Gaisrinė sauga yra itin svarbi gyvenamuosiuose namuose, siekiant apsaugoti gyventojų gyvybes ir turtą. Šiame straipsnyje aptarsime gaisrų priežastis, prevencines priemones ir ugnies vožtuvų svarbą užtikrinant saugumą.
Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, o apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Neatsargus elgesys iššaukia daugiausia gaisrų.
Pagaminus valgį užmiršo išjungti viryklę, paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektrinius prietaisus, rūkė lovoje… Kas tai? Žaidimai su ugnimi? Matyt, taip.
Vaikų Žaidimai Su Ugnimi
Vaikai žaidžia su ugnimi. Bet ne todėl, kad siekia ką nors sugadinti ar sunaikinti. Dažniausiai vaikams paprasčiausiai smalsu arba… nuobodu. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega vienas ar kitas daiktas, nori matyti liepsną, užuosti dūmus, patirti pavojų ar nori pabandyti suvaldyti ugnį.
Tačiau tikrai ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas - pyktį, nusivylimą.
Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu. Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi.
Atsargumas Su Žvakėmis
Deganti žvakė - tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai.
Nereikėtų statyti žvakių lentynose - žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama - gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai.
Elektros Prietaisų Saugumas
Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai.
Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.
Trumpasis jungimas įvyksta, kai, dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas) ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega.
Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau nei užsidega laidas ar prietaisas.
Krosnių Eksploatavimo Saugumas
Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai.
Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos - reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų.
Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.
Statybos Techniniai Reglamentai
2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. I SKYRIUS reglamentuojami šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemų projektavimo ir įrengimo reikalavimai pastatuose ir inžineriniuose statiniuose.
Reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.
Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.
II SKYRIUS nurodo dokumentus, kuriais remiantis sudarytas šis reglamentas:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą
- Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymą
- statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(1):1999 - STR 2.09.04:2002
- Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą
- respublikines statybos normas RSN 156-94
- higienos normas HN 23:2001 - HN 69:2003
- Lietuvos standartus LST EN 832+AC:2000 - LST EN 26184-4:2000
- statybos taisykles ST 8860237.02:1998
- „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles"
- „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles"
- „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles
Terminų Apibrėžimai
- Jaučiamoji oro kokybė - subjektyvus oro kokybės pojūtis.
- Natūraliai apšviestos patalpos - patalpos, kurios apšviečiamos per išorinėse atitvarose esančias angas.
- Oro užtvara - į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara - sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu.
- Veiklos zona - patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai.
Projektinės Sąlygos
Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Projektuojant ŠV ir OK sistemas turi būti atsižvelgiama į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.
Mikroklimato Parametrai
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.
Šaltuoju metų laikotarpiu (tl < 10°C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose.
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10°C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jaučiamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais. Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
Šildymo Sistemos
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai).
Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais. Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.
Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.
Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.
Šilumnešio Sistemos
Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje.
Vėdinimo Sistemos
Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.
Karšto dūmo testas. Kompleksinis gaisrinės saugos sistemų bandymas požeminiame garaže.
Oro Kokybės Reikalavimai
Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.
Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.
Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.
Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.
Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.2.
Ortakių Sistemos
Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną.
Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.
Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.
Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).
Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Avarinis Vėdinimas
Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.
Matavimai ir Automatizavimas
Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].
Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.
Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos.
Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.
Triukšmo Kontrolė
Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo [5.19, 5.22, 5.23].
tags: #ugnies #voztuvai #gyvenamuosiuose #namuose