UAB "Kėdainių Butai": Atsiliepimai, Veikla ir Daugiabučių Renovacija Kėdainiuose

UAB „Kėdainių butai“ praėjusiais metais reikalų turėjo daugiau nei visada. Tvirtinant savivaldybės įmonių metines veiklos ataskaitas, pagyrų sulaukė toli gražu ne visos. „Kėdainių butai“ yra viena iš tų įmonių, dėl kurios darbo nusiskundimų turi ir dažnas gyventojas. Tačiau pastebėjimai dėl bendros tvarkos teisingi - ir savivaldybės vadovai kartais vis dar sulaukia gyventojų priekaištų dėl šios įmonės darbo.

Meras Valentinas Tamulis pritarė, kad naujojo įmonės vadovo Kęstučio Vaitkevičiaus darbo rezultatai ne visai tokie, kokių tikėtasi. Tad direktorius įpareigotas dėti visas pastangas, siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, padidinti įmonės pelningumą“, - sakė V. Kaip savo veiklos ataskaitoje informuoja pati įmonė, 2020 metus ji užbaigė pelningai - pelnas prieš apmokestinimą siekė 2 tūkst. eurų.

„Kėdainių butų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius neslepia, kad sulaukia nusiskundimų ir dėl darbuotojų elgesio, ir dėl teikiamų paslaugų kokybės. Kad gyventojai nevengia pasiguosti jų netenkinančiu „Kėdainių butų“ darbuotojų aptarnavimu - anokia paslaptis. Skundų galima rasti ir socialiniame tinkle, ir savivaldybė jų gauna.

Ataskaitoje juodu ant balto parašyta, kad 2020 metais skola įmonei, kurią turi privatizuotų butų gyventojai ir nuomininkai, siekia daugiau kaip 455 tūkst. eurų. Tiesa, per praėjusius metus šią skolą šiek tiek pavyko sumažinti. 2019 metais gyventojų skola „Kėdainių butams“ viršijo 464 tūkst. eurų. Iš viso bendrovė turi mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už daugiau kaip 536 tūkst. eurų. Daugiau kaip 102 tūkst. eurų sudaro valstybinio socialinio draudimo įmokos. Bendrovė turi ir seną finansinę skolą - 4 tūkst. 409 eurus Kėdainių rajono savivaldybei.

„Šiemet iš antstolių gavome mažesnę sumą pinigų nei pernai, bet tai tik dėl to, kad dalis skolų buvo grąžinta anksčiau ir iki antstolių net nepriėjo“, - sakė K. Vaitkevičius. Kėdainių rajono taryba įmonės metų veiklos ataskaitai pritarė.

Konkurencija Daugiabučių Administravimo Rinkoje

Didžiuosiuose šalies miestuose pasibaigus didesnės dalies daugiabučių administravimo terminui, tarp būsto administratorių užvirė nuožmi konkurencinė kova. Gyventojai, ieškodami geresnių paslaugų ar jų kainų, svarsto galimybę pasikeisti namą administruojančią įmonę. Kodėl šis procesas aplenkė Kėdainius? Ar mūsų rajono butų savininkai apskritai turi iš ko rinktis? Kėdainių rajone yra beveik 700 daugiabučių namų, iš jų mieste - 344, kaime - 355. Daugumoje jų bendromis namo gyventojų reikmėmis rūpinasi patys daugiabučių gyventojai, sudarę jungtinės veiklos sutartis ar įsteigę bendrijas.

Galima daryti prielaidas, kad bendrovei „Kėdainių butai“ atiteko tie rajono daugiabučiai, kuriuose įsikūrę mažiau aktyvūs ar iniciatyvūs žmonės. Mat didžiojoje dalyje krašto daugiabučių jų gyventojai suskubo įsteigti savo namo bendrijas ar sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Ir tik ten, kur minėtos veiklos sutartys sudarytos nebuvo savivaldybė administratorių paskyrė savo nuožiūra, t. y. savo kontroliuojamą bendrovę. Pasidomėjus, kiek už tokias paslaugas moka didmiesčių gyventojai, kaip reikiant atvipo žandikaulis.

Nuo 2013 m. įsigaliojusios Civilinio kodekso pataisos leidžia butų ir kitų patalpų savininkams bet kada pasikeisti namo administratorių, tačiau iki šiol nei vienas daugiabutis nei mieste, nei rajono gilumoje to padaryti nesuskubo. Tokiu nežinojimu stebėtis nereikėtų - savivaldybės interneto puslapyje tarp gausybės įvairiausių tarybos nutarimų, sprendimų bei aibės kitų dokumentų net ir pasinaudojus paieškos langeliu surasti informaciją apie pretendentus teikti butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas nėra paprasta.

Tačiau, gera žinia gyventojams yra ta, kad jie bet kada turi teisę rinktis savo namo administratorių patys. Mat pagal įstatymą sprendimą dėl daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai.

Kiti Administratoriai Kėdainių Rajone

Kėdainiuose butų ir kitų patalpų savininkams administravimo ir kitas paslaugas, be UAB „Kėdainių butai“, jau nuo 2014 m. teikia bendrovė „Santermita“. Šios namą administruoja pačios, tačiau minėtai įmonei yra patikėję rūpintis bendro naudojimo objektų eksploatacija ar šilumos tinklų priežiūra.

„Kėdainiuose prižiūrime apie dvidešimt daugiabučių, juose veikia bendrijos, kurios ir atlieka administravimo funkciją, o mums šios bendrijos patikėjo šilumos tinklų, elektros ūkio ir kitų techninių objektų priežiūrą. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkams reikalavimai kasmet auga. Jiems reikia vis daugiau žinoti, susipažinti su pasikeitusia įstatymine baze, nuolat sekti naujienas ir pan. Nemažai daliai bendrijų pirmininkų tam pritrūksta laiko ar kompetencijos, todėl vis daugiau bendrijų pagalbos kreipiasi į specializuotas namų ar kitų statinių priežiūros paslaugas teikiančias įmones.

Kitas pretendentas Kėdainių rajone teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas - bendrovė „Inservis“. Tiesa, ši įmonė mūsų mieste kol kas neadministruoja nė vieno daugiabučio namo. „Mūsų įmonė dirba visoje Lietuvoje. Teikiame paslaugas tiek komerciniams, tiek privatiems objektams. Per visą įmonių grupę mūsų prižiūrimų objektų plotas sudaro daugiau nei 2 mln. kvadratinių metrų, o visoje šalyje administruojame per 600 daugiabučių namų.

Nors, anot R. „Kėdainiuose turime nemažai komercinių objektų, tad čia darbuojamės iš peties, nors ir neturime atskiro padalinio. Pagrindinė mūsų veikla - komerciniai objektai ir tuo kol kas esame patenkinti. Bendrovėje „Kėdainių butai“ maždaug prieš pusmetį pasikeitė vadovas. Nežinia ar įmonės klientai sulaukė ženklių pokyčių paslaugų srityje, bet bent jau jų kainos kol kas daugeliui nesikeitė. „Konkurencijos mes nebijome, tai yra visada geras dalykas - ji verčia pasitempti. Stengiamės gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę, žadame keistis į gerąją pusę, kelsime kokybės kartelę aukščiau. Džiugu, kad mūsiškiai tobulėja ir planuoja, o gal jau ir vykdo, teigiamas permainas.

„Dabar taip iš karto negalėčiau pasakyti atmintinai, kokie jie ten (įkainiai - aut. past.) yra. Kiek darbuotojų šiuo metu dirba, negaliu dabar pasakyti. Reikia pasižiūrėti, kiek jų čia dabar yra, jie (darbuotojai - aut. past.) keičiasi čia. Vieni ateina, kiti išeina…“ - nežinojimu šokiruoja A.

Butų ir kitų patalpų savininkai, norintys inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procesą, tai gali padaryti keliais būdais. Vienas jų rašyti prašymą (laisvos ar nustatytos formos, kurį galima gauti savivaldybėje, 101 kab.) savivaldybės administracijos direktoriui, po to bus pradėtos vykdyti teisės aktais nustatytos procedūros. Priklausomai nuo namo ploto, butų skaičiaus, senumo ir kitų aplinkybių namo administravimo paslaugų kainos gali skirtis. Vieno iš J. Basanavičiaus g. namo administratoriaus paslaugos vienam kvadratiniam metrui kainuoja 0,29 Eur.

Daugiabučių Renovacija Kėdainiuose

K. Vaitkevičius savo ruožtu informavo, kad šiuo metu vyksta fiziniai renovacijos darbai septyniuose daugiabučiuose. „Buvo ir skelbimas, ir straipsnis laikraštyje apie renovacijos naudą.

K.Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad delsti su daugiabučių namų renovacija nederėtų, nes sąlygos kol kas iš tiesų dar nėra blogos jai pradėti. „Dabar, kai gaunama lengvatinė parama, už kreditus mokamos mažesnės palūkanos, o asmenims, kurie yra socialiai remtini ir turi teisę į kompensaciją už šildymą, nieko nereikia mokėti, derėtų pagalvoti apie renovaciją, - ragino įmonės direktorius. - Nenoriu būti blogas pranašas, bet, manau, kad ateityje kuo toliau, tuo valstybės parama renovuojamiems namams bus mažesnė - pagrindinė dalis bus nebe 30 proc., o 20, 15, 10 proc. ir galiausiai renovaciją reikės daryti už savo lėšas. Parama tikrai nedidės ir klausimas, ar tik ji jau nepradeda mažėti. Palyginimui galiu pasakyti, kad patiems pirmiesiems namams prieš daugiau nei dešimtmetį buvo skiriama 70 proc. parama.“

K.Vaitkevičius teigia suprantantis, kad žmonėms vis tiek baugu imti paskolą ir tvarkyti bendrai naudojamas patalpas, kai patys vos susimoka visus mokesčius. „Tačiau supraskime teisingai, kad tas namas ir toliau yra nugyvenamas, viskas sensta. Ateis laikas, kai visi ims paskolas ir tvarkys tuos namus savarankiškai. O paskolas reikės imti komercines patiems gyventojams. Aš manau, visi puikiai turėtų suprasti, kad neatsiras koks geras dėdė, kuris duos maišą pinigų ir sutvarkys namą. Tai yra privati nuosavybė, - kalbėjo pašnekovas. - Vis dar yra įsisenėjęs požiūris, kad yra savivaldybė, „Kėdainių butai“ ar dar kažkas ir jie mums turi duoti ir padaryti. Ne, to nebėra. Lygiai taip pat, kaip ir į privatų namą niekas neateina ir nieko nepadaro. Taip pat ir daugiabutis namas yra žmonių nuosavybė, kuria jie turi patys ir pasirūpinti. Ir čia jau nėra kalba apie tai, kad nori ar gali, bet jie privalo prižiūrėti ir rūpintis savo turtu.“

Paklaustas, kaip nustatoma, kiek pinigų reikės namo renovacijai, „Kėdainių butų“ vyriausiasis inžinierius Mindaugas Latvys aiškino, kad tam yra parengiamas investicinis projektas, kuriame numatoma, kiek reikės pinigų namo renovacijai. „Jis skaičiuojamas pagal nustatytą tvarką, t. y. maksimalios lėšos, kurios reikalingos. Pagal šį projektą taip pat paskaičiuojama, kokia bus skiriama parama. O ji yra skirstoma taip: 30 proc. parama gali būti suteikta energiją didinančioms priemonėms ir dar 10 proc. skiriama papildoma parama šildymo mazgo atnaujinimui (modernizavimui). Kitą dalį renovacijos sumos - 60 ar 70 proc. - gyventojai turi imti patys paskolas. Lengvatinė paskola 20 metų su fiksuotom palūkanom - 3 proc. penkeriems metams, kurias garantuoja Vyriausybė“, - trumpai paaiškino vyr. inžinierius.

Skaičiuojant, kokią sumą gyventojams kas mėnesį reikia atseikėti už namo renovaciją, anot M.Latvio, priklauso nuo to, kokias priemones namas pasirenka. „Yra privalomos priemonės, kurias būtina įvykdyti, o kitos - pasirinktinai, kurios į Vyriausybės kompensuojamus 30 proc. neįeina. Tačiau vidutiniškai gyventojai per mėnesį turi mokėti apie 50 eurų - vienas kvadratinis metras išeina apie vieną eurą“, - aiškino „Kėdainių butų“ vyr. inžinierius.

Abu pašnekovai džiaugiasi, kad gyventojai, pasiryžę renovuoti savo daugiabutį, vis dažniau renkasi ne tik privalomas priemones, bet ir papildomas, kurios nėra Vyriausybės finansuojamos. „Beveik visi daugiabučiai pasirenka ir papildomus darbus, nes į juos įeina šalto vandens vamzdyno, fekalinės ir lietaus kanalizacijos keitimas, drenažas aplink namą ir kiti darbai, kuriuos būtina atlikti“, - sakė M.Latvys. Su jo nuomone sutinka ir K.Vaitkevičius, kuris taip pat prideda, kad pasirinkus susitvarkyti viską vienu metu yra ne tik pigiau, bet ir patogiau.

„Įsivaizduokit, šiandien jums keičiame šildymo ir karšto vandens vamzdyną, praeina dveji metai, keičiame šalto vandens vamzdyną, dar po metų ar dvejų - kanalizaciją ar dar kažką. Juk nesinori visą laiką gyventi statybų aikštelėje. Žmonės geriau tada pagalvoja, kad susitvarkyti viską iš karto yra labai didelis pliusas“, - įmonės vyr. inžinieriui antrino direktorius.

Kalbant apie gyventojų atsiliepimus, kurie jau atliko namų renovacijas, direktoriaus teigimu, jų būna įvairių. „Yra besidžiaugiančių žmonių, kurie mažiau moka už šildymą, gyvena komfortiškiau. Aš pats įsivaizduoju, kad žymiai maloniau gyventi name, kuris yra sutvarkytas, atnaujintas, gražus - tada nori nenori jautiesi smagiau“, - šypsojosi K.Vaitkevičius.

Paklaustas, kiek vidutiniškai daugiabučių gyventojai sutaupo po renovacijos, M.Latvys nustebino. „Kalbant apie šildymą, mažiausiai susitaupo apie 40 proc. O vienas namas netgi paskaičiavo, jog sutaupo apie 60 proc. suvartojamos šilumos energijos“, - teigė vyr. inžinierius.

Nors reikiamų apmokėti sąskaitų suma gal ir labai nesumažėja, tačiau, pasak K. Vaitkevičiaus, reikia įvertinti tai, kad naujos sistemos tarnaus ilgiau ir efektyviau nei senosios, reikės mažiau rūpintis ir investuoti į jų remontus, priežiūrą ir netgi kurį laiką po renovacijos yra mažesnis privalomojo kaupimo mokestis.

Direktorius neslepia, jog gyventojų skundai ir nepasitenkinimai dažniausiai atsiranda dėl nekokybiškai atliktų renovacijos darbų. „Turime ir šiandien kelis namus, kuriems dėl rangovų kaltės nekokybiškai atlikti darbai, išryškėję defektai. Nors pagal dabar galiojančią tvarką mūsų funkcijos baigiasi, kai užbaigiama renovacija, išduodamas baigimo aktas. Tačiau, kiek galime, stengiamės padėti gyventojams ir tiems namams, kurie buvo renovuoti - konsultuojame, kur kreiptis, ką daryti, kai kuriais atvejais patys bandome su rangovais bendrauti - stengiamės bėdoje nepalikti“, - rūpestingai kalbėjo K.Vaitkevičius.

M.Latvys taip pat pripažino, kad šiuo metu rasti gerą ir patikimą statybos darbų rangovą, kuris atliktų renovaciją, yra gana sudėtinga.

Taip pat, anot K.Vaitkevičiaus, yra ir kitų sunkumų, su kuriais įmonė susiduria, norėdama padėti žmonėms renovuoti daugiabučius. „Dažniausiai tai būna biurokratiniai dalykai. O kartais netgi atsitinka taip, kad dirbame veltui. Pavyzdžiui, mes pagal galiojančias tvarkas rengiame investicinius, techninius projektus, atliekame darbų pirkimus ir po visų šitų darbų kreipiamės į banką, kad gautume finansavimą statinio renovacijai. Bankas savo ruožtu kreipiasi į įmones, kurios teikia paslaugas, kad surinktų informaciją apie įsiskolinusius gyventojus. Tada galutiniame etape sužinome, kad per didelė dalis gyventojų yra įsiskolinę, jog galėtų būti suteikta paskola renovacijai. Tokiu atveju išeina, kad mes dirbome veltui“, - nepavydėtiną kasdienybę atskleidžia „Kėdainių butų“ direktorius.

Tokiu atveju, kaip juokauja K.Vaitkevičius, nuryja didelę, neskanią tabletę ir eina toliau. „Pagal Gyventojų duomenų apsaugos įstatymą mes nežinome, kas ir už ką yra skolingi, juo labiau negalime tų gyventojų paraginti padengti įsiskolinimus ar imtis dar kokių nors kitokių veiksmų prieš juos. Mes nieko nežinome, tik gauname galutinį atsakymą, kad dėl gyventojų įsiskolinimo negali suteikti paskolos. Taip žlugo nemažai projektų“, - sakė direktorius.

„Per pastaruosius dvejus metus dėl jau minėtų priežasčių, paskolos renovacijai negavo šeši namai. O mums agentūra už administravimo darbus sumoka tik pasirašius sutartį“, - patikslino seniau įmonėje dirbantis M.Latvys.

Šiuo metu, anot K.Vaitkevičiaus, lyginant su kitomis savivaldybėmis, renovacijos procesas Kėdainiuose vyksta gana sunkiai. „Tikrai nesame pirmūnai pagal numatomų renovuoti namų skaičių, bet taip pat nesivelkame ir uodegoje - yra gerokai mažiau savivaldybių nei mes pateikę paraiškų. Tačiau nesinori lygiuotis į paskutinius ir bandome lipti aukščiau“, - ryžtingai kalbėjo įmonės vadovas.

Jo teigimu, septintajam paraiškų teikimo laikotarpiui, kuris apima 2020-2022 metus, įmonė ketina administruoti tris renovuojamus namus, o iš viso patvirtintos devynios paraiškos. Jos buvo teikiamos iki šių metų kovo pirmos dienos. Taip pat yra dar keli namai iš penktojo ir šeštojo etapų, kurie nėra iki galo baigti. Tačiau šiandien realiai renovacijos darbai vyksta prie keturių namų.

Pasak M.Latvio, Kėdainių rajone iš viso renovuoti 34 daugiabučiai, iš kurių „Kėdainių butai“ administravo didžiąją dalį darbų - net 21 namo.

Apibendrinant galima teigti, kad UAB „Kėdainių butai“ susiduria su iššūkiais, susijusiais su gyventojų atsiliepimais ir skolų valdymu, tačiau aktyviai dalyvauja daugiabučių renovacijos procese Kėdainių rajone. Gyventojai turi galimybę rinktis ir kitus administratorius, tačiau daugelis vis dar pasitiki šia įmone. Renovacija išlieka svarbiu įrankiu gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant energijos sąnaudas daugiabučiuose namuose.

tags: #uab #kedainiu #butai