Šilumos ūkio sektorius Lietuvoje per Nepriklausomybės laikotarpį įvyko daug pokyčių. Dėmesys skiriamas šilumos ūkio plėtros priemonėms įgyvendinti. Tačiau dėl populistinių ir trumpalaikių politinių sprendimų, administracinius sprendimus centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Atsiranda įvairių prieštaravimų, kartais alogizmų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) aktyviai dalyvauja sprendžiant šilumos ūkio klausimus, teikia siūlymus ir rekomendacijas institucijoms. Asociacija pasitelkia specialistus ar ekspertus problemų analizei. Informacija siunčiama įmonėms derinimui, žiniai kiekvieną dieną. Asociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt skiltyje „Posėdžių protokolai“ galima rasti informaciją apie asociacijos veiklą.
Teisės aktai ir reguliavimas
Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais. Tačiau dažnai atsiranda pataisų, pakeitimų ir vis žadama vėl pradėti naujas reformas. Reikia turėti ilgalaikę strategiją ir planuoti investicijas.
Svarbūs teisės aktai, susiję su šilumos ūkiu:
- Šilumos ūkio įstatymas
- Energetikos išteklių rinkos įstatymas
- Kiti teisės aktai, reguliuojantys šilumos kainas, apskaitos prietaisus ir kt.
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai:
2016 m. buvo priimti įvairūs Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo skirtingomis datomis:
- Dėl šilumos kiekio apskaitos
- Dėl sąskaitų (mokėjimo pranešimų) pateikimo
- Dėl šilumos supirkimo aukciono būdu
Taip pat buvo priimti VKEKK (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nutarimai, reglamentuojantys šilumos paskirstymo metodus.
Svarbu: Šilumos kainos nuo 2017 m. spalio 4 d. reguliuojamos VKEKK 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. Nuostatas visos šilumos tiekimo licenciją turinčios įmonės po 2017 m. turi užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą.
Energetinis efektyvumas ir atsinaujinantys energijos ištekliai
Vienas iš svarbiausių tikslų - didinti energetinį efektyvumą ir plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Tai padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti aplinkos oro taršą ir spręsti pasaulines klimato kaitos problemas.
2016 metais AEI dalis CŠT sektoriuje pasiekė apie 64 proc., o 2020 m. turės būti visiškai perkelta į nacionalinį reguliavimą.
Europos Sąjungos direktyvos:
ES kelia tikslus energetiniam efektyvumui didinti. Energetinis efektyvumas ES turi padidėti 20 procentų, t.y. 2020 m. turės būti energetiškai efektyvūs (t. y. tokie turės būti jau nuo 2018 m. gruodžio 31 d.).
Šilumos paskirstymo prietaisai ir automatizavimas:
Svarbu įrengti automatinius šilumos punktus vietoje senų elevatorinių. Taip pat, svarbu sumontuoti šilumos paskirstymo prietaisus - daliklius.
Problemos ir iššūkiai
Šilumos ūkio sektoriuje vis dar yra daug problemų ir iššūkių:
- Seni ir susidėvėję įrenginiai
- Dideli šilumos nuostoliai transportuojant
- Nepakankamas energetinis efektyvumas
- Reguliavimo neaiškumas
- Investicijų trūkumas
Valstybės institucijos turėtų skatinti bendroves imtis iniciatyvos ir joms būtų atlyginta už gerus rezultatus. Taip pat, reikalingi reguliacinio skatinimo mechanizmus.
Šilumos kainos:
Gyventojai turėtų gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu. Taip pat, svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytas suvartotas šilumos kiekis vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Daugiabučių namų modernizavimas:
Reikėtų investuoti į daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Šios investicijos leidžia sutaupyti apytiksliai iki 20-30 proc.
LŠTA veikla:
LŠTA užsakymu energetikos ekspertas KTU doc. atlieka studijas ir konsultacines - analitines pažymas.
Parama šilumos ūkiui:
2016 m. buvo galimybė teikti paraiškas pagal priemonę Nr. 04.3.2.-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra„. Tačiau pabaigoje kvietimas buvo sustabdytas.
Oro taršos mažinimas:
Svarbu mažinti aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis. Reikia diegti naujas technologijas ir plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
Biokuras - atsinaujinantis energijos šaltinis
Statistika ir duomenys
Reguliuojamosios veiklos pajamos 2016 m. sudarė 462 mln. Eur, palyginti su 576 mln. Eur praėjusiais metais. Vartotojai per metus už šiluminę energiją sumokėjo apie 181 mln. Eur (8,5 proc. mažiau). Šilumos gamybos sąnaudos sumažėjo 114 mln. Eur, arba 14 procentų.
Katilų modernizavimas:Energetinis efektyvumas nesiekia net 60 procentų. Daugelis katilų eksploatuojami ilgiau, negu numatyta pagal jų techninius parametrus.
Šilumos punktų modernizavimas:Automatinius šilumos punktus vietoje senų elevatorinių (iš 25039 vnt. punktų dar liko 4801 vnt.
Šilumos nuostoliai:Didelė dalis šilumos prarandama tą šilumą transportuojant vamzdynais vartotojams.
Centralizuoto šilumos tiekimo privalumai:Iš esmės pakeitė biokuru, šilumą tiekia už maždaug 4-5 ct/kWh.
Naujos kartos centralizuotas šildymas ir vėsinimas
Ši informacija padės geriau suprasti šilumos ūkio situaciją Lietuvoje ir LŠTA veiklą.
tags: #vaidas #steponavicius #mano #bustas