Vaismedžių sodinimo atstumai iki sklypo ribos: ką svarbu žinoti?

Norint papuošti savo kiemą, pavasarį kyla klausimų, kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis su kaimynu ar valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Kartais galima išgirsti net siūlymų medžius bei krūmus sodinti taip, kaip patinka, jeigu kaimynas metus laiko tam neprieštaraus, šie želdiniai tarsi savaime „įsiteisins“. Deja, realybė kiek kita.

Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. O tarp gyventojų kylančių ginčų dėl per arti pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo esama iš tiesų nemažai. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti. Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų.

Taigi, kokie atstumai yra reglamentuojami ir kaip užtikrinti, kad sodinant augalus nebūtų pažeisti įstatymai?

Minimali riba nuo sklypo ribos

Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.

Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).

Jei medžiai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Želdinių veisimo reikalavimai

• Laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius.
• Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių).
• Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių).
• Nuo pastatų sienų (išskyrus anksčiau minėtus atvejus) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu.
• Nuo pastatų sienų krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu.
• Nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu.
• Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu.
• Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu.

ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis tam tikrų papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju.

Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai

Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu.

Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Praėjusiais metais Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius administracinę atsakomybę už minėtą pažeidimą taikė 20 kartų, o šiais metais - 5 kartus. Kauno rajone situacija kiek kita. Pernai užfiksuota 10 pažeidimų, šiais metais - 3. Pažeidimų protokolai nebuvo niekam surašyti, per arti kaimyninio sklypų ribos medžius bei krūmus sodinusiems gyventojams skirtos žodinės pastabos bei įpareigojimai pašalinti pažeidimus. Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, visi šiuos įpareigojimus įvykdė.

Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme.

Susitarimas su kaimynu: kaip tai padaryti teisingai?

Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.

Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.

„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - sakėLietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Sutikime svarbu detalizuoti ir jo apimtį. Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus.

„Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.

Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. „Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido.

Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

Rodos - o kas čia tokio sudėtingo, savame sklype pasodinti kokį vaismedį ar krūmą. Tačiau nėra viskas taip jau paprasta. Siekiant nepažeisti įstatymų, bei ateityje išvengti nemalonių situacijų, primename pagrindines taisykles, kurios padės tinkamai rūpintis savo sklype augančiais stambiais augalai.

Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos

Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu:

tags: #vaismedziu #sodinimo #atstumai #iki #sklypo #ribos