Daugiabučių Namų Aplinkos Tvarkymo Reikalavimai Lietuvoje

Natūralu, kad šiltuoju metų sezonu kuo daugiau laiko norisi praleisti gryname ore. Ir visai nebūtina kaskart organizuotis kelionės į parką, pajūrį ar įvairius lankytinus objektus. Juk smagiai ir prasmingai laiką leisti įmanoma ir savo gyvenamojo namo kieme. Jei daugiabučio namo kiemas yra tvarkingas, gyventojai juo rūpinasi bei jį tausoja, jame taip pat gali būti labai komfortiška.

Vis tik svarbu žinoti ir keletą niuansų. Kokių? Ar žinojote, kad kiekviena savivaldybė turi savas miesto tvarkymo ir švaros taisykles? Pagal minėtąsias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi. Jie turi valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas. Taip pat svarbu, kad gyventojai turėtų pasirūpinti ir teritorijoje esančiais želdiniais - svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis. Svarbu naikinti ir piktžoles nuo šaligatvių bei pėsčiųjų takų.

Būtina tvarkyti ir žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę). Statant ar remontuojant namus, butus ar kitas patalpas, remonto metu susidariusios atliekos privalo būti rūšiuojamos Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Susikaupusias atliekas iš statybos vietų turi išvežti darbus vykdantys asmenys. Jie privalo turėti pažymas apie statybos ir remonto atliekų išvežimą į statybos atliekų tvarkymo vietas.

Teritorijos Priežiūra ir Atsakomybė

Kaip pranešime spaudai pastebi daugiabučius administruojančio „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas, neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas žingsnis - pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija. „Nepriklausomai nuo miesto, visų pirma, daugiabučio gyventojai turi įsitikinti, ar teritorija priklauso daugiabutyje name gyventiems gyventojams, ar savivaldybei.

Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai“, - pasakoja R. Burokas.

Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius. „Pavyzdžiui, gauname iš gyventojų klausimų, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet mes, daugiabučių administratoriai, sutiksliname, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gauname klausimų ar pageidavimų, pagal sutartį priklauso mūsų paskirtiems rangovams, imamės veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti.

Jeigu mūsų paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariame su teritorijos savininkas, prireikus, keičiame rangovus. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai mums būtini, kad galėtume užtikrinti darbų kokybę“, - sako pašnekovas.

Gyventojų Reiklumas ir Savivaldybės Teritorijos

R. Burokas pastebi, kad paprastai jų paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms. „Tikrai turime pripažinti, kad susiduriame su labai reikliais gyventojais. Juk tokiuose klausimuose, kaip švari ar nešvari aplinka, ar nupjauta žolė, nugenėti ar nenugenėti medžiai - nereikia būti ekspertu, kad matytum, atlikti darbai ar ne. Todėl privalome užtikrinti aukščiausią kokybę“, - sako R. Burokas. Jis papildo, kad dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimų vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.

Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kaip pastebi R. Burokas, kilus bet kokiems klausimas dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių. „Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius“, - teigia pašnekovas.

„Pastebime, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų“, - sako R. Burokas.

Daugiabučių Namų Bendrijų Taisyklės

Daugiabučių namų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, bei inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklės nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant Namų aplinką ir Namams priskirto(-ų) žemės sklypo(-ų), naudojimo ir priežiūros tvarką. Taisyklės yra privalomos Namų butų ir kitų patalpų savininkams bei naudotojams, Namų bendrojo naudojimo objektų administratoriui(-iams), fiziniams ir juridiniams asmenims, pagal sutartis vykdantiems namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Pagrindinės Sąvokos

• Gyvenamasis namas - pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
• Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
• Butas - daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų.
• Bendrojo naudojimo objektai - bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, patalpos ir žemės sklypas.

Gyventojų Pareigos

Patalpų savininkai ir nuomininkai privalo:

1. Tausoti savo ir bendrojo naudojimo patalpas bei inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti.
2. Taupiai vartoti vandenį, šilumos ir elektros energiją namo bendrosioms reikmėms.
3. Apmokėti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas.
4. Pastebėjus gedimus, informuoti Bendrijos pirmininką ar įgaliotinius ir atitinkamas specialiąsias ir/ar avarines tarnybas.
5. Tvarkingai sudėti komunalines atliekas į plastmasinius maišelius prieš išmesdami į konteinerį.
6. Rūšiuoti buitines atliekas pagal atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės rekomendacijas.
7. Laikytis Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nustatytos tvarkos.
8. Saugoti Namų teritorijose esamas vejas, gėlynus ir medžius bei krūmus.

Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė

Nors laikome save gana tvarkinga tauta, pažvelgus pro daugiabučių langus tokia nuomonė gali ir susvyruoti. Nors daugeliu atvejų žemė po daugiabučiais ir aplink juos gyventojams nepriklauso, įvairiuose miestuose skirtingu metu, bet nuosekliai jiems priskiriamas šios teritorijos tvarkymas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos vadovas Juozas Antanaitis sako, jog daugiabučių gyventojų tvarkyti teritorijos negalima priversti, todėl kai kurių miestų gyventojams miesto tarybos sprendimu paprasčiausiai buvo įvestas mokestis už aplinkos tvarkymą, kitur šio darbo ėmėsi administruojančios įmonės, tiesiog informavusios gyventojus, kad esą miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, jog gyventojai privalo tvarkyti ir palaikyti švarą savo faktiškai naudojamoje teritorijoje 20 metrų spinduliu aplink daugiabutį gyvenamąjį namą (minėtas atstumas gali būti ir kitoks, pavyzdžiui, Kaune gyventojų prižiūrima teritorija padidinta iki 60 metrų aplink namą). Šią prievolę patvirtino ir Vyriausiasis administracinis teismas.

Jis nustatė, kad minėta nuostata neprieštarauja įstatymams ir yra privaloma vykdyti visiems subjektams. Dėl šios priežasties daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės turės rūpintis savo administruojamų namų teritorijos priežiūra. „Gyventojai, nenorintys naudotis namą prižiūrinčios bendrovės paslaugomis, turi išsirinkti už daugiabučio namo aplinkos tvarkymą atsakingą atstovą. Duomenis apie jį reikia pateikti namo administratoriui. Kartu noriu priminti, kad daugiabučio namo teritorijos priežiūra nesirūpinantiems gyventojams įstatymų nustatyta tvarka bus taikomos poveikio priemonės“, - aiškina J. Antanaitis. Kitaip sakant, yra numatytos administracinės baudos už miesto švaros ir tvarkymo taisyklių pažeidimą.

Teoriškai aplinką aplink namą galima susitvarkyti ir patiems, tačiau tai nereiškia, kad retkarčiais pakaks nuo šaligatvio nušluoti popierėlius ir nuorūkas, mat tose pačiose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (miestuose jos skiriasi, bet ne iš esmės) rašoma, kad, pavyzdžiui, „teritorijų naudotojai privalo jiems priklausančioje teritorijoje nuolat palaikyti tvarką, švarą ir atlikti šiuos darbus: rinkti atliekas; valyti (šluoti, plauti purvą); vegetacijos metu šienauti aukštesnę nei 20 cm žolę (ypač piktžoles), o vejose - aukštesnę nei 10 cm ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį; prižiūrėti ir tvarkyti želdinius; žiemos metu dėl eismo saugumo reguliariai valyti sniegą ir ledą“.

Vargu ar gyventojai - ir dirbantys žmonės, ir pensininkai - pajėgtų šiuos darbus nuveikti patys. Tačiau kai šio darbo imasi ne pačių gyventojų samdomi darbuotojai, gerokai išauga paslaugų kainos.

Miestų tvarkymo ir švaros taisyklėse paaiškinama, kas yra tie teritorijų naudotojai. Teritorijų naudotojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudojasi teritorija. Tačiau kaip tik kito teisinio pagrindo, kalbant apie daugiabučių teritorijas, nėra... Pasak J. Antanaičio, ne retenybė ir užkardai, užtveriantys daugiabučių teritorijas nuo prašalaičių. Tiesa yra tokia, kad kone kiekvieno daugiabučio teritorija jo gyventojui priklauso tiek pat, kiek bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, nes žemė po daugiabučiu ir aplink jį - valstybinė, patikėjimo teise valdoma savivaldybės.

Kaip tik dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, ir neturėtume tvarkyti aplinkos ar papildomai už tai mokėti - tai savivaldybių reikalas; už tai, kad būtų tvarkoma daugiabučių aplinka, mes mokame mokesčius. Tas pats pasakytina ir apie darželius, kuriuos po savo langais įsirengia pirmųjų aukštų gyventojai - žinoma, niekas nedraudžia gyventojams gražinti aplinką, tačiau nereikia žemės savintis, sakykim, sklypelio užsitverti aukšta tvora ar vaikyti panorusiuosius pasėdėti ant po pirmojo aukšto buto langais įrengto suoliuko.

J. Antanaičio nuomone, daugiabučių aplinkos tvarkymas - gyventojams nesąžiningai primesta „tema“. Daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimus tik dėl bendro turto, įrašyto į bendro turto objektų aprašą. Teritorija yra valstybės turtas, todėl ją privalo prižiūrėti savivaldybė. Tiesa, yra daugiabučių (dažniausiai - naujos statybos), po kuriais suformuoti sklypai. Įsigijus butą tokiame name, sklypas tampa gyventojų bendrąja jungtine nuosavybe, tuomet toks gyventojas pagal įstatymus ir privalo prisiimti atsakomybę už aplinkos tvarkymą.

Paklaustas, kaip gyventojai vis dėlto tvarkosi, juk, kad ir ką kalbėtume, šiukšlyne gyventi nemalonu, J. Antanaitis sakė, jog kai kurie gyventojai aplinką tvarko patys, mat laikosi nuomonės - kam, jei ne jiems, čia gyventi, tačiau dauguma aplinka nesirūpina. Žmonės jau žino, į ką kreiptis, kaip ginti savo teises. Beje, dar 2008 metais vienas Vilniaus gyventojas padavė miesto savivaldybę į teismą dėl mokesčio už „faktiškai naudojamos teritorijos tvarkymą“ ir laimėjo. Teismas konstatavo, jog tokio termino kaip „faktiškai naudojama teritorija“ jokiame įstatyme nerasi. Tačiau pernai teismas viską apvertė kitaip ir priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą - už daugiabučių aplinkos tvarkymą teks mokėti arba tvarkyti patiems.

Idealus atvejis būtų daugiabučių aplinkos tvarkymą perduoti daugiabučių savininkų žinion, tuomet viskas būtų teisėta ir galbūt sustiprėtų nuosavybės pojūtis, mat dabar daugeliui daugiabučių gyventojų jis dažniausiai baigiasi ties buto durimis, o už jų - nors ir tvanas. Tačiau šis perdavimas gerokai užtruktų, o tvarkytis reikia jau dabar. J. Antanaitis taip pat minėjo, kad šio klausimo ketina imtis Seimo nariai, tad galbūt šioje srityje atsiras daugiau tvarkos.

Kas ką privalo valyti? Kas ką privalo tvarkyti ir prižiūrėti, parašyta tose pačiose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Jas kiekvieno miesto gyventojai turėtų susirasti savo savivaldybės tinklalapyje, nes šios taisyklės kiek skiriasi priklausomai nuo rajono specifikos. Kaip jau minėta, skiriasi ir aplink namus esančių teritorijų, kurias privalėtų tvarkyti gyventojai, dydis.

Taigi bendrojo naudojimo teritorijų, miškelių, parkų, skverų, aikščių, paplūdimių, upių ir vandens telkinių (nepriskirtų fiziniams ar juridiniams asmenims) priežiūros, tvarkymo ir valymo darbus organizuoja seniūnai. Kapinių priežiūrą organizuoja ir koordinuoja taip pat seniūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis. Valstybinių miškų teritorijas prižiūri urėdijos, o už privačių miškų priežiūrą atsako jų savininkai. Seniūnai taip pat kontroliuoja daugiabučių namų bendrijų ir administruojamų daugiabučių namų, sodų ir garažų bendrijų, įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkininkų žemių ir privačių valdų teritorijų būklę ir imasi administracinių priemonių aplinkos tvarkai užtikrinti.

Visi daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai ar nuomininkai privalo vykdyti daugiabučių namų bendrijų ar administratorių bei organizacijų, eksploatuojančių šiuos namus, priimtus įstatus ir namo vidaus ir aplinkos tvarkos taisykles.

Kauno Miesto Iniciatyvos

Vaikštant po skirtingus Kauno miesto gyvenamuosius rajonus galima pastebėti, kad vienur daugiabučių namų kiemai atrodo itin gražiai, juose daugybė veiklų tiek vaikams, tiek ir senjorams. Gyventojai privalo žinoti, kad už kiemuose esančius suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles ar kitus poilsiui skirtus objektus jie yra atsakingi patys. Prižiūrint kiemo aplinką ji džiugins gyventojus tikrai ilgai.

Nutarę atnaujinti savo daugiabučius arba tai jau padarę kauniečiai šiuo metu gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės. „Šilti namai - jaukūs kiemai“ - tokiu šūkiu Kaunas inicijuoja programą „(R)evoliucija“. Naujai suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, daugiau apšvietimo.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el.

Faktiškai naudojamose teritorijose sukauptas žaliąsias atliekas (medžių ir krūmų šakų, lapų) turi išvežti namų bendrija ar administratorius kurie Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 (pridedama) 4.3 punktu yra atsakingi už bendrojo naudojimo teritorijos priežiūrą. Jei iki šiol nesate pasirūpinę šias atliekas išvežti, prašome tai atlikti kuo skubiau. Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelė Kaune yra Nemajūnų g. 15 A. arba už papildomą mokestį perduoti atliekų tvarkytojui.

Primename, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių tikslas - užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Asmenys pažeidę Miesto tvarkymo ir švaros taisykles yra baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Licencija išduodama asmeniui, numatomoje licencijuojamos veiklos teritorijoje teisėtais pagrindais valdančiam šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtinus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus. Licencija išduodama neribotam laikui.

Už daugiabučių aplinkos tvarkymą teks mokėti arba tvarkyti patiems. Nors laikome save gana tvarkinga tauta, pažvelgus pro daugiabučių langus tokia nuomonė gali ir susvyruoti. Nors daugeliu atvejų žemė po daugiabučiais ir aplink juos gyventojams nepriklauso, įvairiuose miestuose skirtingu metu, bet nuosekliai jiems priskiriamas šios teritorijos tvarkymas.

Pavasaris - talkų metas. Dažnas stengiasi susitvarkyti, pasigrąžinti savo kiemą - sušluoti senus lapus, surinkti šakas, išpjauti senus krūmus.

tags: #uz #aplinkos #tvarkyma #daugiabuciu