Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).
Teisiniai aspektai ir reikalavimai
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos:
- Kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
- Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t. y.
Visiems, norintiems įsigyti daugiau kaip 10 ha, reikia trejų metų ūkininkavimo patirties. Jie taip pat privalo gauti leidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės D., „Per paskutinius 10 metų užsienietis turėtų būti vykdęs praktinę ūkininkavimo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus, jeigu žemę nori įsigyti pats vienas. Vadinasi, jis turėjo atvykti į šalį prieš mažiausiai trejus metus, čia įsiregistruoti ūkininko ūkį, gauti ūkininko pažymėjimą ir deklaruoti pasėlius.
D. Aleksandravičienės tvirtinimu, Ukmergės rajone tokių užsieniečių nebuvo.
Statistika ir tendencijos
Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. pirkimo sandoriais dirbamą žemę įsigijo 67 kitų valstybių piliečiai. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha, t. y.
„Kalbant apie asmenis, kurie žemės ūkio paskirties žemę įsigijo pirkimo sandoriais, reikėtų pažymėti, kad dauguma sandorių vyko su gana nedideliais žemės plotais. Didžiausias sklypas, kurį Lietuvoje nusipirko užsienio valstybės pilietybę turintis fizinis asmuo, buvo 20 ha sklypas. Kitas, irgi vienetinis atvejis, kai užsienietis įsigijo 9 ha žemės.
Taip pat stebime kelis atvejus, kai žemės sklypo plotas siekia 2-5 ha, bet tokie atvejai yra pavieniai. Daugeliu atveju buvo įsigyti labai nedideli žemės sklypai. Tai leidžia spėti, jog tai - žemė prie įvairių sodybų“, - teigia A.
Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iš viso nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia apie 750 ha.
Anot A. „Kalbame apie sklypelius, kurių plotas siekia nuo trijų iki kelių dešimčių arų. Tai - tikrai nedideli sklypai. Greičiausiai tai yra daržai ar sodai prie įvairių sodybų, kurių nurodoma paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė“, - tvirtina A.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neatgrasė užsieniečių nuo žemės pirkimo Lietuvoje, nes jie to nedarė ir anksčiau, tačiau apsunkimo žemės įsigijimą patiems lietuviams, pastebi ekspertai.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras spalį apibendrino 2014 m. žemės pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos rinkos kainų statistinį tyrimą žemės ūkio bendrovėse, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose. Lietuvos dirbamosios žemės prekybos sektoriui 2014-ieji buvo išskirtiniai: įsigaliojo vadinamasis „saugiklių" įstatymas, pasibaigė draudimas užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, vyko pasirengimas euro įvedimui, įtakos turėjo ir Rusijos sankcijos.
Remiantis Registrų centro duomenimis, 2014 m. žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimų skaičius sausį, vasarį ir gegužę sumažėjo 63,5 procento. Balandį parduotų visų paskirčių žemės sklypai sudarė 1,8 tūkst. vienetų arba 35,9 proc. daugiau už kovo rezultatus.
Didžiausias prekybos žeme pagyvėjimas 2014 m. balandį užfiksuotas Kėdainių ir Pakruojo rajonuose, kuriuose parduotų sklypų skaičius per mėnesį išaugo daugiau kaip 2 kartus. Vertinant absoliučius skaičius, daugiausiai sklypų - daugiau nei po 300 - balandį parduota Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Vilniaus rajonuose ir Vilniaus mieste.
Draudimo užsieniečiams įsigyti žemės panaikinimas rinkos aktyvumo nesukėlė, tačiau apie tai, kaip ir apie „saugiklių" įstatymą bei būsimą euro įvedimą Lietuvoje, buvo žinoma iš anksto, todėl dalis žemės pirkėjų skubėjo įsigyti dirbamosios žemės dar 2013 m.
2014 m. liepą, palyginti su birželiu, prekyba žeme suaktyvėjo beveik dešimtadaliu. Prie teisinių suvaržymų mėginanti prisitaikyti dirbamosios žemės rinka liepą taip pat ūgtelėjo: perleista daugiau kaip 1,4 tūkst. dirbamosios žemės sklypų, t. y. 8 proc. daugiau negu birželį, o bendras nupirktos dirbamosios žemės plotas nežymiai viršijo 4 tūkst. ha - vos 3 proc.
Žemės sklypų rugpjūtį parduota maždaug 670 vnt.
Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, 2014 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 2 171 Eur/ ha, arba 11 proc. daugiau negu 2013 m.
Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2014 m. buvo 80 Eur/ha, t. y. 3 proc. didesnė negu 2013 m. ir 8,3 karto didesnė negu 2000 m.
Žemės ūkio paskirties žemės kainų pokyčiai 2000-2014 m.
| Metai | Vidutinė pirkimo kaina (Eur/ha) | Vidutinė nuomos kaina (Eur/ha) |
|---|---|---|
| 2000 | ... | ... |
| 2013 | ... | ... |
| 2014 | 2171 | 80 |
Ekspertų nuomonės
Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko K. „Vadinamasis saugiklių, apribojimų įstatymas buvo taikomas, kad užsieniečiai būtų atgrasyti nuo Lietuvos žemės pirkimo. Mūsų duomenimis, šis tikslas pasiektas, bet jis buvo pasiektas ir anksčiau. Iki šio įstatymo, kuris įsigaliojo prieš metus, bet koks užsienietis galėjo įsteigti juridinį asmenį ir pirkti žemę. Jis negalėjo to daryti kaip fizinis asmuo. Koks nors danas negalėjo atvažiuoti, nueiti pas kokį senuką, nebesugebantį įdirbti 200 ha, sakyti - aš nusipirksiu ir čia dirbsiu, bet tas pats danas galėjo atvažiuoti į Lietuvą ir įsteigti juridinį asmenį“, - aiškina K.
Jo tikinimu, užsieniečiai, norintys įsigyti žemės Lietuvoje, ir seniau pasisamdydavo konsultantus, kurie įsteigdavo Lietuvoje juridinį asmenį ir tokiu būdu buvo galima įsigyti žemės. K. Mozeris prideda, kad mūsų šalis nėra patraukli žemės ūkio paskirčiai, čia nėra didelių dirbamųjų žemės laukų.
„Buvo uždėti dideli apribojimai ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. Reikia įvykdyti sudėtingus reikalavimus. Pirma, reikia turėti išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį ir t. t. Žinoma, labai susiaurėja žmonių, kurie galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ratas. Taip pat mažėja konkurencija, sudaromos lengvatinės sąlygos susipirkti žemes tiems, kurie jau ūkininkauja. Be to, taikomi ir tam tikri apribojimai mums, žemės savininkams“, - teigia K.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis pastebi, kad dabar sunkiau įsigyti žemės, tačiau Lietuvos žemdirbiai turi turėti pirmenybę prieš užsieniečius. „Vertiname gana prieštaringai. Kad nuo spekuliantų reikėjo saugotis, tai jokių ginčų nekeliame, bet saviems ūkininkaujantiems žmonėms labai apsunkintas žemės įsigijimo klausimas. Norint įsigyti kelis hektarus žemės, reikia pririnkti 30-40 puslapių visokių pažymų. Kaip planavome, niekas iš tų užsieniečių nesiveržia. [...]Yra bendra laisvo kapitalo judėjimo tvarka Europos Sąjungoje. Akcijos tegul juda, bet žemė yra žemė. Šių dalykų nelabai suprantu ir toleruoju, bet pirmenybė turėtume sudaryti lietuviams, kurie žemę dirba, nuomojo ir t. t.“, - teigia J.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius mano, jog esminių Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų nereikia. „Niekas tokių prašymų ir pageidavimų neišreiškė, vadinasi, problemos ir nėra. Vis dėlto, tie ūkio subjektai ar užsieniečiai, kurie jau penketą metų pas mus dirba mūsų žemę, galėjo viską įsigyti. Manau, kad viskas yra gerai. Kiek girdžiu iš žemdirbių, tai sustabdė spekuliacijas. Galbūt dar yra svarstytinų aspektų. ŽŪM ruošia savo viziją, ką reikėtų pataisyti. Taip pat pageidavimų turi ir Seimo nariai, bet aš nenorėčiau labai „išnaršyti“. Pamatinius dalykus reikėtų palikti“, - įsitikinęs S.
tags: #uzsienietis #perka #zemes #sklypa