Vaidas Šimaitis - vienas didžiausių verslininkų ne tik Palangoje, bet ir visame pajūrio regione. Šventosios poilsio komplekso „Elija“ ir viešbučio „Kuršių kaimas“ sumanytojui, ko gero, vieninteliam kurorte tinka ir kitas žodis - vystytojas. Tačiau minint viešbučio „Kuršių kaimas“ ketverių metų jubiliejų, verslininko kaktą labiau raižo rūpesčių vagos.
V. Šimaitis neslepia, kad į didžiausių Šventosios infrastruktūros projektų ratus nuo pat pradžios nuolat kaišiojami pagaliai. Žinomas dėl savo tiesmukiškų vertinimų, verslininkas negaili kritikos ir miesto valdžiai.
„Ji remia investicijas tik žodžiais ir lozungais - ne konkrečiais darbais. Dar daugiau - neįtikus, rizikuoji, kad tave ims žlugdyti“, - sako verslininkas. - Atvirai pasakius, jeigu būtų galima laiko rodykles atsukti atgal ir įvertinus visas dažniausiai dirbtines kliūtis šiam projektui, ko gero, būčiau visai jo nesiėmęs.
Kitaip tariant, jį įgyvendinus, buvo galima pasiekti, kad Šventoji nebūtų sovietmečiu dvelkiantis Palangos prielipas, o svarbus, šiuolaikinis paslaugų infrastruktūros centras. Su įvairių žvaigždučių kiekvienai gyventojų kategorijai viešbučiais, vandens ir pramogų parku, dideliu restoranu. Tokia buvo mano komplekso „Elija“ ir „Kuršių kaimas“ vizija.
Žuvo 2023 metais.
Investicijos ir projektai Šventojoje
V. Šimaitis teigia, kad yra daugiausiai investicijų į Palangą pritraukęs asmuo per pastaruosius metus. Jo skaičiavimais, esama investavę apie 170 milijonų litų Palangoje ir Šventojoje.
„Elija“ - labiausiai žinomas projektas, iš viso turintis 384 apartamentus. Tačiau teisminiai procesai dėl teritorijų planavimo apsunkina pardavimus ir savininkų kreditavimą.
Verslininkas teigia, kad Šventajai valdžios dėmesio išties labai trūksta. Kai pirkome sklypus joje „Elijai“ ir „Kuršių kaimui“ vystyti, turėjome nemažai lūkesčių, kad Šventoji pasikeis.
Tačiau, verslininko nuomone, Šventajai valdžios dėmesio išties labai trūksta. Kai pirkome sklypus joje „Elijai“ ir „Kuršių kaimui“ vystyti, turėjome nemažai lūkesčių, kad Šventoji pasikeis.
„Mes esame padarę jau nemažai žingsnių. Kai kuriuos - kartu su Palangos meru, abu buvome Klaipėdos uosto direkcijoje. Kalbėjome apie galimybes pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos numatytomis krantinių žvejams ir priedangų įrengimo finansavimo galimybėmis. Tam yra numatyta du su puse milijono eurų. Tai galėtų būti padaryta Šventojoje. Esame atlikę skaičiavimus: tam reikia 2,1 milijono eurų. Darome žingsnius (idėjai įgyvendinti, - aut.) ir per Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę. Esu jos pirmininkas. Grupė pretenduoja gauti pusės milijono eurų paramą - planuojame įrengti žuvies turgelį, apie 170,000 eurų būtų panaudota ir miestelio infrastruktūrai vystyti.
Planuojame, kad ir Palangos savivaldybė galėtų prisidėti lėšomis. Jeigu pavyktų tai padaryti, ką čia paminėjau, būtumėme iš esmės įgyvendinę pirmąjį Šventosios uosto atkūrimo etapą. Bet kol kas - nemažai spręstinų reikalų. Didžiausias klausimas: kas bus Šventosios uosto savininkas. Kad reikalai pajudėtų, turi būti sudėti visi taškai Vilniuje. Man apmaudu, kad Šventosios uosto atstatymo klausimas keliamas tik prieš rinkimus.
V. Šimaitis buvo priverstas šešerius metus bylinėtis teismuose, mat statybų inspektoriai nusprendė, kad šešių-devynių aukštų pastatai turi būti sumažinti iki penkių. Prieš trejus metus šioje istorijoje teismas padėjo tašką neskundžiama nutartimi - daugiabučių kompleksas pastatytas nepažeidžiant įstatymų, valstybės institucijų išduoti statybos leidimai - teisėti.
Verslininkas teigia, kad kreipsis dėl finansinio bankroto paskelbimo jam, kaip fiziniam asmeniui. Asmeninio bankroto paskelbimas - vienintelė kažkokia išeitis gyventi toliau.
Verslininkas atvirauja, kad sveikatos daug prarado dėl patirto streso. Daktaras jam pasakė: „Pakitimai - dideli. Pasižiūrėk, kaip atrodė jūsų kraujagyslių sandara prieš dešimt metų ir kaip atrodo dabar. Tie pakitimai - ne šiaip sau: stresas „suėdė“ jūsų kraujagysles“.
UAB "Palangos ūkis"
V. Šimaitis įkūrė UAB „Palangos ūkis”, kuri administruoja „Elijos“ ir „Kuršių kaimo“ pastatus pigiau, negu tai darytų kitos panašios kurorto įmonės.
Verslininkas siūlė, kad miesto biudžete būtų numatyti pinigai suformuoti žemės sklypams kiekvienai bendrijai prie daugiabučių. Laisvos žemės yra, tereikėtų tik imtis jų suformavimo. Dabar, matai, daug dviprasmybių šiuose reikaluose: žemė kartais prie daugiabučių niekieno - komunalinis ją tvarko.
Politinė veikla
Vaidas Šimaitis buvo įtakingas praėjusios miesto Tarybos narys. Tačiau teigia, kad dabartinėje Taryboje jo nuomonė niekam nėra įdomi. Neatsimena, kada paskutinį kartą bendravo su meru Š. Vaitkumi.
Dar būdamas Tarybos narys, siūlė priimti pliažų tvarkymo planus ir schemas. Siūlė šimtu metrų stumtelėti moterų pliažo riboženklius Šventojoje, kad pietvakarinės dalies poilsiautojams susiruošusiems į pajūrį, netektų patekti tiesiai į jį.
Yra pateikęs savivaldybei prašymą dėl moterų pliažo riboženklių pakeitimo. Tik turi abejonių, ar sulauks teigiamo sprendimo, nes kartais atrodo, kad Palangoje kovojama su vėjo malūnais.
Ieškinys valstybei
Aklai įstatymo raidės įsikibę prokurorai-gynę viešąjį interesą ir sustabdę daugiabučių namų komplekso, žinomo kaip „Elija“, statybas Šventojoje-valstybei gali kainuoti 25 milijonus eurų. Tokį ieškinį valstybei pateikė Palangos verslininkas Vaidas Šimaitis.
Į ieškinio sumą įeina turtas, kuris buvo įkeistas papildomai, to reikėjo, kad, prasidėjus triukšmui, sukeltam prokurorų, būtų galėjęs toliau vystyti projektą. To reikėjo, nes po prokurorų veiksmų, bankas sustabdė finansavimą „Baltijos pirkliams“.
Tokia konkreti suma atspindi tos dienos, kai prasidėjo veiksmai nukreipti prieš mane, mano turėto nekilnojamojo turto vertę.
Turto deklaracijos ir vertinimai
Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko tyrimą apie Lietuvos politikų valdomą turtą. Atliekant tyrimą, specialistai peržiūrėjo politikų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas, taip pat Registrų centrui pateiktas jų valdomų įmonių finansines ataskaitas.
Tyrimas parodė, kad politikai savo turimą turtą dažniausiai deklaruoja nominalia verte, o tai, pasak specialistų, visiškai iškreipia realų vaizdą.
Kaip rodo tyrimas, politikai savo turimą turtą - tiek įmonių akcijas, tiek nekilnojamąjį turtą (NT) - dažniausiai deklaruoja nominalia verte, o tai, pasak specialistų, visiškai iškreipia realų vaizdą.
Specialistai politikų turtą vertino pagal 7 parametrus, tačiau tyrimas parodė, kad pagrindinę turto dalį sudaro „trys banginiai“ - įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.
Politikų turto liūto dalį sudaro ir turimos įmonių akcijos, kurių vertė deklaracijose nuo auditorių vertinimo skiriasi kelis kartus.
Vienas iš įdomesnių palyginimų: Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis deklaravo valdantis 8,754 mln. eurų vertės turtą (įskaičius V. Matijošaičio paskolintas lėšas). Ekspertų skaičiavimais, vien V. Matijošaičio valdomos skirtingų įmonių akcijos vertos 147 mln. eurų. Bendra V. Matijošaičio turto vertė sudaro per 153,4 mln.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad politiko deklaracijoje nurodomas turtas nuo sąrašo paskelbimo praėjusiais metais išsaugo kone 10 mln. eurų.
Svarbu paminėti, kad turto vertinimas yra sudėtingas procesas, o deklaruojamos sumos ne visada atspindi tikrąją rinkos vertę. Tačiau tokie tyrimai leidžia geriau suprasti politikų finansinę padėtį ir skatina skaidrumą.