Nekilnojamojo turto vertintojo mokymai ir kvalifikacijos reikalavimai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto vertintojo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti teisingą ir objektyvų turto vertinimą. Norint tapti sertifikuotu nekilnojamojo turto vertintoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus ir sėkmingai išlaikyti egzaminus.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines sąlygas, kurias reikia įvykdyti norint gauti nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimą Lietuvoje.

Kvalifikaciniai reikalavimai

Pretenduojantys į nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimą, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

• Turėti aukštąjį išsilavinimą (pageidautina ekonomikos, finansų, inžinerijos ar teisės srityse).
• Išklausyti specialius nekilnojamojo turto vertinimo kursus, kuriuos organizuoja akredituotos mokymo įstaigos.
• Atlikti praktiką prižiūrint patyrusiam, sertifikuotam nekilnojamojo turto vertintojui.

Šie reikalavimai užtikrina, kad būsimi vertintojai turėtų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų kokybiškam turto vertinimui.

Mokymai ir egzaminai

Norint sėkmingai išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, rekomenduojama baigti specialius nekilnojamojo turto vertinimo mokymo kursus. Šiuos kursus organizuoja įvairios švietimo įstaigos ir profesinės organizacijos. Mokymų metu dalyviai įgyja žinių apie:

• Nekilnojamojo turto vertinimo metodus.
• Teisinį reglamentavimą.
• Ekonominę analizę.
• Rinkos tyrimus.

Specialūs nekilnojamojo turto vertinimo kursai apima įvairias temas, įskaitant:

• Turto vertinimo teoriją ir metodologiją.
• Teisinius aspektus, susijusius su nekilnojamuoju turtu.
• Finansinę analizę ir investicijų vertinimą.
• Statybos technologijas ir pastatų būklės vertinimą.

Po kursų sėkmingo baigimo, kandidatai turi išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, kurį organizuoja atestavimo komisija. Egzaminas susideda iš teorinės ir praktinės dalių, kurios metu tikrinamos kandidato žinios ir gebėjimas taikyti jas praktiškai.

Kvalifikacinis egzaminas yra svarbiausias etapas siekiant gauti nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimą. Egzaminą organizuoja ir vykdo atestavimo komisija, sudaryta iš patyrusių vertintojų ir ekspertų.

Egzamino metu tikrinamos pretendentų teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, susiję su nekilnojamojo turto vertinimu. Egzaminas gali būti sudarytas iš kelių dalių, įskaitant:

• Testą su klausimais.
• Praktinę užduotį (vertinimo ataskaitos parengimą).
• Žodinį pokalbį su komisija.

Sėkmingai išlaikius egzaminą, pretendentui išduodamas nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis šia veikla.

Fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau - kvalifikacija) ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Rūmų taryba pagal savo nustatytą tvarką.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminai yra:

1. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
2. kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacinis egzaminas;
3. verslo vertintojo kvalifikacinis egzaminas.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.

Jeigu yra vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų kvalifikacijos egzaminą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo su visais reikalaujamais dokumentais pateikimo dienos.

Vertintojo kvalifikacijos egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir vertintojo profesinės etikos žinios.

Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja 2 metus nuo jų išlaikymo dienos. Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie egzamino išlaikymą diena. Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jiems įtakos neturi.

Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų rezultatai lieka galioti neterminuotai, tačiau jeigu nuo narystės Rūmuose pasibaigimo iki pareiškimo apie ketinimą vėl pradėti verstis vertintojo veikla pateikimo Rūmų tarybai dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, tokie asmenys Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka privalo pagrįsti, kad turi pakankamą kvalifikacijos lygį verstis vertintojo veikla.

Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už pakartotinį ir (arba) šiurkštų Etikos kodekso pažeidimą, turi būti perlaikomas kvalifikacijos egzaminas, siekiant įgyti vertintojo kvalifikaciją.

Praktika

Praktika yra neatsiejama nekilnojamojo turto vertintojo mokymo dalis. Jos metu kandidatai įgyja praktinės patirties, atlikdami realius turto vertinimus prižiūrint patyrusiam specialistui. Praktikos metu jie mokosi taikyti teorines žinias, analizuoti rinkos duomenis ir rengti vertinimo ataskaitas.

Praktikos trukmė ir reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo mokymo įstaigos ir atestavimo komisijos nustatytų taisyklių.

Pažymėjimo gavimas ir atestavimas

Sėkmingai išlaikius kvalifikacinį egzaminą ir atlikus praktiką, kandidatas gali kreiptis dėl nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo gavimo. Pažymėjimą išduoda atestavimo komisija, įvertinusi visus pateiktus dokumentus ir egzamino rezultatus.

Gavus pažymėjimą, vertintojas įrašomas į nekilnojamojo turto vertintojų sąrašą ir gali savarankiškai verstis šia veikla.

Sėkmingai išlaikius egzaminą, pretendentui išduodamas nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas.

Nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas galioja tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 5 metus). Pasibaigus galiojimo laikui, pažymėjimą reikia atnaujinti.

Turto vertintojų priežiūros sistema

Šiuo metu tam, kad žmogus taptų turto vertintoju, jis turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti mokymų kursą, tris metus dirbti vertintojo asistentu, išlaikyti vertintojo egzaminus ir kiekvienais metais mažiausiai 20 valandų skirti kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant profesiniuose seminaruose. Vertintojo asistentas taip pat turi turėti aukštąjį išsilavinimą ir išlaikyti vertintojo asistento egzaminą. Mokymasis gali trukti ketverius metus ar daugiau.

Turto vertintojus šiandien prižiūri Turto vertinimo priežiūros tarnyba, kuriai priekaištų turi ir patys vertintojai, ir LR Finansų ministerija.

Turto vertintojų priežiūros sistema - licencijavimas, kvalifikacijos kėlimas, turto vertintojų darbo priežiūra (patikrinimai). Finansų ministerijos atstovės teigimu, iki šiol tokios veiklos kaip turto vertinimas Lietuvoje buvo griežtai prižiūrimos, tačiau matant, kad kitose Europos šalyse einama dereguliavimo keliu, sukuriant saugiklius rizikų išvengimui, mūsų šalyje taip pat norima atsisakyti griežtos valstybinės turto vertintojų veiklos kontrolės.

„Patys vertintojai kritikavo atitikties vertinimą, egzaminavimo sistemą, nepakankamą kvalifikacijos kėlimo kokybę ir pan. Labiausiai vertintojai kritikavo priežiūros sistemos neefektyvumą, nes kai institucija, kuri atlieka vertintojų priežiūros funkcijas, nustato, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų, tai yra daugiau formos neatitikimas, ne vertės. Teismai išaiškino, kad iš esmės tokia išvada nekeičia pačios vertinimo ataskaitos, nekeičia joje nustatytos vertės“, - paaiškina I. Muckutė.

Vertintojai išties yra nepatenkinti priežiūros institucija. Tačiau Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas ir „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis sako, kad vertintojų bendruomenė nekvestionuoja valstybinės turto vertintojų priežiūros būtinybės, o tik abejoja institucijos specialistų profesionalumu ir gebėjimu vertinti turto vertinimo ataskaitas.

„Vertintojai buvo daugmaž patenkinti priežiūros institucijos darbu, tačiau mums nerimą kėlė jos direktoriaus išleisti įsakymai, kurie leido priežiūros institucijai vienašališkai spręsti, kad turto vertinimo ataskaita gera, ar bloga. Gavusi teismo išvadą, kad ataskaita parengta netinkamai, institucija nesigilindavo, dėl ko - ar kablelis ne ten padėtas, ar tikrai kažkokia vertinimo klaida įvelta. Visais atvejais ta ataskaita būdavo traktuojama kaip bloga. Mūsų netenkino institucijos profesionalumas. Mūsų siūlymas yra grįžti į laiką, kuomet Garbės teismas spręsdavo, gera ar bloga ta ataskaita. Mes norėjome, kad ataskaitos audito procese dalyvauti ir vertintojai, kad nebūtų vienašališko sprendimo“, - aiškina A. Šešplaukis.

Dėmesio centre turto vertintojų ataskaitos gali atsidurti prevenciškai arba tais atvejais, kai jomis nepatenkinti būsto pirkėjai, valstybinės institucijos, kurios tam tikrais atvejais naudojasi turto vertinimo paslaugomis, arba kreditą išduodančios institucijos.

Finansų ministerijos atstovės teigimu, turto vertintojų profesija nebebūtų licencijuojama, o žmogus, kuris nori būti turto vertintoju, turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją ir žinių. Tai galėtų užtikrinti turto vertintojų asociacijos. I. Muckutė pabrėžia, kad šiandien internete galima rasti daug informacijos, taip pat turime neribotas skaitmenines galimybes saugoti duomenis, informaciją, statistiką ir pan., t. y., valstybinę priežiūrą gali pakeisti skaitmeninės galimybės.

Tačiau Lietuvos turto vertintojų asociacija tokius planus vertina neigiamai ir sako, kad ši tvarka Lietuvą sugrąžintų į 1995-uosius.

„Jeigu tokia tvarka įsigaliotų, tai reikštų, bet koks žmogus, sakantis, kad turi kvalifikaciją, užsiregistruoti kažkur „debesyse“, padaryti turto vertinimą, kuris bus priimtas banke ar pan. Taip, didžioji dalis turto vertinimo ataskaitų yra skirtos bankams. Bankai turi savo priežiūros skyrius, bet juose dirba keli žmonės, jie visų ataskaitų neperžiūri. Taip pat Lietuvoje ne tik bankai išduoda būsto kreditus, dar turime kredito unijas. Ne visose jose yra skyriai, skirti turto vertinimo ataskaitų peržiūrai, tikrinimui, ką jos darys? Bus taip, kad vieną dieną ateis kaimynas, paklaus, ar galite atlikti turto vertinimą, jūs sakysite, kad taip, nes turite neva kvalifikaciją, užsiregistruosite internetu ir atliksite vertinimą, kuris pateks į banką ar pan.“, - galimą tvarką kritikuoja A. Šešplaukis.

Pašnekovo teigimu, jau daugiau nei dešimtmetį nekilnojamojo turto brokerių bendruomenė prašo valstybės jų veiklos reguliavimo. Situacija, kai NT brokerio paslaugas gali teikti bet kas, augina šešėlinę ekonomika, griauna profesijos reputaciją. Šiandien pasak A. Šešplaukio, tos pačios grėsmės kyla ir vertintojams.

„Dešimt metų vertintojų veiklos reguliavimas buvo nuosekliai griežtinamas, didinami reikalavimai kvalifikacijos kėlimui. Ir staiga nuspręsta, kad šią profesiją reikia dereguliuoti. Nebelieka licencijos, nebelieka vertintojų veiklos priežiūros. Vertinimu užsiimti galės visi, kas nori. Naujasis įstatymas suteiks galimybę dirbti vertintojo darbą visiems, to panorėjusiems, nepaisant išsilavinimo, žinių bei patirties. Užteks prisistatyti „vertintoju, turinčiu nepriekaištingą reputaciją“. Pagrįsti tokių teiginių nereikės niekuo. Nereikės mokytis, kaupti darbinę patirtį ir tai įrodančius dokumentus, nereikės laikyti egzaminų. Šiandien netinkamai atlikusiam savo darbą vertintojui gresia licencijos netekimas. Dereguliavus vertintojo veiklą, tokio dalyko kaip vertintojo licencija apskritai nebereikės“, - aiškina A. Šešplaukis.

Jo teigimu, jūsų turtą galės įvertinti ir kaimynas: „Dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas - draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“. Svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis. Juokinga? Dabar - taip, bet įsigaliojus tokiai tvarkai, ir kilus visiškam chaosui ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybės lygmeniu, juokinga nebebus.“

Šiuo metu Finansų ministerija gludina turto vertinimo priežiūros pakeitimo projektą. I. Muckutės teigimu, rudenį planuoja pasiūlymus teikti derinimui suinteresuotoms šalims, tuomet bus laukiama iš jų pastabų, kurios bus nagrinėjamos ir vėliau ministerija teiks projektą Vyriausybei.

Tačiau turto vertintojų atstovas A. Šešplaukis teigia, kad naujoji tvarka rinkoje ne tik sukels chaosą, bet ir privers turto vertintojus kelti paslaugų kainas. Tai reikštų, kad būsto pirkėjams, kuriems reikia turto vertinimo, už šią paslaugą reiktų mokėti daugiau.

Taip pat jis pabrėžia, kad licencijų panaikinimas leistų rinkoje pradėti dirbti pavieniams, asociacijoms nepriklausantiems asmenims, kurie kaimynams ar tolimiems giminaičiams atliktų turto vertinimus pigiau ir tokius, kokių prašo užsakovai.

„Visa atsakomybė krenta ant asociacijų pečių. Jos turės licencijuoti, suteikti kvalifikaciją, prižiūrėti turto vertintojų, priklausančių asociacijai, veiklą. Iš karto kyla paslaugų įkainiai. Taip pat atsiras pavienių vertintojų, kurie nebus asociacijose, bet darys vertinimus ir darys juos pigiau, darys tokius, kokių paprašo užsakovas. Mes nerimaujame, kad nesikartotų 2008 metų istorija, kai vertintojai buvo kaltinami dėl bankų žlugimo. Tuomet irgi bankai prižiūrėjo vertintojus“, - svarsto A. Šešplaukis.

Be to, nekilnojamojo turto vertintojai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją dalyvaudami seminaruose, konferencijose ir kituose profesinio tobulinimosi renginiuose.

Kvalifikaciniai reikalavimaiPretendentai į nekilnojamojo turto vertintojus turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

• Turėti aukštąjį išsilavinimą (pageidautina ekonomikos, finansų, statybos ar teisės srityse).
• Būti nepriekaištingos reputacijos.
• Išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.

Šie reikalavimai užtikrina, kad vertintojai turėtų reikiamas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, būtinus kokybiškam vertinimui atlikti.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka sudaro Rūmų taryba.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų tarybos tvirtinamomis kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo taisyklėmis.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos priima sprendimus dėl vertintojų kvalifikacijos egzaminų išlaikymo ar neišlaikymo. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų sprendimai dėl vertintojo kvalifikacijos egzaminų išlaikymo prilyginami sprendimams egzaminus išlaikiusiems asmenims suteikti vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją.

Turto vertintojo kvalifikacijos lygių palyginimas

tags: #turto #vertintojo #mokymai