Ūkininko Sodyba Iki 80 Kv. M: Projektai, Reikalavimai Ir Leidimai Lietuvoje

Planuojant statybas sodyboje ar sodo sklype, svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus, leidimus ir kitus teisinius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su statybomis įvairios paskirties sklypuose, ypač ūkininko sodybas iki 80 kv. m.

Statybos Leidimai Ir Projektai

Kyla klausimas, ar reikalingas leidimas statyti nedidelį sodo namuką ar vasarnamį kolektyviniuose soduose? Ar galima statyti 36 kv. m. namuką be projekto leidimo?

Sodo Nameliai Ir Vasarnamiai

Statant sodo namelį iki 80 m², kurio aukštis neviršija 7 metrų, kuris pagal STR 2017 priskiriamas prie nesudėtingų statinių (I klasė), svarbu išsiaiškinti, ar sodo namelis gali būti dviejų aukštų ir ar jis gali būti sujungtas su ūkiniu pastatu po vienu stogu. Tarp ūkinio ir sodo namelio tiesioginio įėjimo neturėtų būti, turi būti atskiri įėjimai.

Pirtys Ir Ūkiniai Pastatai

Norint statyti pirtį iki 80 kv. m. kaimo vietovėje, savo namų valdoje, reikėtų pasidomėti, ar reikalingas leidimas ir projektas.

Ūkininko Sodybos

Ūkininkams, planuojantiems statyti ūkininko sodybą, svarbu žinoti, ar reikia sujungti kelis sklypus, jei jie yra viename plote ir atitinka reikalavimus dėl minimalaus ploto (2 ha). Taip pat aktualu projekto kaina.

Žemės Ūkio Paskirties Žemė: Statybos Galimybės

Žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galima statyti ūkininkų sodyboms ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingus statinius.

Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tokį projektą būtina parengti.

Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių teisės aktai nenustato. Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka.

Už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pavyzdžiui, naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia baudą nuo 150 eurų iki 300 eurų, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - nuo 300 eurų iki 560 eurų.

Reikalavimai Ūkininko Sodybos Gyvenamajam Namui ir A++ Energinė Klasė

Visiems naujai statomiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo to, kur ir kokios paskirties žemėje statomi, galioja tie patys reikalavimai. Taip pat nepriklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio, vietovės, kurioje statomi, būtinas projektas ir statybos leidimas (ši nuostata įtvirtinta 2017-01-01 Statybos įstatyme).

Tad ir Jūsų ūkininko sodybos gyvenamajam namui visa tai galioja. Ūkininko sodybos gyvenamajam namui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir visiems gyvenamiesiems namams. Jiems A++ energinio naudingumo klasė yra privaloma.

Išsamius reikalavimus, keliamus gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatams Jūs galite sužinoti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „VIENBUČIAI IR DVIBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI“.

Išimtys, Kai A++ Klasė Netaikoma:

• Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda.
• Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams.
• Laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
• Nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams.
• Atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų.
• Poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.
• Nešildomiems pastatams.
• Avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Ūkininko Ūkio Įstatymo Naujovės nuo 2023-07-01

Informuojame, kad Ūkininko ūkio įstatymo redakcijoje, įsigaliojančioje nuo 2023-07-01 (11 straipsnyje Ūkininko sodybos statybos sąlygos) yra nustatyta, kad:

• Urbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais).
• Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai.
• Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
• Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
• Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.
• Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 hektarų jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.

Žinotina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Parengus ir patvirtinus minėtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra rengiami statinių projektai ir išduodami statybą leidžiantys dokumentai (SLD) (Pagal Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas).

Taigi, Ūkininko įstatyme nustatyta išimtis, kad po 2023-07-01 ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype mažesniame kaip 2 hektarai gali būti statoma, kai teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Pereinamasis Laikotarpis

Jeigu pagal iki 2023-07-01 galiojusį teisinį reglamentavimą parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas - kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, skirtas ūkininko sodybos vietai parinkti mažesniame kaip 2 hektarų ploto žemės ūkio paskirties sklype, yra galiojantis, tai statybos leidimas statyti ūkininko sodybą įsigaliojus Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimams nuo 2023-07-01) gali būti išduodamas taikant Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį dėl žemės sklypo ploto, t. y. Liepą įsigaliosiantys griežtesni reikalavimai ūkininko sodybos statybai nebus taikomi ūkininkams, kurie yra pradėję rengti ar jau parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, turi leidimą statybai ar yra pradėję statybas.

Patobulinimais suteiktas pereinamasis laikotarpis ūkininkams, kurie jau pradėjo ruošti ūkininko sodybos statybos projektus, laukia statybos leidimų, tačiau gali nespėti iki liepos dokumentų susitvarkyti. Jiems galios senesnės įstatymo nuostatos - bus leidžiama gyvenamąją sodybą statyti ir 0,5-2 hektarų sklype.

Žemės Naudojimo Būdai

Žemės įstatymas aiškina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip galima naudoti sklypą, nurodyta Žemės naudojimo būdų turinio apraše.

Galimi žemės naudojimo būdai:

• Specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus (skirtus specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
• Kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nepriskirtus 1-4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.

Ūkininko Sodybos Apibrėžimas ir Pagalbinio Ūkio Paskirties Pastatai

Jei kaimo plėtros žemėtvarkos projekte nurodyta, kad projekto tikslas - ūkininko sodybos vietai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas, o parinktoje sodybos vietoje planuojama statyti vieną gyvenamąjį namą ir ūkinei veiklai reikalingus statinius, reikėtų vadovautis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje pateikta ūkininko sodybos apibrėžtis.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Taigi apibendrinant darytina išvada, akcentuoja Statybos inspekcija, kad ūkininko sodyboje pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba be gyvenamojo namo yra negalima.

Apibendrinant, statant ūkininko sodybą iki 80 kv. m, būtina atsižvelgti į daugybę teisinių ir techninių reikalavimų. Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir atidžiai išnagrinėti galiojančius teisės aktus.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Vis dar pasitaiko klausimų, kada nereikalingi namų projektai ir statybų leidimai. Pabandysime pateikti savo turimą informaciją, kad susigaudyti būtų lengviau.

• Statant namus VISADA reikalingi statinio PROJEKTAI, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai.
• Labai patartina bet kokios paskirties namo projektą su architektu uždėti ant toponuotraukos ir sužymėti su matininku namo vietą sklype, kad nebūtų taip, kad namą pridavinėjant paaiškės, jog neišlaikėte būtinų atstumų, neįvertinote tiksliai savo ribų ir pažeidėte kaimyno teises arba apsaugos zonas.
• Gyvenamajam namui, nepriklausomai nuo jo dydžio, VISADA bus reikalingas pilnas projektas ir STATYBOS LEIDIMAS su tinklų projektais, energiniu modeliavimu, konstruktyvine ir architektūrine projekto dalimis, nes visų dydžių gyvenamieji namai turi būti sertifikuoti ir atitikti A++ energinę klasę.
• Statybų leidimą galima gauti tik paruošus namo projektą pagal esamus tuo metu reikalavimus, tuo užsiima atestuoti architektai projektuotojai.

Leidimo statyti naują statinį nereikia:

• sodo namams iki 50m2 sodų bendrijoje rajone,
• ūkiniams pastatams iki 50m2, aukštis 5m namų valdoje mieste (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
• ūkiniams pastatams iki 80m2 namų valdoje rajone (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
• ūkiniams pastatams iki 80m2 ūkininko sodyboje rajone, turint ūkininko pažymėjimą, o tarpatramis neturi viršyti 6m.

Leidimas privalomas šiais nesudėtingojo (iki 80m2) statinio statybos atvejais:

1. Statant ar rekonstruojant I grupės (ūkinis iki 50m2 /aukštis iki 5m, sodo iki 80m2/aukštis iki 8,5m) nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
2. Statant ar rekonstruojant II grupės (gyvenamasis, ūkinis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt.
3. Statant II grupės (gyvenamasis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
4. Rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.
5. Statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Aikštelės, pavėsinės, šiltnamiai ir kt. nesudėtingi statiniai statomi gyvenamojo namo sklype nereikalauja statinio projekto ir statybos leidimo, esant toms pačioms sąlygoms.

Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius būtina išlaikyti ne mažesnį negu 1 m atstumą iki sklypo ribos. Norint sumažinti šį atstumą, būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.

Statinio projekto nereikia rengti ir statybos leidimo nereikia gauti, kai yra atliekami būsto paprastojo remonto darbai, nekeičiama pastato išorė ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys. Statinio paprastojo remonto statybos rūšiai priskiriami statybos darbai, kai atliekant statybos darbus yra nekeičiamos (nepertvarkomos, nestiprinamos, nesilpninamos, nekeičiamos) statinio laikančiosios konstrukcijos.

Statybos darbai gali būti vykdomi ūkio, rangos, mišriu, statybos valdymo ir kitais įstatymams neprieštaraujančiais būdais.

Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² (nuo lapkričio 1-os d. 2024), galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.

1. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
2. Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms. Žemės ūkio paskirties sklypuose paprastai leidžiama statyti tik su ūkininkavimu susijusius pastatus, o sodo sklypuose - nedidelius vasarnamius ar gyvenamuosius pastatus iki 50 m².
3. Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.
4. Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
5. Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.
6. Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
7. Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
8. Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Žemės Ūkio Paskirties Žemėje Galima Statyba: Ką Reikia Žinoti?

Klausimas: Turime žemės ūkio paskirties žemę ir norime statyti iki 80 m2 namą. Ar tiesa, kad tokio namo statybai tereikia tik projekto? Jei ne, tai kokių dokumentų dar reikia?

Komentarai:

• Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyba, kai yra parengtas ir patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas (numatyta vieta statybai), esate ūkininkas, arba jeigu jau yra esama sodyba - seni registruoti pastatai ir jie yra atstatomi arba statomi nauji. Šiuo metu be leidimo negalima statyti gyvenamųjų namų. Pagalbinio ūkio nesudėtingiesiems pastatams iki 80 m2 bendrojo ploto yra nereikalingas nei projektas, nei leidimas statybai, aišku turite laikytis visų LR teisės aktų, STR ir apribojimų. Todėl visada rekomenduojam užsisakyti projektą, kuris bus padarytas kaip priklauso pagal visas normas ir reikalavimus. Tada bus ramu.
• Ne tiesa, tik projekto nepakanka, kad Jūsų statyba būtų legali. Parengtą projektą reikia suderinti savo rajono architektu ir tuomet yra fiksuojama jog Jūsų prededate staybas. Po statybų turite jas priduoti komisijai. Minėjote, kad žemės paskirtis yra ūkio, tai gi tam, kad statyti turėtų būti seni pamatai, arba Jūs turite tapti ūkininku. Kad juo tapti, žemės sklypas turi būti ne mažasnis nei 50 arų. Jeigu Jūs statysite ne gyvenamosios ir ne poilsio paskirties paskirties namą iki 80 kv. m (matuojant pagal pastato išorės sienų išorinius paviršius) Jums reikės tik savivaldybėje užregistruoto projekto. Kitais atvejais Jums reikės išsiimti projektavimo sąlygų sąvadą, projektą suderinti nuolatinėje statybos komisijoje ir gauti statybos leidimą.
• Tokios apimties pastatui reiktų projekto ir supaprastinto derinimo. Namą galima statyti tik gyvenamiesiems namams skirtoje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje turėtų būti ruošiamas detalus planas, keičiant sklypo ar jo dalies paskirtį. Kitas variantas ruošti ūkininko sodybos vietos parinkimo projektą, o kitu etapu - statinių projektus.

Numatoma projektuoti ir statyti tvora priskiriama nesudėtingam statiniui, jei ji atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus reikalavimus.

Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 (nuo 2012 m. lapkričio 23 d.) (Žin., 2012, Nr. 135-6933) redakcija statant užtvarą:
   • ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
   • prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
     • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
     • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 (nuo 2012 m. lapkričio 23 d.) (Žin., 2012, Nr. 135-6933) redakcija statant atraminę sienutę:
   • ant sklypo ribos;

Pastaba. Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Pastaba. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose - su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnė kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose.

Jeigu kartotinio projekto užsakymą pateiksite telefonu arba elektroniniu paštu, mums reikės žemiau nurodytų duomenų ir skenuotų dokumentų kopijų:

1. Žemės sklypo savininko vardas, pavardė (jei keli savininkai - jų vardai, pavardės), asmens kodas.
2. Gyvenamoji vieta.
3. Kontaktinis telefono numeris.

Paruoštą projektą išsiunčiame per kurjerį arba paštu Jūsų nurodytu adresu. Projekto įsigyjimo metu nėra būtina pas mus atvykti, tačiau, jeigu projektą norite pasiimti patys, galite atvykti pas mus adresu: (Šiaulių arena IVa) J.

Statybos leidžiančio dokumento išėmimas (Techninio darbo projekto parengimas)

Norint statyti gyvenamą namą Jums reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

1. tags: #ukininko #sodyba #iki #80