Vaišvydavos Didžiosios Patalpos Istorija: Nuo Kauno Gubernijos Archyvų Iki Šių Dienų

Šiame straipsnyje panagrinėsime Vaišvydavos ir aplinkinių vietovių, tokių kaip Panemunė, Rokai, Vičiūnai ir Šančiai, istoriją, ypatingą dėmesį skiriant archyvų raidai ir jų svarbai regiono istorijos išsaugojimui.

Kauno III fortas - svarbus istorinis objektas.

Kauno Gubernija Ir Archyvų Pradžia

1843 m. buvo įkurta Kauno gubernija, į kurios sudėtį įėjo didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos. Kaune rezidavo Kauno gubernijos gubernatoriai, čia įsikūrė Kauno gubernatoriaus kanceliarija, gubernijos valdyba ir kitos carinės Rusijos administracijos institucijos ir įstaigos. Tuometinėje Malaja Žandarmskaja (dabar - I. Kanto) gatvėje veikė Kauno gubernijos įstaigų archyvas.

Kauno gubernijos žemėlapis.

Archyvų Kaupimas Ir Grąžinimas

Per du savo veiklos Kaune dešimtmečius Centralinis valstybės archyvas kaupė ir tvarkė daugiausia XIX-XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje veikusių įstaigų dokumentus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dėl sudėtingų ir nepalankių politinių to meto aplinkybių Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine, tad čia kūrėsi centrinės valstybės įstaigos. Valstybės archeologijos komisijos bei vietos valdžios administracijos pastangomis buvo perimami išlikę Kauno gubernijos įstaigų dokumentai.

Vykdant 1920 metų liepos 12 dieną pasirašytą taikos sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos buvo grąžinta didelė dalis per Pirmąjį pasaulinį karą išvežtų Lietuvos teritorijoje veikusių įstaigų dokumentų.

Centralinio Valstybės Archyvo Įsteigimas

1921 m. pradžioje Lietuvoje likusiems bei iš Rusijos grąžinamiems archyvams kaupti bei saugoti Valstybės archeologijos komisijos rūpesčiu buvo paskirtos patalpos Kauno VII-ajame forte. Pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą šios patalpos buvo suremontuotos ir pritaikytos saugoti dokumentams.

1921 m. spalio 19 d. švietimo ministras Kazys Bizauskas pasirašė įsakymą, kuriuo prie Švietimo ministerijos įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Pirmuoju Archyvo vadovu buvo paskirtas žinomas Lietuvos teisininkas Kazimieras Oleka.

Archyvo Raida Sovietmečiu Ir Nepriklausomybės Laikotarpiu

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, keitėsi Kaune veikusio archyvo veiklos pobūdis, statusas ir pavadinimas: 1940 m. rugpjūčio mėnesį pavadintas Lietuvos SSR centriniu valstybiniu archyvu, 1941 m. kovo 13 d., priėmus sprendimą Centrinį valstybinį archyvą perkelti į Vilnių, - Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu. Pasikeitė ir Archyvo pavaldumas. Iki tol buvęs pavaldus Lietuvos Respublikos švietimo ministrui (per Kultūros departamento direktorių) SSRS pavyzdžiu Archyvas tapo pavaldus SSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatui.

Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais Archyvas pradėjo kaupti ir tvarkyti išlikusius likviduotų nepriklausomos Lietuvos Respublikos, o pokario metais - ir vokiečių bei sovietinės okupacijos laikotarpiais veikusių įstaigų dokumentus.

Per savo gyvavimo istoriją Archyvas buvo ne kartą reorganizuotas, dėl įvairių pertvarkymų keitėsi jo pavadinimas ir profilis:

• 1957-1963 m. - Kauno miesto valstybinis archyvas;
• nuo 1964 m. sausio 1 dienos iki 1978 m. kovo 22 dienos - Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas;
• nuo 1978 m. kovo 23 d. iki 1990 m. liepos 24 d. - Lietuvos SSR centrinis valstybinis archyvas Kaune;
• nuo 1990 m. liepos 25 d. iki 1993 m. gegužės 27 d. - Kauno valstybinis archyvas;
• nuo 1993 m. gegužės 28 d. iki 1997 m. kovo 6 d. - Kauno apygardos archyvas;
• nuo 1997 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. - Kauno apskrities archyvas.

Dėl dalinės valstybės archyvų centralizacijos nuo 2017 m. Kauno regioninis valstybės archyvas yra vienas didžiausių Lietuvoje.

Archyvo Vietos Keitimas

Nuo įsteigimo iki mūsų dienų keitėsi ne tik Archyvo pavadinimas, pavaldumas, bet ir vieta. Jau 1940 metų vasarą Archyvas iš patalpų VII-ajame forte buvo iškeltas į Pažaislio vienuolyną, iš kur išsikraustė tik 1950 m., taip pat turėjo patalpų Laisvės al. (buvusiame tabako fabrike „Zefyras“), Rotušėje, kur saugomi archyvo fondai gerokai nukentėjo nuo 1946 m. potvynio. Vėlesniais metais Archyvui teko naudotis saugyklomis dar daugelyje kitų miesto vietų (mečetėje Totorių g., Nemuno g. 2 ir kt.), kol galiausiai 1986 m. jis persikraustė į dabartines patalpas - rekonstruotą ir dokumentams saugoti pritaikytą buvusių M. Hausmano maldos namų pastatą Maironio g.

Archyve Saugomi Dokumentai

Patys seniausieji Archyve saugomi pavieniai Pažaislio vienuolyno dokumentai siekia XVII a., tačiau didžioji dauguma saugomų dokumentų yra vėlesnio laikotarpio - nuo XIX a. pradžios iki mūsų dienų. Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksą sudaro Kauno gubernijos teritorijoje (tuometinėse Kauno, Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Ukmergės ir Zarasų apskrityse) veikusių carinės Rusijos įstaigų fondai.

Tai - Kauno civilinio gubernatoriaus kanceliarijos, Kauno gubernijos valdybos ir jos skyrių, Kauno gubernijos braižyklos, Kauno gubernijos valstybės turtų valdybos, gubernijos bei apskričių teismų, žemėtvarkos, karo prievolės komisijų, Kauno gubernijos valstiečių reikalų komisijos, Kauno gubernijos draugijų veiklos komisijos, Kauno miesto dūmos ir valdybos, miestiečių, amatų ir valsčių valdybų, apskričių policijos įstaigų ir kt.

Lietuvos Respublikos (1919-1940 m.) bei vokiečių okupacijos (1941-1944 m.) laikotarpio dokumentų kompleksą sudaro Kauno mieste bei tuometinėje Kauno apskrityje veikusių vietos savivaldos institucijų, švietimo, gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai: tai Kauno miesto ir apskrities savivaldybių, Kauno miesto savivaldybės butų, finansų, pasų, statybos, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, tiekimo, turtų, ūkio, vandentiekio - kanalizacijos skyrių, Kauno miesto ir apskrities mokesčių inspekcijų, Kauno pradžios mokyklų inspektoriaus, Kaune veikusių valstybinių bei kai kurių privačių gimnazijų, gydymo įstaigų, Kauno pramonės bei prekybos įmonių ir kt.

Panemunės Seniūnija

Panemunės seniūnija yra Kauno miesto pietryčiuose, kairiajame Nemuno krante, apima šias miesto dalis: Panemunę, Vičiūnus, Vaišvydavą ir Rokus. Panemunės seniūnijos teritorijos plotas - 24,77 kv. Panemunės miesto dalies plotas yra apie 279,68 ha, teritorija ribojasi su Aleksoto, Šančių seniūnijų teritorijomis.

Panemunės Šilas

Panemunės miesto dalies teritorijoje yra daug gražių vietų laisvalaikio praleidimui, viena iš jų Panemunės šilas. Panemunės šile 1928 m. surengtos pirmosios Lietuvos skautų stovyklos. Iki 1933 m. parke nutiesta apie 5 km naujų bei išlyginta senų takų, pavadintų miško žvėrių ir paukščių vardais. Naujos trasos buvo žvyruojamos, apsodinamos eglaitėmis, įrengiamos sporto ir poilsio aikštelės. Iki 1935 m. sutvarkytos Gegučių, Žuvėdrų, Undinių, Lakštingalų, Gandrų ir bevardė alėjos, Lapių, Stirnų, Briedžių takai, projektuojamas Vilkų takas.

Rokai

Rokai - Kauno miesto dalis, esanti į pietus nuo miesto centro, t.y. Rokų pavadinimas manoma, kad yra kilęs nuo asmenvardžio Rokas daugiskaitos. Rytiniame pakraštyje yra Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninė.

Kauno IV Fortas

1889 m. Rokuose buvo pastatyta Kauno tvirtovės dalis miesto pietuose - Kauno IV fortas. 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. 1941 metais naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 dieną - 500.

Vaišvydava

Vaišvydava - tai gražus Kauno m. rajonas, buvusi gyvenvietė, išsidėsčiusi vakarinėje Kauno marių pakrantėje, artima Aukštosios Panemunės kaimynė. Jos žemė šiaurinėje pusėje prasideda už V-o forto, o toliau, Vaišvydavos plento dešinėje įsikūrusi ir pati gyvenvietė. Jos pavadinimas susijęs su legendomis apipinto šio krašto valdovo Vaišvydo ar Vaišio vardu. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vaišvydavos vardas paminėtas 1384 m.

Iki 1960 m. Vaišvydava - išskirtinis Kauno miesto mikrorajonas, išsidėstęs vakarinėje Kauno marių pakrantėje, artimas Aukštosios Panemunės kaimynas, išskirtinis ne tik savo turtinga istorija ir nuostabia gamta, saugomais objektais, bet ir aktyviais, puikiais, pilietiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Vičiūnai

Vičiūnai - Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, užima 4,66 km² plotą. Nemuno kilpoje įsikūrusiems Vičiūnams priklauso Panemunės šilas ir teritorija tarp Panemunės, Baterijos bei Vaišvydavos plentų, geležinkelio linijos ir Kauno HE užtvankos.

Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti 1787 m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte.

Šančiai

Šančių seniūnijai priklauso dvi miesto dalys: Aukštieji ir Žemieji Šančiai. Šančių seniūnija įsikūrusi tarp Tunelio gatvės ir Nemuno vingio. Seniūnijos plotas - 7,41 kv. Seniūnija yra idealioje gamtinėje vietoje: Ąžuolynas, pietinis šlaitas, Nemuno vingis.

Kauno seniūnijos.

Didžiosios Kovos Apygarda (DKA) Partizanų Kovos

Dar 1944 m. organizuotas partizaninis pasipriešinimas okupantams. Apie DKA partizanus yra išleista bene mažiausiai. Infiltravus į apygardos vadovybę jų agentus, kol 1950 m. sunaikino. Organizuotas pasipriešinimas buvo palaužtas dar 1947-1948 m. MGB agentų J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V.

DKA Datos Ir Įvykiai

Štai keletas datų ir įvykių, susijusių su DKA partizanų kovomis:

tags: #vaisvydava #didzioji #patalpos