Kaimo turizmas Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, o vienas iš tokių traukos centrų yra Algio Miškinio sodyba. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragnų seniūniją, kurioje galimai yra įsikūrusi sodyba, jos istoriją bei apylinkes.
Tauragnų bažnyčia
Tauragnų Seniūnijos Apžvalga
Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 216 km².
Heraldika
Tauragnų herbas - sidabriniame skydo lauke ant žalios skydo papėdės (piliakalnio) juodas tauras su raudonais ragais. 2001 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr.
Tauragnų Istorija
Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (Therake, Theuraxe, Thowraggen, Towragen) paminėti 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, jau 1767 m. turėjusiu turgų ir prekymečių privilegiją.
Tapę valsčiaus centru (XIX a. pab.- XX a. pr.), jie ėmė plėstis, padaugėjo gyventojų. 1859 m. jų buvo 263, o 1897 m. - 1070. Tada vyko dideli turgūs ir prekymečiai, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų valstiečiai.
Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis. Dokumentuose užfiksuota, kad 1792 m. miestelyje buvo alaus darykla ir degtinės varykla, kelios smuklės, priklausančios Vilniaus vyskupui. Turguje vyskupas turėjo teisę valstiečių parduodamus maisto produktus pirkti savo nustatytomis kainomis. Šventadieniais buvo reikalaujama lankyti bažnyčią.
XIX a. vid. Tauragnų dvaro savininku tapo Puslovskis (Paslauskas). Valstiečiai turėjo eiti į dvarą dirbti, už gautą iš pono žemę privalėjo mokėti. 1861 m. ir 1862 m. valstiečiai subruzdo, o Puslovskis tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė net caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 m. sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių. Vilniaus generalgubernatorius M.
Tauragnų krašto žmones pasiekė ir kitos savo valdžios represijos, susijusios su mokslu ir švietimu. Tada atsirado daraktoriai ir knygnešiai. Yra žinoma, kad 1877 m. slaptoje Tauragnų mokyklėlėje lietuviškai skaityti vaikus mokė valstietis Pranas Ūdras. Žymesnieji knygnešiai - M. Balčiūnas ir P. Gaidelis.
Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis gerokai ištuštėjo, nes ne vienas, traukdamasis nuo artėjančių vokiečių, paliko namus ir atsidūrė Rusijoje. Jauni vyrai buvo mobilizuoti į caro kariuomenę. Daug žmonių išmirė nuo šiltinės epidemijos, siautėjusios 1914 m.
Tarpukariu Tauragnai atsigavo, suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas miestelį vėl nualino. 1944 m. vasarą Tauragnai buvo ištuštėję, sudegę. Apie 500 žydų, miestelio gyventojų, sušaudyti Rašės šile. Dalis jaunų vyrų kovėsi su vokiečiais už sovietų, kita dalis - su okupantais už nepriklausomą Lietuvą.
Tauragnų seniūnijoje veikia Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų E. Utenos kultūros centro Tauragnų skyriuje įsikūręs Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus padalinys (edukatorė Daiva Kviklytė). Taip pat skaitytojus kviečia du Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padaliniai - Tauragnų kultūros centre įsikūrusi Tauragnų biblioteka (vyr. bibliotekininkė Nijolė Šuminienė) ir Klykių kaime esanti Klykių biblioteka (vyr.
Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė. Tauragnų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m. ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1934 m.
Seniūnaitijos:
- Balčių seniūnaitija - Lukošiūnų k., Balčių k., Rūgšteliškio vs., Antabaltės k., Jovainiškių k., Erkiasalės vs., Liūniškių vs., Ūdriškių vs., Urviškių k.
- Klykių seniūnaitija - Klykių k., Inkartų k., Vilkablauzdės k., Musteikių k., Vidžiūnų k., Kalvių k., Ruzgiškių k., Rukšėnų k., Bajorų k., Sirvydžių k., Gaidžių k., Martyniškio vs.
- Minčiagirės seniūnaitija - Šeimaties k., Daunorių k., Varpiškių k., Varniškių vs. 1, Varniškių vs. 2, Varniškių vs. 3, Vyžių k., Skroblaus vs. 1, Skroblaus vs. 2, Rūgšteliškio k., Minčios k., Paažvintės vs., Aukštaglynio vs., Vaišnoriškės k., Strazdų k., Šuminų k., Paminčios vs., Liumpiškių k., Minčiakampio vs.
- Piliakalnio seniūnaitija - Maleckažemio k., Ryliškių k., Pavarlio k., Linkų k., Raistinių k., Kazimieravo k., Jauniškių k., Imbriškių vs., Avižieniškio k., Rugeniškio k., Papirčių k., Kazokiškio k., Papiliakalnio vs., Skaistulės k.
- Sėlės seniūnaitija - Sėlės k., Tautiškio k., Kaboriškių k., Jačiūniškių k., Taurapilio k., Šimkūnų k., Žiezdrių k., Gaidelių k., Bernotiškio k., Geguniškio vs., Grašių k., Beržatilčio vs., Kamšos k., Meldutiškio k., Šiaudiniškio k.
- Tauragnų seniūnaitija - Tauragnų mstl., Tauragnų k., Politiškių k., Paakmenio vs., Juodiškių vs., Žebriškių k., Liegavietės vs., Nečioniškio k., Priepalės vs., Pilkenių k., Stūglių k., Stučių k., Alksniškių k., Vilkiškių k.
- Varniškės I vs.
Kultūros Paveldas
A. Dailė: Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra Pilkenių kaime, 1857 m. padirbtas Teofilio Tilvyčio senelio Justino Tilvyčio, antkapinis paminklas Tauragnų kapinėse, koplytstulpis su Jono Nepamuko skulptūra Sėlės kaime, Kaboriškių kryžius su arkangelo šv. Mykolo, šv. Marijos ir šv. Dominyko skulptūromis, padirbtomis 1920 m.
Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė - 60,5 m - Tauragno ežere buvo išmatuota dar XX a. pirmoje pusėje. Tačiau vėlesniais metais plane nurodytoje vietoje tokio gylio išmatuoti nepavyko, tad egzistavo įvairios prielaidos apie turimų duomenų netikslumus ar ežero dubens pokyčius, taip pat hipotezės, kad giliausias Lietuvoje gali būti kitas ežeras.
2007 metais buvo atlikti kartotiniai. Tauragno ežero batimetriniai tyrimai. Kartu buvo atlikti ir antro pagal gylį Lietuvos ežero Malkėstaičio (Molėtų r.) batimetriniai tyrimai, kad būtų patvirtinta ar atmesta hipotezė, kad šis ežeras galėtų būti gilesnis nei Tauragnas. Didžiausias Malkėstaičio gylis - 57,0 m buvo išmatuotas XX a.
| Ežeras | Didžiausias gylis (m) |
|---|---|
| Tauragnas | 60,5 |
| Malkėstaitis | 57,0 |
Didžiausias ežero gylis - tai skirtumas tarp vandens lygio ir žemiausios dugno altitudės. Abu šie dydžiai gali būti nustatomi pagal skirtingas metodikas, tad didžiausio ežero gylio kaitą lemia ne tik aplinkos sąlygų, bet ir tyrimo metodikos nevienodumai.
Vandens lygio altitudė nustatoma pagal ežero vandens matavimų stotyje (jei tokia veikia) išmatuotą vandens lygį batimetrinių tyrimų datą arba ežero vandens lygio niveliacijos nuo artimiausio geodezinio reperio duomenis.
Tauragno batimetrinius tyrimus pirmą kartą 1933-03-05-09 atliko VDU Geografijos katedros darbuotojai K. Pakštas, K. Bieliukas, jiems talkinant studentams (Bieliukas, 1935). Gylis buvo matuojamas 29 profiliuose: 1 išilginis, 25 skersiniai ir 3 papildomi įlankose. Atstumas tarp profilių neviršijo 500 m, matavimo taškai kiekviename profilyje išdėstyti kas 50 m. Taigi matavimo taškų tankis 1933 metais buvo retesnis, negu 2007 metais.
Ežero kranto linija buvo paimta iš topografinio žemėlapio M 1 : 25 000, batimetrinis planas nubraižytas taip pat 1 : 25 000 masteliu. Izobatų laiptas tiek 1933, tiek 2007 metais parinktas vienodas - 5 m. Vandens lygio altitudė 1933 m. matavimų metu (165,5 m) buvo 0,6 m aukštesnė nei 2007 m. Dėl šios priežasties, 2007 m. duomenimis, ežero plotas mažesnis 2 %, tūris - 3 %.
Tačiau nepaisant žemesnio vandens lygio 2007 m. matavimų metu išmatuota didžiausia ežero gelmė yra 2 m gilesnė. Vandens lygio kaitos įtaka gylio pokyčiui buvo eliminuota perskaičiuojant abiejų matavimų rezultatus pagal 164,49 m altitudę - paskutinių publikuotų per 30 metų (1976-2005) Tauragno vandens lygio duomenų normą. Abiem matavimų laikotarpiais ežero vandens lygis buvo aukštesnis nei 1976-2005 m. norma, tačiau nevienodai: 1933 m. kovą ežero lygis buvo aukštesnis 1,0 m, 2007 m. liepą - 0,39 m, tad skirtumas tarp ankstesniųjų bei dabartinių matavimų rezultatų dar padidėja: 2007 m.
2007 metais atliktais batimetriniais tyrimais nustatyta didesnė Tauragno ežero gelmė, negu išmatuotoji 1933 metais. Evoliucinių geomorfologinių procesų, galėjusių sukelti tokius reikšmingus dugno pokyčius (2,62 m per 74-rius metus, t. y. vidutiniškai 3,5 cm per metus), tikimybė šiame lėtos vandens apykaitos ežere, kurio vandens masė pasikeičia maždaug per penkerius metus skaičiuojant pagal nuotėkio normą 8-9 l/s iš km² (Gailiušis ir kt., 2001), yra minimali.
Duomenų apie katastrofinius reiškinius (šlaitų nuošliaužas ar pan.) laikotarpiu tarp matavimų nerasta. Antropogeninio poveikio Tauragno vandens režimui ar geomorfologiniams procesams taip pat nenustatyta.
Labiausiai tikėtina, kad tokius nevienodus Tauragno didžiausios gelmės matavimo rezultatus lėmė matavimų metodikos skirtingumai.