Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina piliečių nuosavybės teisę, tačiau privačių miškų savininkai tikina, jog negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami. Tokios teisės normos piktina miškų savininkus. Jų nuomone, dėl nustatyto 5 ha ploto yra prieštaravimas: šalyje yra daugybė daug mažesnių miško plotelių nei 5 ha, kurie atsirado atstatant nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perkeliant žemes iš vienos vietos į kitą.
Esamas teisinis reguliavimas
„MĮ reguliavimas gana kategoriškas: privati miškų valda negali būti dalijama, jei tampa mažesnė nei 5 ha, su keliomis išimtimis, kurios siejamos su nuosavybės teisių atkūrimo aspektais, skirtingomis žemės paskirtimis viename sklype, teisėtų statinių buvimu ir kt. Ar toks ribojimas atitinka konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą? Konstitucinis Teismas (KT) šiuo klausimu gana lakoniškai yra pasisakęs 2006 m. Anot jo, miškai yra ypatingas nuosavybės objektas, saugomas Konstitucijos, tvarkomas pagal specifinius reikalavimus, todėl minimalaus dydžio nustatymas yra proporcingas ir atitinka Konstituciją. KT savo nutarime yra pasakęs, jog minimalaus dydžio reguliavimu yra siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams.
Tačiau, „KT nekalbėjo apie tai, ar pats dydis - 5 ha - yra logiškas, konstitucinis ir pagrįstas, jis tik pasisakė, kad ribojimas yra galimas. Į klausimą, koks turėtų būti minimalus miškų valdos dydis, kuris neturėtų būti peržengiamas po skaidymo, turėtų atsakyti miškotvarkos, gamtovaizdžio specialistai, kurie moksliniais argumentais pagrįstų, koks dydis yra racionalus. Puikiai suprantu žmonių keliamą argumentą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese mes galime rasti atkurtų ir suformuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų, mažesnių nei 5 ha.
Diskriminacijos klausimas
„Miškų savininkai, turintys pvz. 10 ha miško, negali jo 4 ha dalies atidalinti ir parduoti, o turintys 4 ha mišką, gali jį parduoti. Kyla klausimas, ar tokie savininkai nėra diskriminuojami? Suprantama, kad savininkas, turintis 3 ha miško, gali jį parduoti, o turintis 9 ha, negali pusės ploto atidalinti ir parduoti. Tačiau ribojimas yra nustatytas ne pardavimui, o skaidymui. Žmogiška logika leidžia įžvelgti diskriminaciją.
Mes vis dar tebeturime neužbaigtą ir labai sudėtingą, daug chaoso atnešusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Jo metu buvo suformuoti ir gyventojams grąžinti dažnai neracionalių formų ir dydžių įvairių paskirčių žemės sklypai. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas įžvelgti diskriminacijai. Labiau vertėtų kelti kitą klausimą - ar išimtys, nustatytos MĮ, kada gali būti skaidoma į mažesnius sklypus, nėra diskriminacinės ir ar nediskriminuoja vienų asmenų grupės kitų asmenų grupės atžvilgiu“, - atkreipė dėmesį ŪP pašnekovas. „Galbūt vertėtų peržiūrėti išimčių sąrašą, nustatyti naujas išimtis, jei jos būtų pagrįstos protingais asmenų poreikiais ir racionaliu teritorijų planavimu“, - svarstė J.
Darnaus ūkininkavimo sąlygos
Kita nuostata, išplaukianti iš miškų valdymo praktikos, yra tinkamai subalansuoti tris pagrindines darnaus ūkininkavimo sąlygas - užtikrinti dirbančiųjų socialinę gerovę, ekologinius veiksnius (gamtininkavimą, ūkininkavimą, gamtos apsaugą, vertybių išryškinimą) ir ekonominę naudą, kuri galima tik tuo atveju, jei miško valdos yra didelės. Kuo didesnės valdos, tuo lengviau subalansuoti. A. Pivoriūno įsitikinimu, šios nuostatos yra sėkmingai apeinamos arba neįgyvendintos.
„Pasaulyje visi gerai ūkininkaujantys miškų valdytojai ne smulkina, bet stambina miškų valdas - tai aksioma. 5 ha ribojimas, lygiai kaip ir nuostata neleisti valdyti daugiau 1,5 tūkst. ha miško - dirbtinė nuostata. Tai, kad miško savininkas negali parduoti mažiau nei 5 ha miško, nes turi galimybes apsaugoti nuo ligų ar kenkėjų tik dalį miško - viena iš praktikos išplaukiančių situacijų, kai įstatymo nuostatos veikia prieš gražius tikslus palaikyti gerą ūkininkavimą“, - pabrėžė redakcijos pašnekovas ir pridūrė, jog šį klausimą būtų galima išspręsti panaikinus 5 ir 1,5 tūkst. ha ribojimo nuostatą.
„Nuo ribojimų įsigaliojimo praėjo nemažai laiko, todėl būtų galima išsiaiškinti ir įvertinti, kokią naudą jie davė. Tai, kad, turintys mažesnius nei 5 ha miško sklypus, gali juos laisvai parduoti, dar vienas argumentas, jog Lietuvoje yra dvigubų standartų. Tokie dalykai sukuria nevienodas sąlygas disponuoti savo turtu. Jis įvardijo ir kitokią situaciją - valstybinis miškų ūkis valdo 1 mln. ha miškų, bet ten jokių ribojimų - nei pirkti miško plotus, skaldant ribas, nei plėsti nėra. Kodėl yra tokia neteisybė, A.
Miškų įstatymo perspektyvos
„Kalbant apie MĮ, galiojantį nuo 1994 m., galima pasakyti, kad jis apaugintas visokiais keistais, visai ne įstatymui tinkančiais dalykais. Reikėtų mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau dirbti reaguojant į naujas aktualijas. Manyčiau, kad MĮ reikėtų parašyti iš naujo. Naujas įstatymas turėtų būti nukreiptas ne į praeities skaudulių arba nekorektiškumų taisymą, o į geresnės kokybės ateities miškų auginimą ir miškų plotų didėjimą, tai turėtų būti naujo MĮ pagrindinė sąlyga. Kol to nebus padaryta, jei nėra politinės valios ką nors įstatyme keisti, tai MĮ turėtų būti paskelbtas moratoriumas, nes su kiekvienu pataisymu kokybė blogėja. Čia kaip su geranoriškomis medikų pastangomis išgydyti onkologinį ligonį, kurio kūną apėmusios metastazės - jie bando gydyti šalindami metastazes, kol galiausiai taip sužaloja kūną, kad ligonis numiršta ne nuo naviko, o nuo dažno metastazių šalinimo“, - naujo MĮ būtinybę akcentavo A.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas dr. LMSA valdybos pirmininkas, ELO viceprezidentas dr. Anot A. Gaižučio, Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės.
„Šiuo metu galiojantis MĮ apribojimas atsidalyti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia tai forminti netiesiogiai - notariniu būdu atsidalijama veika, sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Nuosavybė pagal CK iš bendros jungtinės tampa bendra daline. Tačiau miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalyti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalijimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų.
Siūlymui skaidyti miškų plotus į mažesnius nei 5 ha sklypus pritarė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo „čia reikėtų daryti skaidymą, nes žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nėra apribojimų, kiek gali parduoti - 1 a, 10 a ar 5 a. Ir su mišku taip pat galėtų būti. Mišką galėtų leisti smulkinti į mažesnes dalis ir leisti jį parduoti. Juo labiau kad mišką neretai ir paveldi dalimis, vadinasi, jei vienas bendrasavininkis nesutinka, tai kitas jo niekada negalės parduoti. Ar 5 ha dydžio miško sklypo neskaidomumas yra logiškas ir pagrįstas, priklauso nuo ekologinių ir ekonominių argumentų.
tags: #ukininko #sodyba #rekreacija