Valstybinės Žemės Pirkimas Sodų Bendrijoje: Teisiniai Aspektai ir Procedūros

Besidomintiems nekilnojamuoju turtu sodų bendrijose, svarbu žinoti teisinius aspektus ir galimus iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsigyti valstybinę žemę sodų bendrijoje, kokie dokumentai reikalingi, ir į ką atkreipti dėmesį.

Sodininkų Bendrijų Veikla ir Įstatyminė Bazė

Sodininkų bendrijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. Šis įstatymas nustato bendrijų reorganizavimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, taip pat sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

Sodininkų bendrija (toliau - bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį.

Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Pagrindinės Sąvokos

• Bendrijos nario mokestis: Sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti.
• Kitas asmuo: Fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.
• Mėgėjų sodo sklypas: Mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
• Mėgėjų sodo teritorija: Savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Valstybinės Žemės Įsigijimo Tvarka

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

Valstybinės žemės sklypų pardavimą mėgėjiško sodo teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr.

Pagal Taisyklių 3.3 punktą sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą (kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje) ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą (miestui priskirtoje teritorijoje) neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir kai šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams.

Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.2 ir 2.3 punktus, jeigu minėtieji valstybinės žemės sklypai yra miestui priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje, jie parduodami pagal mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006-10-26, Nr. 114-4364) nustatyta tvarka.

Be to, asmenys, pageidaujantys pirkti minėtus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal perkamo žemės sklypo buvimo vietą turi pateikti Taisyklių 24 punkte nurodytus dokumentus.

Šiuo metu sodų bendrijų nariai turi teisę įsigyti valstybinės žemės plotus, neviršijančius 0,04 ha, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, taip pat ir tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Fiziniams asmenims sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami nesuformuoti žemės plotai, kurių dydis turi neviršyti kaip 0,04 ha, bei šio žemės ploto negalima suformuoti nauju žemės sklypu.

Jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių.

Tai reiškia, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas dalinamas lygiomis dalimis pageidaujantiems jį pirkti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams (pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių).

Atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą.

Prašymas pateikiamas Nacionalinei žemės tarnybai, o miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktoriui. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus dokumentus.

Jeigu asmuo pageidauja be aukciono pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi pateikti su prašymu besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinį susitarimą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymą. Asmenys valstybinės žemės sklypą gali pirkti ir išsimokėtinai.

Įsiterpusių Žemės Sklypų Ypatumai

Naujos nuostatos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio sklypo sąvoka papildoma naujomis nuostatomis.

Įsiterpusiu nebus laikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Tačiau išimtis - atvejai, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta.

Tuo atveju, jei valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas.

Įsitarpusį valstybinį žemės sklypą sudarys griovys, jei nuo vienos iki kitos viršutinės sklypo briaunos plotis neviršys 15 metrų.

Svarbu tai, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negalės būti didesnis už besiribojančio žemės ploto, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už 0,04 ha įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, galės būti didinamas iki 0,12 ha.

Sodo Sklypo Pirkimas-Pardavimas: Reikalingi Dokumentai

Norint sudaryti sodo sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, reikalingi šie dokumentai:

• Pažyma iš VĮ Registrų centro sodo pastatų pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų).
• Nuosavybės teises į turtą įrodančius dokumentus (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t. t.).
• Pažyma iš VĮ Registrų centro sodo sklypo pardavimui (galioja tik 30 kalendorinių dienų).
• Žemės sklypo nuosavybės dokumentus.
• Žemės sklypo planą.
• Pažyma iš sodininkų bendrijos, kad parduodamo turto savininkas neturi skolų bendrijai.
• Nutartis iš teismo, jei parduodamas sodo namas yra vienintelė pardavėjo turima gyvenamoji patalpa, ir pardavėjas turi nepilnamečių vaikų.
• Pardavėjo sąskaitą, į kurią pirkėjas perves pinigus (jei atsiskaitoma ne grynais).
• Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.).
• Savininko ir jo sutuoktinio(-ės) pasus, santuokos liudijimą. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas. Jei pardavėjas išsituokęs - ištuokos liudijimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dabar nebėra būtina dėl nekilnojamojo turto sandoriui atlikti reikalingos pažymos vykti į VĮ Registrų centro filialus. Šį dokumentą elektroniniu būdu gali užsakyti bei išspausdinti ir notarai.

Prievolės Sodininkų Bendrijai

Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.

Tačiau pažyma apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai už žemės sklypus iš sodininkų bendrijų paprastai nėra gaunama, nes antstolių kontoros apie tai net nesusidomi.

Gyventojų Pajamų Mokestis Pardavus Sodo Sklypą

Parduodant sodo sklypą, gali tekti mokėti gyventojų pajamų mokestį. Štai keletas situacijų:

• Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikės.
• Jei nuo sodo įgijimo dienos nepraėję 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo.

Pavyzdžiai:

• Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 2896 Eur. 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį.
• Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.

Jei sodo sklype yra pastatas (sodo namas, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas), ir jo įgijimo nuosavybėn laikas nesutampa su žemės sklypo įgijimo laiku, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai.

Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Mėgėjų Sodo Teritorijos ir Jos Tvarkymo Bendrieji Reikalavimai

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.

Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.

Reikalavimai Statiniams Sodo Sklype

Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

• Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
• Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
• Statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

• Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
• Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
• Krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.

Sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Teismų Praktika Sodininkų Bendrijų Klausimais

Dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti ir taip pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys Bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys Bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus Bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina Bendrija.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams.

Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams.

Civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklypo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Gyvenimas Sodininkų Bendrijoje: Privalumai Ir Trūkumai

Sodininkų bendrija gali būti patraukli vieta gyventi, tačiau svarbu įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus:

Trūkumai

• Ribotas žemės sklypo dydis
• Probleminis susisiekimas
• Nedidelis sodo namelis
• Kaimynai
• Komunikacijos ir kanalizacijos bėdos
• Gatvės ir keliai
• Kultūrinis gyvenimas

Privalumai

• Grynas oras, gamta ir ramybė
• Nedaug žmonių
• Saugos tarnyba "Kaimyn security"
• Nėra parkingo problemos
• Bendruomenė

Sodų bendrijos NT kaina labai priklauso nuo SB dydžio ir išvystytos infrastruktūros, aktyvios bendruomenės. Jei sodų bendrija apleista, kainos labai žemos. Jei tvarkoma aplinka - kainos didėja ir artėja prie miesto individualių namų kvartalų kainų.

Valstybinės Žemės Pirkimo Eiliškumas

Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus.

Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinusi nustato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį išsimokėtinai, nėra skolingas ir laikomas neskolingu valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą.

Ribojimai Perkant Valstybinę Žemę

Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus atvejus, kai parduodami namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai.

Ši informacija padės jums geriau suprasti valstybinės žemės pirkimo procesą sodų bendrijoje ir priimti pagrįstus sprendimus.

Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į specialistus.

tags: #valstybines #zemes #pirkimas #sodininku #bendrijoje