Užutrakio dvaro sodyba - vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leidžia pajusti XIX a. atmosferą.
Tiškevičių įkurta Užutrakio dvaro sodyba puikuojasi vaizdingame, raižyto reljefo pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre. Iš čia atsiveria įspūdinga panorama į Galvės ežerą su salomis ir Trakų pilimi, ežerų apsuptą Trakų miestą su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bokštais ir Kęstučio kalnu prasidedantį Bražuolės kalvyną.
Šiandien į dvarą patenkama sausumos keliu, tačiau grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima juo nesinaudodavo - į pusiasalį plaustu keldavosi per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios gyveno keltininkas. Sausumos kelias tuomet buvo skirtas tik ūkio reikmėms ir dėl to pramintas Bulvių keliu.
Dvaras grafams Tiškevičiams priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietų okupacijos metais jis buvo nacionalizuotas ir paverstas sanatorija, pionierių stovykla, vėliau - turizmo baze. Mūsų dienomis Užutrakio dvaro sodyba atgimsta - restauruoti rūmai, atkuriamas parkas.
Užutrakio dvaro sodyba
Istorija ir savininkai
Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala“ ir priklausė totorių didikams, kuriuos į Lietuvą kaip savo asmeninės gvardijos karius pasikvietė Vytautas Didysis. Pastaruosius valdovas įkurdino savo rezidencijos artumoje - ant pilies salą skalaujančių ežerų krantų.
Per savo istoriją pusiasalis pakeitė daug savininkų. XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.). Tuo metu Tiškevičiai jau rezidavo netoliese - Trakų Vokėje ir Lentvaryje. Galime teigti, kad XIX a. Tiškevičiai buvo LDK sostinių Vilniaus-Trakų ašies saugotojai.
Po Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Juozapas (1863-1867 m.) drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska. Šiame plote jaunasis grafas Tiškevičius ir pradėjo kurti Užutrakio dvaro sodybą ir parką.
Užutrakio dvaro sodyba Tiškevičių giminei priklausė nuo 1867 metų, tačiau suklestėjo ji grafo J. Tiškevičiaus laikais. Pirmojo Pasaulinio karo metais Užutrakio Tiškevičių rezidencija buvo stipriai apnaikinta ir po grafo mirties Sankt Peterburge 1917 metais ilgą kurį laiką apleista. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Užutrakio dvarą perėmęs sūnus grafas A.Tiškevičius su šeima gyveno tik dalyje rūmų, jis nebeatstatė puošnių baliustrados pavėsinių, mažiau dėmesio skirta dideliam landšaftiniam parkui ir pasitenkinta parterių priežiūra.
Per karą dvare šeimininkavo vokiečių kariuomenė, o vėliau nacionalizuotas sovietų valdžios. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau - pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė.
Lietuvai atkūrus valstybingumą, dvaro sodyba tapo 1991 m. įsteigto Trakų istorinio nacionalinio parko sudėtine dalimi. Parko direkcijos iniciatyva nuo 1995 m. vykdomi jos atkūrimo darbai, 2008-2010 m.
Grafas Juozapas Tiškevičius (1868-1917). Fot. Sergejus Levickis. Sankt Peterburgas, XIX a.
Architektūra ir interjeras
Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, grafas Juozapas Tiškevičius pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Nuo jos atsiveria kerintys Galvės ežero ir Trakų salos pilies reginiai.
Rūmus, papuoštus įspūdingais Liudviko XVI stiliaus interjerais, kūrė lenkų architektas Juzefas Husas (Józef Huss). Juos užbaigia atvirais paviljonais karūnuota terasa, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į Trakų pilį.
Pirmajame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje - holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Antrajame aukšte - kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais. Rūmų interjeras buvo dekoruotas prancūzišku Liudviko XVI stiliumi.
Naujieji rūmai buvo dviejų aukštų, su erdviu pusrūsiu po visu pastatu, kuriame veikė pagalbinės ūkinės patalpos: virtuvė, kepykla, sandėlis, tarnų valgomasis. Rūmų portalą puošė ornamentuotas lipdytas kartušas su grafų Tiškevičių giminės herbu Leliva.
Puošniausia ir įspūdingiausia rūmų patalpa buvo pokylių salė, kuri dėl daugybės paauksuotuose rėmuose kabančių veidrodžių vadinta Veidrodine sale. Iš jos galima buvo patekti į Gobelenų salę, buduarą ir rūkomąjį, išeiti į dengtą rūmų terasą. Interjere dominavo ankstyvojo prancūzų klasicizmo - Liudviko XVI stiliaus dekoras. Patalpas puošė krištoliniai sietynai ir žvakidės, iš Prancūzijos parvežti autentiški senoviniai baldai, porceliano kolekcija, Faberžė dirbiniai, spalvotos graviūros, XVII-XVIII a. dailininkų nutapyti paveikslai, natiurmortai ir portretai, Obiusono dirbtuvių gobelenai ir kilimai.
Antrajame aukšte buvo svetainės, grafo ir grafienės apartamentai, vaikų miegamieji, žaidimų ir mokymosi kambariai, indaujos patalpa, guvernančių kambariai, biblioteka, biliardo salė. Šio aukšto patalpų puošyba buvusi kuklesnė, o baldai - kokybiškos antikvarinių baldų kopijos.
Užutrakio dvaro interjeras
Eduardo Fransua Andrė parkas
Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė.
Įžymusis specialistas jau buvo gerai pažįstamas su Tiškevičiais. Jis kūrė Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos dvarų parkus. Į Užutrakį E. F. Andrė atvyko 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką.
Rūmus su prancūziškais parteriais supa peizažinis (angliškas) parkas. E. F. Andre meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildydamas pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais. Jų paviršiuose atsispindėjo šimtamečiai ąžuolai ir pušys bei specialiai parinkti ir įveisti svetimžemiai augalai.
Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį - romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.
E. F. Andrė netruko pastebėti, kad Užutrakio dvaro parkas turėjo puikią vandens temą ir ją sėkmingai išplėtojo. Užutrakio parke pavienių medžių, želdynų, dirbtinių tvenkinių, ežerų ir salų dėka buvo sukurtas įspūdingas peizažas, kuriame sunku būdavo nusakyti, kurioje vietoje prasideda ir baigiasi riba tarp sausumos ir vandens. Šiam įspūdžiui pasiekti Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta daug dekoratyvinių tvenkinių.
Dar įvairesnė parko žolinė augmenija tarsi primena lankytojui, kad pirmiausiai E. F. Andre buvo botanikas.
Užutrakio dvaro parkas
Ūkinė veikla
Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt. Dvaras buvo stambus ūkinis vienetas, gaminantis ir parduodantis įvairią produkciją, iš kurios gaunamos pajamos leido ne tik išlaikyti bei vystyti dvaro sodybą, bet ir teikė darbą bei pragyvenimo galimybę dvare gyvenantiems, dirbantiems ar kitais ryšiais su dvaru susijusiems žmonėms.
Fransua terasa
Žiemos savaitgaliais rekomenduojame užsukti paragauti prancūziškos virtuvės patiekalų į Užutrakio dvaro parke prie Galvės ežero įsikūrusį restoraną „Fransua terasa“ (Užtrakio g. 8). Šią vasarą duris atvėrusiame Eduardo Fransua Andrė garbei pavadintame restorane siūloma pasimėgauti šefo, prancūzų virtuvės šalininko A. Matačiūno ir jo komandos sukurtais patiekalais. Nuo restorano terasos (žiemą terasa veikia savaitgaliais) atsiveria Galvėje iškilusios Trakų bažnyčios ir pilies vaizdai.
- Adresas: Užtrakio g. 8, Trakai
- Virtuvė: Prancūziška
- Pavadinimas: Eduardo Fransua Andrė garbei
- Vaizdas: į Trakų pilį ir bažnyčią
Užutrakio dvaro sodyba, 300 s
Šiandien Užutrakio dvaro sodyba - nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tai yra unikali Lietuvos vieta, kur kiekvienas vienu žvilgsniu turi galimybę įvertinti Lietuvos istorijos didybę, gamtos grožį ir Vakarų Europos kultūros brandą.