Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie valdiškų įstaigų veiklą ir jose dirbančių tarnautojų darbo sąlygas. Nors nuolat didėjantis valdininkų skaičius ir vis gerėjančios jų darbo, buities sąlygos neužtikrina teikiamų paslaugų kokybės.
Akivaizdu, jog čia nėra konkurencijos, tad valdiškos įstaigos turi dirbti kaip šveicariškas laikrodis. Susiformuoja ydinga praktika, kai į valdiškas įstaigas imame žiūrėti ne kaip į paslaugų teikėjus, o kaip į dievus. Kartu su reforma toks požiūris turi keistis.
Valstybės tarnautojai, kaip ir kiti viešieji asmenys, turi būti orientuoti į rezultatą, paslaugų kokybę. Tikėkimės, kad reforma panaikins valdininkų ribotumą, pandeminį tingulį bei agresiją, nukreiptą į kitokią nuomonę reiškiančius asmenis.
Pažanga savivaldybėse: ar viskas taip gerai?
Nors rajono vadovai mano kitaip, visgi akivaizdu, jog į savivaldybę pažanga ateina daug vėliau nei į kitas įstaigas ar verslo pasaulį. Administracija giriasi, jog diegia ISO - 9001 sistemą. Šią procesų standartizavimo ir kontrolės formą Sodra pradėjo naudoti prieš 10 metų kaip ir vadybos ypatumų kūrimui bei tobulinimui skirtą LEAN projektą. Norisi paklausti, kaip savivaldybė įsitraukusi ir įtraukusi savo įstaigas į šį Japonijoje prieš pusę amžiaus sukurtą ir sėkmingai naudojamą bei didelę pažangą vadyboje, verslo valdyme padariusį atradimą.
Tekstas savivaldybėje iki šiol nėra visa apimtimi valdomi skaitmenizuotoje dokumentų valdymo sistemoje. Jie guldomi ant stalo ir dūla dažname valdžios kabinete kaip prieš 50 metų.
Viešojo sektoriaus reforma: būtinas žingsnis
Seimą pagaliau pasiekė Viešojo sektoriaus reformos įstatymo projektas. Būtinybė reformuoti Valstybės tarnybą bei viešųjų paslaugų teikimo sampratą - seniai pribrendęs reikalas.
Versle vyksta nuolatinė natūrali konkurencija, kurios trūksta viešajame sektoriuje. Žmonės dėl vienokių ar kitokių paslaugų turi kreiptis į vienintelę valdišką socialinių paslaugų, socialinio draudimo, žemėtvarkos ar urbanistikos įstaigą. Pasirinkimo čia nėra! Blogai aptarnautas klientas Užimtumo tarnyboje neateis į Sodrą ir atvirkščiai.
Vidinei valdiškų įstaigų konkurencijai koją kiša bjauri partinė protekcija, mažos ir nuolat slopinamos gyventojų iniciatyvos ir neaktyvi bei nusivylusi pilietinė visuomenė.
Žmonės turi būti matomi
Valstybės tarnybos reforma turi pakeisti valdžios atstovų, valdininkų santykius su gyventojais. Žmonės turi būti matomi.
O kad anykštėnas gautų tai, ko nusipelno, turi klostytis gilieji santykiai tarp rinktos valdžios ir juos išrinkusiųjų.
Socialinė parama: ar viskas daroma teisingai?
Daugiau kaip keturiolika metų dirbu socialinės pasaugos sistemoje. Kiekvieną dieną mano kolegos ir aš asmeniškai susiduriame su socialinės atskirties ir rizikos asmenimis, kurie kreipiasi dėl „skaudžių situacijų“ ir prašo padėti jiems maistu, rūbais.
Vienas iš esminių dalykų, kuriuos būtina keisti šiandienos socialinėje politikoje yra socialinės paramos skirstymo principai. Nors, bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita), tačiau bedarbių ir/ar socialinės paramos gavėjų motyvacija grįžti į darbo rinką skatinama per mažai.
Geroji patirtis, kurią sukaupė socialinių paslaugų įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios ES finansuojamus projektus, nukreiptus į socialinės atskirties ir socialinės rizikos asmenų dalyvauti darbo rinkoje galimybių didinimą, rodo, kad būtina daug laiko skirti bedarbių ir kitų socialinėje atskirtyje esančių asmenų motyvavimui ir įgalinimui.
LR Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 7 straipsnyje “Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą” rasime eilę gavėjų kategorijų, kuriems valstybė įsipareigoja skirti socialinę paramą, t.y. socialinę pašalpą ir kompensaciją būsto šildymui ir šaltam karštam vandeniui.
Ko šiose sąlygose nerasime, tai nei vieno žodžio, kad socialinės paramos gavėjai turi būti motyvuojami aktyviai ieškoti darbo ir užtikrinama jų galimybių piktnaudžiauti gaunant socialinę paramą kontrolė.
Žingsnis, kurį turėtume žengti artimiausiu metu, turėtų būti socialinės paramos funkcijų perdavimas savivaldai ir jos savarankiškumo sprendžiant kam galima teikti socialinę paramą didinimas.
Kaip tai įgyvendinama praktikoje jau kita kalba, nes sunku įsivaizduoti, kas socialinių išmokų specialistai galėtų nuvykti bent pas kas penktą socialinės paramos gavėją, kai darbuotojų darbo krūviai, lyginant su 2008 metais išaugo 2,5-3 kartus.
Socialinės paramos gavėjų motyvacija taip pat galėtų būti skatinama įtraukiant juos į savanoriškus darbus ir taip užtikrinant NVO ir pilietinės visuomenės plėtrą.
Taigi turime sistemų, kurios nenaudojamos ar naudojamos nepakankamai, bet galime sukurti ir naujų socialinės paramos gavėjų aktyvinimo ir įtraukimo į darbo rinką priemonių.
tags: #valdiskas #bustas #tarnautojams