Užutrakio dvaro sodyba: iššūkiai ir sprendimai saugant kultūros paveldą

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dvarai yra svarbi istorijos ir kultūros dalis. Tačiau jų išsaugojimas susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansavimu ir baigiant lankytojų elgesiu. Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją aplink Užutrakio dvaro sodybą ir kitus dvarus Lietuvoje, problemas, su kuriomis susiduriama, ir galimus sprendimus.

Užutrakio dvaro sodyba

Dvarų būklė Lietuvoje

Maždaug 40 kilometrų spinduliu aplink Vilnių yra apie 40 auksinius bajorų laikus menančių dvarų. Trys iš jų - kažkada didikų Tiškevičių giminei priklausę Lentvario, Trakų Vokės ir Užutrakio dvarai - yra ypatingi - juos supa XIX a. Europoje žymiausio kraštovaizdžio architekto Edouardo Andre įkurti parkai. Du iš trijų unikalių šalia sostinės esančių grafų Tiškevičių valdytų dvarų, esančių unikaliuose prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouardo François André XX a. pr., paveldosaugininkams nerimą kelia prastėjanti savivaldybei priklausančio Trakų Vokės ir verslininko Laimučio Pinkevičiaus valdomo Lentvario dvaro būklė. Kita vertus, iš visų trijų dvarų, esančių E. F. André suprojektuotuose peizažinio stiliaus parkuose prie Vilniaus, geriausiai tvarkosi Užutrakis. Pastarajame esantis statinys iš apleistos griuvenos pasitelkus paramą virto prabangiais rūmais.

Tačiau ne visų dvarų situacija yra tokia gera. Vaizdą kiek sušvelnina savanorių sutvarkyta parko teritorija - nušienauta žolė, surinktos šiukšlės. Tačiau paties pastato būklė kasdien vis prastesnė. „Belieka konstatuoti liūdna faktą. Priežiūra blogėja, o drauge ir sparčiai prastėja pastato būklė. Nebėra sargo, išardyta tvora, neužsandarintos angos, išdaužyti langai.

Lentvario dvaro situacija

Lentvario dvaro vaizdas visiškai kitoks: grakštus neoklasicizmo ir vėlyvosios gotikos stiliaus statinys dūla akyse. Šį Tiškevičių dvarą prieš pat krizę įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius, ketino jį paversti ištaiginga rezidencija. Aristokratiški užmojai baigėsi liūdnai - rūmai griūva, parduoti juos sudėtinga, nes tektų pirkti kartu su „kumečiais“. Dvaro kompleksui priklausančiuose pastatuose yra socialiniai būstai, jų gyventojai nė nemano išsikelti iš bajoriškos aplinkos, kurioje galima gyventi beveik už nieką nemokant.

Prieš kelis mėnesius, kai tapo aišku, kad L. Pinkevičius paliko dvarą likimo valiai ir juo nebesirūpina, paveldosaugininkai nusprendė paraginti savininką tvarkingai vykdyti savo prievoles ir prižiūrėti kultūros paveldo objektu laikomą dvarą. „Visi mūsų bandymai susisiekti su juo buvo nesėkmingi. Kitas mūsų žingsnis bus kvietimą įteikti per antstolį, nes į registruotus laiškus jis nereaguoja. Jeigu ir į šį žingsnį niekaip nebus reaguojama, įmanoma priverstinai atvesdinti. Jeigu ir tai nepadės - kreipsimės į teismą. Iki šiol, pasak specialisto, Lietuvoje yra, ko gero, tik vienas precedentas, kai nuo visiško išnykimo bandant išsaugoti verslininko Viktoro Uspaskicho valdomą Kalnaberžės dvarą buvo kreiptasi į teismą.

Trakų Vokės dvaro situacija

Trakų Vokės dvare įsikūrusi Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, kuri gavo 2,4 mln. Lt ES lėšų dvaro komunikacijoms atnaujinti ir kitiems darbams. Milijonų sąskaitoje nebėra, o dvaras taip „atnaujintas“, kad padarytą žalą tiria speciali komisija. Ši pavilnės bajorų gūžta atsidūrė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje.

Skandalų draskomą Trakų Vokės dvarą 2011 m. į savo glėbį nutarė priimti Vilniaus miesto savivaldybė. Vienu metu čia net ketinta įkurti sostinės mero rezidenciją, bet kilus pasipiktinimo bangai šių planų atsisakyta. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atkurti Trakų Vokės dvaro sodybą, sukurti viešą kultūros, turizmo ir švietimo kompleksą, sutvarkyti istorinius pastatus, nugriauti sovietinio laikotarpio menkaverčius pastatus.

Trakų Vokės dvaras

Užutrakio dvaro problemos ir sprendimai

Valstybės lėšomis sutvarkytas Užutrakio dvaras atrodo puikiai, bet valstybė - prastas verslininkas. Čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai, rengiamos parodos, bet nėra net kuklios kavinės. Vakarų Europoje dažname istoriniame dvare veikia prabangūs restoranai, vyksta masiniai renginiai.

Portalo lrytas.lt kalbintas Užutrakio dvaro teritorijoje budintis apsaugos darbuotojas pripažino, kad turistai dažnai nusivilia čia neradę jokių pramogų. „Būna, lenkų turistai atvyksta, apsižvalgo ir klausia: „Kur čia galima išgerti degtinės?“ Sužinoję, kad nėra jokio baro, apsisuka ir išeina“, - pasakojo apsaugininkas.

Lankytojų elgesys ir šiukšlės

Trakų istorinis nacionalinis parkas - specifinis, nes dalis jo teritorijos yra mieste. Tad kai kurie lankytojai ir plūsta į jį kaip į miestą - papramogauti, pasilinksminti, audringai pašėlti. Tokiems žmonėms sąvoka „ramus poilsis“ ne tik nepriimtina, bet net neįsivaizduotina. Dažnas lankytojas neįsivaizduoja, kaip galima ilsėtis, nesiklausant visu garsu paleistų „bumčikų“; užsimanęs pasikaitinti saulėje, griūva kur nori, nusimestais drabužiais apkarstęs trapius žydinčius dekoratyvinius krūmus. Užsikuria su savimi atsivežtą metalinę kepsninę, o po ja palieka pelenų krūvą. Kenčia Užutrakio rūmų parke esančios skulptūros, baliustrados, vazos. Dažnas jų fone fotografuojasi, ir būtinai užsilipęs. Čia esama romėniško stiliaus vazos, savo forma primenančios vonelę. Dabar vaza kai kuriuos žmones traukte traukia į ją įlipti, o įlipus - atsigulti ir šitaip pozuoti.

Problemos pastebimos ir kituose parkuose. Palangos botanikos parko darbuotojai priversti net kviesti policiją, mat išskirtinių nuotraukų užsigeidę vestuvininkai nesutinka mokėti ir kuria konfliktines situacijas. „Turbūt tik viena kompanija iš dešimties fotosesijų rengėjų geranoriškai susimoka už tokią galimybę. Kiti kelia nereikalingą šurmulį, trikdo ramybę, aiškina, esą viešoje vietoje už nieką mokėti neprivalo. Ne kartą kvietėme pareigūnus. Žmonės kol kas nesuvokia, kad praktika rinkti pinigus už specialiai organizuojamas fotosesijas tokiose itin lankomose vietose yra normali.

Pasak V. Pakuso, įvestu mokesčiu siekiama ne surinkti kuo daugiau pinigų, o suvaldyti vestuvininkų srautus. „Jei norėtume pasipinigauti, prašytume po 20 eurų. Tuomet niekas nesipiktintų ir mokėtų. Jūs nė neįsivaizduojate, koks chaosas kyla, kai parką savaitgaliais užplūsta vestuvininkų delegacijos. Vieną šeštadienį buvo net 11 kompanijų po 20-30 žmonių. Atsineša savo gėrimų, užkandžių, įvairių atributų fotosesijoms. Po jų apsilankymo paliktos šiukšlės virsta pro atliekų dėžių kraštus.

Mokesčiai už fotosesijas

Birutės parke specialios fotosesijos nuo liepos yra apmokestintos - kainuoja 60 eurų už valandą. Trakų istoriniame nacionaliniame parke (TINP) jau dvejus metus imami pinigai už fotosesijas prie Užutrakio dvaro. Už valandą kompanijai iki 10 žmonių tenka pakloti 60 eurų, o grupei, kurią sudaro per 10 asmenų, - 150 eurų. Palangoje tokio skirstymo kol kas nėra: 60 eurų už valandą turi mokėti tiek, pavyzdžiui, trys, tiek 30 vestuvininkų.

TINP Kraštotyros ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė Andžela Kriaučiūnienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad sprendimas apmokestinti fotosesijas pasitvirtino su kaupu. „Būdavo, fotografuojasi jaunieji, o šalia ant vejos stovi dar 20 žmonių, trypia žolę. Arba vyksta fotosesija populiariausioje vietoje, ateina kita vestuvininkų delegacija ir fotografai kone susimuša dėl teisės vieniems ar kitiems aptarnauti klientus. Kentėdavo ir lankytojai, kuriems įdomiausia - istorinis paveldas, visas dvaro kompleksas, nes negalėdavo ramiai juo grožėtis, kai aplinkui - vieni vestuvininkai“, - prisiminė A. Įvedus mokestį situacija kardinaliai pasikeitė. „Pradžioje buvo kilęs labai didelis pasipriešinimas, pasipiktinimas, bet dabar viskas vyksta civilizuotai. Žmonės žino, kad reikia susimokėti, ir nebepriekaištauja. Tariamasi iš anksto, dėl to išvengiama tokių nesusipratimų, kai savaitgalį atvyksta vestuvių delegacija, o dvare - viešas renginys, koncertas, jokios fotosesijos neleidžiamos. Dabar įsivyravo tvarka, ir vestuvininkų gerokai sumažėjo. Jie skaičiuoja. Būna, fotografuojasi jaunieji, iki 10 žmonių, o dar 20 delegacijos atstovų sėdi kavinukėje arba net neina į parką. Taupo“, - tikino A.

Mokesčiai už fotosesijas skirtinguose parkuose:

V. Pakusas pridūrė, kad yra ir kultūringų vestuvininkų, geranoriškai sutinkančių susimokėti, iš anksto informuojančių apie apsilankymą. „Visi surinkti pinigai bus panaudoti parkui gražinti ir prižiūrėti, ne darbuotojų algoms. Jei žmonės nori fotografuotis patrauklioje, estetiškoje vietoje, jie turi progą prisidėti prie aplinkos tvarkymo. Už surinktas lėšas bus remontuojami suoliukai, perkami augalai, atliekami kiti ūkio darbai, gerinama infrastruktūra“, - tikino parko vadovas.

„Tarybos sprendime nenurodytas žmonių skaičius. Esmė - tai turi būti speciali fotosesija. Tikrai niekas neims pinigų, jei fotografuosis turistai, bus daromos asmenukės ar šiaip įamžinama parko aplinka. Kalbame išimtinai apie fotosesijas“, - paaiškino V.

Žmonės turėtų suvokti, kad tokie mokesčiai yra būtini norint išlaikyti parkus tvarkingus ir gražius, o lankytojai turėtų elgtis pagarbiai su kultūros paveldu ir gamta.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

Kultūros ir gamtos dermė

Augalų prigimties supratimas padeda žmogui siekti santarvės su savimi ir gamta. Geriausia vieta šiai dermei pajusti - parkai, kurie yra neatsiejama dvarų kultūros ir miestų istorijos dalis. Parkų želdinius sudaro įvairūs augalai ir jų kompozicijos. Didžioji dalis parkų augalų - vietiniai, tačiau pasitaiko ir svetimžemių. Juose sukurti įvairūs gamtai nebūdingi augalų deriniai mums palieka įspūdį ir formuoja išskirtinę tik parkams būdingą biologinę įvairovę. O kuo didesnė biologinė įvairovė, tuo mūsų aplinka sveikesnė. Tai labai aktualu miestams. Jų vystytojai turėtų nepamiršti, kokia didelę reikšmę gyventojų dvasinei ir fizinei gerovei turi seni medžiai.

Parko paskirtis - parodyti ir supažindinti su tuo, kas geriausia ir gražiausia gamtoje. Europoje parkų kultūra kėlėsi į miestus, o miestų želdiniai vystėsi pagal parkų kultūrą. Mums ir čia nepasisekė, miestai vystėsi sau, o parkai - sau. Be to, prisiminkime tarybinių laikų auklėjimą: viskas, kas iš dvaro, taip pat ir parkai, buvo suvokiama kaip blogis. Todėl mes turėjome tik miško parkus. Ir miesto parkai buvo panašūs į miško parkus, tik su šaligatviais. Norisi tikėti, kad dabar esame protingesni ir suprantame, kad parkui turi atsirasti vietos ir mieste. Manau, kad man svarbiausiame mieste - Trakuose - parkais turėtų tapti ežerų pakrantės. Čia pati gamta sukūrė viską, ko reikia, lieka tik prižiūrėti. Galima, aišku, patobulinti, bet svarbu nepersistengti, nes sugadinti lengva, o pataisyti - labai sunku.

tags: #uzutrakio #dvaro #sodyboje #laidojamos #siuksles