra tai, kiek nuosavo kapitalo ji turi savo finansinėje struktūroje. Kuo daugiau yra nuosavo turto, tuo mažesnė yra jos bankroto rizika, nes šis nuosavas turtas gali tapti paspirtimi tais metais, kai veikla yra nuostolinga.

Mokios įmonės pavyzdys:

• Įmonės nuosavo kapitalo koeficientas yra aukštas, siekia apie 50 %.
• Įmonė turi mažai įsiskolinimų, o išlaidos palūkanoms yra žemos.
• Įmonė skaičiuoja, kad savo paskolas galės padengti per 1-3 metus, per tą laikotarpį taip pat planuoja sukaupti didesnį nuosavų grynųjų pinigų rezervą.
• Susidūrusi su nuostolingu laikotarpiu įmonė neprivalo imti papildomų paskolų, kad užlopytų grynųjų pinigų trūkumus. Užuot ėmusi paskolą, ji juos gali padengti savo pačios grynaisiais pinigais, arba gali derėtis dėl papildomų paskolų, suteikiamų geromis grąžinimo sąlygomis.

Stiprus verslas ir prieiga prie verslo finansavimo

Finansiškai stipri įmonė paprastai turi geresnį kredito reitingą, todėl ji verslo finansavimą gali gauti geresnėmis sąlygomis.

tags: #turto #strukturos #koeficientas