Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Lietuva Žemės ūkio rūmus turi nuo 1926 m. Pagrindinis šios organizacijos demokratinės sistemos principas - savivalda. Žemės ūkio sektoriuje šį principą daugelyje ES šalių įgyvendina Žemės ūkio rūmai. Galime didžiuotis, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų.
Žemės ūkio rūmų istorija
Žemės ūkio rūmų projektas Seimui buvo pateiktas 1924 m. per Seimo valstiečių liaudininkų frakciją. 1925 m., praėjus metams po projekto pateikimo, Žemės ūkio rūmų įstatymas buvo priimtas. Jam įsigaliojus, žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirta Žemės ūkio rūmų atidarymo diena: 1926 m. gegužės 27-oji - tai oficiali LR žemės ūkio rūmų įkūrimo data. Tačiau prisiminus ano meto įvykius, galima sakyti, jog prasidėjusi Žemės ūkio rūmų veikla tebuvo formali. 1926 m. vasarą ŽŪR buvo paleisti. Tų pačių metų rudenį - rugsėjo 23-24 dienomis įvyko pirmasis naujai sudarytų (o iš tikrųjų antrasis po įkūrimo) Rūmų suvažiavimas. Buvo išrinkta valdyba, kurios pirmininku tapo buvęs žemės ūkio ministras J. Aleksa.
Produktyvusis etapas
Produktyviausias ir efektyviausias ŽŪR veiklos etapas prasidėjo po pirmojo reformuotų naujos sudėties Žemės ūkio rūmų narių suvažiavimo, kuris įvyko 1928 m. Patį didžiausią Rūmų darbo barą sudarė suaugusių ūkininkų ir dirbančio jaunimo profesinis švietimas. Dažniausiai toks mokymas trukdavo iki kelių savaičių, tačiau buvo ir tokių kursų, kuriems baigti prireikdavo ne vieno mėnesio. Iki 1940 metų surengta per 10 tūkst.
Prieškario Žemės ūkio rūmų darbų sąraše: žemės ūkio gamybos organizavimas, gyvulių ūkio pertvarka, statybų reikalai. Rūmų rūpestis - kooperacija. Svarbus darbas nepriklausomoje Lietuvoje, aktyviai dalyvaujant Žemės ūkio rūmams - Kooperatyvų sąjungos „Linas” įkūrimas 1939 m. Tuo metu kooperatyvai savo rankose turėjo 8 proc. 1929 m. nutarta steigti jaunųjų ūkininkų ratelius. Šių ratelių sąjungos narių veikla rėmėsi gražiu draugišku tarpusavio lenktyniavimu.
ŽŪR anuomet tvarkė kreditų, žemės ūkio kultūros, statybos ir kelių reikalus. Turėjo agronomijos, gyvulininkystės, žalienų, smulkiųjų ūkio šakų, namų pramonės, statybos ir namų ūkio skyrius, žemės ūkio sąskaitybos ir ekonomikos biurą, spaudos skyrių. Rūmai vadovavo Jaunųjų ūkininkų ratelių veiklai žemės ūkyje, Galvijų auginimo ir kontrolės ratelių sąjungai, Arklių ir kiaulių augintojų draugijoms. 1927-1938 m. prie ŽŪR veikė Žemės ūkio tyrimo įstaiga.
Rūmai turėjo savo atstovus Vyriausioje žemės ūkio tvarkymo komisijoje, Užsienio prekybos komisijoje, Krašto statybos komitete, Draudimo taryboje prie Valstybinio draudimo įstaigos. 1939 m. ŽŪR biudžetas buvo 6,6 mln. Lt. 2,4 mln. Lt skirta žemės ūkio specialistams, 1,4 mln. Lt - žemės ūkio kultūrai. Tai įvairios premijos ir pašalpos veisliniams gyvuliams, mašinoms įsigyti, lėšos ūkinių pastatų statybai ir kitiems reikalams.
ŽŪR organizuodavo mašinų naudojimo ratelius, rengdavo namų ūkio, audimo, mezgimo kursus, parodas, paskaitas, ekskursijas. Išlaikė dvi dešimtis žiemos žemės ūkio mokyklų, leido laikraštį „Ūkininko patarėjas“, žurnalus „Žemės ūkis“, „Naujoji sodyba“. Taip pat leido knygas, brošiūras, įvairius lapelius ir plakatus.
1940 m. Laikinai Lietuvos žemės ūkio rūmai buvo atkurti vokiečių okupacijos metais: buvo panaikintas sovietų valdžios priimtas ŽŪR likvidavimo įstatymas ir ŽŪR įpareigoti tęsti darbą. Žemės ūkio rūmų bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas, sukėlė vokiečių nepasitenkinimą, ir 1942 m.
Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną
Pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje yra vykdomas unikalus projektas: iš sostinės iškeliama viena iš 14-os Lietuvos ministerijų. Projekto iniciatorius žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tvirtina, kad tokio projekto pagrindas - politinis sprendimas, nors ir nėra jokių viešai prieinamų atitinkamą sprendimą įtvirtinančių teisės aktų.
Dar 2017 m. balandžio 27 d. Seimas, balsuodamas dėl Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-492, iš esmės pasisakė šiuo klausimu ir minėto balsavimo rezultatai liudija, kad absoliuti dauguma balsavusių parlamentarų šiai idėjai nepritarė. Seime patvirtintoje Vyriausybės programoje taip pat nėra rašoma apie ŽŪM perkėlimą į Kauną.
Vyriausybės pozicija dėl efektyvesnio ministerijų administravimo buvo išreikšta 2017 m. kovo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 167, kuriuo patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.1.3 darbas „Valstybinio turto efektyvaus centralizuoto valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas” apimant ir ministerijų perkėlimą į naujas bendras patalpas.
Nepaisant to, ministras G. Surplys šių metų balandžio 2 d. Kaune atidarė „veidrodinę“ Žemės ūkio ministeriją. Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo komiteto posėdyje 2019 kovo 1 d. buvo nuspręsta „veidrodinės“ ministerijos steigimui Kaune skirti 0,2 mln. eurų iš nacionalinės paramos už 2019 m. karves žindenes bei telyčias. Be to, iš papildomų lėšų „veidrodinės“ Žemės ūkio ministerijos patalpų nuomai skirta dar 61,6 tūkst. eurų.
Žemės ūkio rūmai, Ūkininkų sąjunga ir kiti socialiniai partneriai vienareikšmiškai pasisakė prieš Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Negalima finansuoti „veidrodinių“ ministerijų steigimo arba patalpų ministerijoms pirkti iš nacionalinės paramos ūkininkams. Negali privačių patalpų nuoma ministerijoms tapti pigesne už valstybinių patalpų panaudą.
Parama jauniesiems ūkininkams
Jaunieji ūkininkai viliasi, kad į Seimą išrinkti politikai ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybė ne tik skambiais žodžiais ragins įlieti daugiau jauno kraujo į ūkininkų gretas, bet tai įtvirtins ir atitinkamais sprendimais. ŽŪM parengtame naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane numatyta padidinti išmokas jauniesiems ūkininkams. Dabar už hektarą jie gauna papildomą 54 eurų išmoką, kuri 5 metus mokama už mažesnį nei 90 ha plotą. Projekte siūlomi du variantai: išmoką didinti iki 139 arba 173 eurų už pirmuosius 50 ha. Tokios išmokos būtų mokamos 7 metus. Tai sudarytų 2-2,5 proc. išmokų voko.
Europos Parlamentas norėtų ES valstybes įpareigoti, kad jauniesiems ūkininkams remti būtų skirta ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto. V.Buivydas tvirtino, jog kartu su Europos jaunųjų ūkininkų organizacija CEJA, kurios tarybos narė yra ir LJŪJS, daug dirbta ir aiškinta, kad be didesnės paramos jaunimui nebus ūkininkavimo tęstinumo ir tvarios kartų kaitos.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sutinka, kad jaunuosius ūkininkus reikėtų labiau remti, nes jų trūksta, jaunimas neturi didelio noro ūkininkauti. Didesnės paramos ypač reikia, kol jie kuriasi. Tačiau jis iškart pabrėžė tai, kad jeigu jauniesiems ūkininkams bus atriekta didesnė tiesioginių išmokų dalis, kažkam ji turės sumažėti.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad jaunimui pinigų nereikia gailėti, tačiau juos remiant stinga skaidrumo. Kita vertus, jo manymu, remiant jaunuosius ūkininkus diskriminuojami jauni specialistai, dirbantys žemės ūkio srityje.
Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruotas 114 181 ūkininkų ūkis. Jaunimo (iki 40 m. ) priskaičiuota apie 16,7 tūkst. - 15 proc. visų ūkininkų. 47 proc. ūkių ūkininkauja asmenys nuo 40 iki pensinio amžiaus, 38 proc. - pensinio amžiaus ūkininkai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2014-2020 m. iš Kaimo plėtros programos paramos lėšų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo atriekta beveik 73 mln. eurų, parama turėtų būti išdalinta 1300 jaunųjų ūkininkų.
Bronius Markauskas, buvęs žemės ūkio ministras ir Žemės ūkio rūmų vadovas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras pritaria, kad jauniesiems ūkininkams reikėtų skirti 4 proc. ar net dar daugiau išmokų voko. Tačiau teisūs ir tie, kurie sako, jog pirmiausia juos reikia išgryninti, nes čia yra visokių neskanių niuansų. Reikėtų padėti jaunimui, parsiryžusiam savo jėgomis kurtis, žemės ūkio mokslus baigusiems jaunuoliams, norintiems ūkininkauti.