Pandemijos metu visų akys krypsta į nenugalimą jėgą (force majeure). Matyt, 2008 metų krizė nedavė pakankamų pamokų, nes per kiek daugiau nei dešimtį metų ir vėl viską pamiršome. Ar dėl nenugalimos jėgos galima nevykdyti sutarčių, nemokėti, išvengti baudų?
Nenugalima jėga: bendroji apžvalga
I. Bendrąja prasme, nenugalimą jėgą apibrėžia LR Civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsnis. CK 6.253 straipsnio 2 dalis tik pažymi, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iki CK įsigaliojimo buvo vadovautasi dar ir dabar galiojančiu LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo (Nutarimas). Identiskas sąlygas numato teisės ir doktrina (LR Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I), Valentinas Mikelėnas, Justitia 2003, p. 284).
Pagal CK 6.212 straipsnio raidę, atrodytų, kad nenugalima jėga atleidžia tik nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tačiau, Nutarimo 2 punktas nurodo, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes. Teismų praktika taip pat plačiau aiškina nenugalimos jėgos poveikį prievolėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų sutartinių prievolių nevykdymą.
Taip pat šalis privalo per protingą pranešti kitai šaliai apie šių aplinkybių atsiradimą bei jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad force majeure pateisina ne tik civilinės atsakomybės netaikymą, bet ir kitų sutartinių prievolių nevykdymą. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartį c. b. Nr. 3K-3-931/2003; 2010-10-04 nutartį c. b. Nr. 3K-3-370/2010; 2012-06-06 nutartį c. b.
Tačiau nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos ir jas turi įrodyti pats ieškovas. Taip pat svarbu, ar šalys sutartyse papildomai aptarė force majeure sąlygas. Galima naudotis ir jau paruoštomis gairėmis (žr. šios publikacijos III dalį). Ir įrodinėjimo standartas čia yra ganėtinai aukštas.
Tarptautiniai susitarimai ir principai
II. Į nenugalimą jėgą kaip reiškinį reikia žiūrėti globaliu požiūriu. Lygiai tai pat, kaip ir globaliu mastu COVID-19 viruso sukeltas pasekmes.
A. CISG yra aktuali tarptautinių sutarčių atveju, jeigu tokių sutarčių šalys yra valstybėse, kurių teritorijoje taikoma CISG. Tokį sąrašą valstybių galima rasti čia. Tokia kliūtis yra neišvengiama ta prasme, kad prievolę negalinti vykdyti šalies įsipareigojimų jokiais būdais. Pvz., jeigu galima kliūtį įveikti, tik didesne kaina ar alternatyviais pasiūlymais, šios būtinos force majeure sąlygos nebus (Commentary on CISG, fourth edition, ed.
Kliūtis turi sąlygoti prievolės nevykdymą. Valstybės kišimąsi (pranc. faits du prince), darantį kliūtis prievolėms vykdyti, pvz., embargo, importo, eksporto, prekybos draudimai. Pavyzdžiui Jungtinių Tautų embargo buvusiai Jugoslavijai arbitražo teismas laikė force majeure aplinkybe (Int Ct Hungarian CCI, 1996-12-10, CISG-online 774).
B. Kodėl UNIDROIT Principai, būdami soft law šaltiniu, yra svarbūs? Todėl, kad daugelis CK 6 knygos II dalies (sutarčių teisė) nuostatos paimtos būtent iš UNIDROIT Principų. CK 6.212 straipsnis yra perkeltas iš UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio. UNIDROIT Principų komentatoriai pateikia panašius nenugalimos jėgos pavyzdžius, kurie jau buvo aptarti kalbant apie CISG (žr., pvz., Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC), Second edition, ed.
Svarbi UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „[n]iekas šiame straipsnyje neužkerta šalies teisės nutraukti sutartį ar sulaikyti sutarties vykdymą ar reikalauti palūkanų ar skolos“ [pažymėta autoriaus]. Tuo tarpu, CK 6.212 straipsnio 4 dalis numato, kad „[š]io straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos vykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas“ [pažymėta autoriaus]. Tai pavyzdys, kai vienas žodis visiškai keičia esmę. Ir esminis skirtumas čia yra tas, kad pagal UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalį tokių priemonių gali imtis bet kuri sutarties šalis (prancūziškoje principų versijoje net vartojama sąvoka „šalys“ (les parties)), net ir skolininkas, tai pagal CK 6.212 straipsnio 4 dalies raidę - tik kreditorius, t. y.
Pagal UNIDROIT Principų 7.1.7 straipsnio 4 dalį, nenugalima jėga yra ne tik gynyba nuo civilinės atsakomybės. Kreditorius negali taip pat nei nustatyti papildomą laiką sutarčiai įvykdyti (UNIDROIT Principų 7.1.5 straipsnis, analogiškas yra CK 6.209 straipsnis). Kreditorius tik gali sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (7.1.3(2) straipsnis, analogiška yra CK 6.207 straipsnio 2 dalis).
C. ICC Tarptautinės teisės ir praktikos komisija dar 2001 metais suformavo darbo grupę peržiūrėti ankstesnes ICC force majeure sąlygas, publikuotas 1985. Po darbo grupės peržiūros, 2003 metais buvo publikuotos ICC sąlygos. Jos taikomos tik jeigu šalys sutartyje referuoja į jas. Pakanka sutartyje nurodyti „ICC force majeure sąlygos“ jų taikymui.
ICC sąlygų 3 straipsnis mini tokius nenugalimos jėgos pavyzdžius, kurie panašus (tik detalesni) į tuos, nurodytus LR Vyriausybės 1996 metų nutarime (žr. Šalys gali referuoti į visas šiuos nenugalimos jėgos pavyzdžius, o gali tik į kai kuriuos.
Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap
Praktiniai pavyzdžiai ir teismų praktika
III. Kalbant apie Lietuvą, lengviau įvardinti jurisprudenciją apie kas nėra laikoma nenugalima jėga, negu analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus force majeure atvejus.
- Eismo įvykis dėl prasto matomumo ar slidžios kelio dangos, netgi jei jame dalyvavo ne viena transporto priemonė, nelaikomas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, nes didesnio pavojaus šaltinių valdytojams įstatymo keliami ypatingi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartis c. b.
- Pardavėjas negalėjo pristatyti pirkėjui vagonų, nes Rusija uždraudė į gamyklą Rusijoje įvežti vagonų vežimėlių rėmus, būtinus gamybai, todėl vagonai laiku negalėjo būti pagaminti ir pirkėjas sutartį nutraukė. Nors abu žemesni teismai pripažino force majeure aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jų sprendimus panaikino nurodęs, kad „nenugalima jėganelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis c. b.
- Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstančios ekonominės krizės situacija per se nereiškia nenugalimos jėgos fakto, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. Nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažintos tik tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis c. b.
Teismai nustato griežtą priežastinį ryšį (conditio sine qua non) tarp kliūties ir negalėjimo įvykdyti prievoles. Pavyzdžiui, teismai nepripažino nenugalima jėga situacijos, kai rapsų nederlius buvo paveiktas didelio įšalo metų žiemą ir tai yra force majeureaplinkybė, nes ieškovas neįrodė, kad rapsai žuvo būtent dėl meteorologinių sąlygų ir tokių sąlygų nebuvo įmanoma numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1/2014; 2004-02-04 nutartis c. b.
Valstybės sankcijos (pvz., Šveicarijos milžinė Glencore deklaravo force majeure 2018 metais dalies aliuminio tiekimui po to, kai JAV pritaikė sankcijas pagrindiniam aliuminio tiekėjui Rusal bei jo pagrindiniam akcininkui; dėl šio ir aukščiau paminėtų pavyzdžių žr.
Laivų prastova uoste, sąlygota politinio pobūdžio streiko Ispanijoje (Carboex S.A. Laivas buvo sulaikytas dėl valstybės viešosios teisės pažeidimų ir šalis dėl to negalėjo įvykdyti savo prievolių, kol nesumokėjo 12 mln. JAV dolerių baudą Nigerijai (Great Elephant Corp.
Teismai turi tirti, ar asmens namo stogą nukėlęs vėjas ir tuo padaręs žalą kaimyniniame sklype gali būti laikomas nenugalima jėga, t. y. ar tai buvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas konkrečioje vietovėje, ar atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-26 nutartis c. b.
Gaisras negali būti laikomas nenugalima jėga, atleidžiančia atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes gaisro kilimo faktą galima protingai numanyti, o jo kilimo rizika statiniuose yra visuotinai žinomas dalykas. Gaisras nenugalima jėga gali būti pripažintas tik tada, kai jo atsiradimo priežastys tiek specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio gaisro atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis c. b.
Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nėra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, kadangi valstybiniame kelyje, kuriame įvyko draudiminis įvykis, nuo 2004 iki 2007 m. pabaigos įvyko 33 eismo įvykiai, kurių priežastis - susidūrimas su laukiniais žvėrimis, todėl valstybė, būdama rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis c. b.
Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, kad biudžete nebuvo lėšų valstybinio projekto finansavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis c. Laive kilęs gaisras nepriklausomai nuo jo kilimo priežasties nėra pagrindas atleisti ekspeditorių nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis c. b.
IV. Jeigu šalys sutartyse atidžiai neįvardino, kad yra nenugalima jėga, įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Ypač vertinant tai, kad sutarčių būtina laikytis, o aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nėra laikoma force majeure.
Absoliučioje daugumoje bylų, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad force majeure nebuvo. Tuo labiau, apie force majeure aplinkybes nuo tokių aplinkybių nukentėjusi šalis turi pranešti savo kontrahentui.
Kad ir kaip norėtųsi, nėra vieno recepto situacijai ir kiekvieną atvejį teismai nagrinėtų atidžiai taikydami griežtus force majeure standartus. Todėl, karantino metu patartina išnaudoti visas derybų galimybes ir valstybės paramą. Tikėtina, bus ir unikalių atvejų, kuomet bus pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės.
tags: #turto #uztikrinimas #streiko #metu #kodeksas