Tvoros statymas aktualus beveik kiekvienam žmogui, norinčiam daugiau saugumo ir privatumo. Visgi, tai padaryti nėra taip jau paprasta. Egzistuoja tam tikri tvoros statymo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais būtina gauti besiribojančių teritorijų savininkų sutikimus. O štai kartais prireikia ir statybą leidžiančio dokumento. Panašių reikalavimų egzistuoja gerokai daugiau. Naujausi reikalavimai tvoros statybai yra aktualūs daugeliui žmonių. Taigi - ką žinoti svarbiausia?
Be to, susipykti su kaimynais galite ne tik dėl tvoros tvėrimo, bet ir pastatų savo sklype. Šiltnamis, pavėsinė, pirtis ar bet koks kitas statinys jūsų sklype gali privirti košės, jeigu nesilaikysite taisyklių ir atstumų.
Kaip arti sklypo ribos turėtų būti tvora?
Tvoros Statybos Reikalavimai
Tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, tačiau prieš pradedant teritorijos aptvėrimo darbus, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai tvoros statybai yra keliami. Tam tikrais atvejais, gali būti reikalinga gauti savivaldybės leidimą arba raštišką besiribojančio sklypo savininko sutikimą tvoros statybai.
Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.
Sutikimas su Kaimynu
Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.
Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato. Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos.
Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Ką Daryti, Jeigu Kaimynas Nesutinka?
Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.
Finansiniai Klausimai
Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Dažnai girdime, kad „aš pastačiau tvorą, o kaimynas atsisako susimokėti“. Kartais pasitaiko net ir tokių atvejų, jog atsikrausčius naujakuriams ateina kaimynai ir paprašo susimokėti už tai, kad jie prieš kelis metus pastatė tvorą ir pastariesiems statyti nereikės.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.
Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD)
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.
- Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
- Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Senos Tvoros Keitimas
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.
Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Tvoros Pastatymas Svetimame Sklype
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Tvora Bendrame Sklype
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Atstumai Nuo Tvoros Iki Kitų Statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo.
Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kiti Aspektai
- Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
- Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
- Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
- Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
- Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.
Insoliacijos Reikalavimai
Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto. Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.
Tvoros Tipai ir Kaina
Nustatykite, kokio tipo tvora Jums bus reikalinga. Ji gali būti medinė, metalinė, tinklinė, betoninė, akmeninė. Kiekvienas iš variantų pasižymi savais privalumais ir trūkumais.
Tvoros statymas. Kaina gali svyruoti, atsižvelgiant į nemažai skirtingų aspektų. Vienu iš svarbiausių faktorių išlieka naudojamos medžiagos. Pavyzdžiui, pigiausios medienos tvora gali kainuoti 10-20 eurų už metrą. O štai betoninės tvoros įrengimas dažniausiai atsieina 50-100 eurų už metrą.
| Tvoros Tipas | Privalumai | Trūkumai | Apytikslė Kaina (už metrą) |
|---|---|---|---|
| Medinė | Lengvai pritaikoma prie skirtingų dizainų | Reikalauja nuolatinės priežiūros | 10-20 € |
| Metalinė | Patvari ir ilgaamžė | Dažniausiai kainuoja brangiau | 30-50 € |
| Tinklinė | Lengvas montavimas ir ekonomiškumas | Nesuteikia daug privatumo | 5-10 € |
| Betoninė | Suteikia saugumo | Dažniausiai kainuoja brangokai | 50-100 € |
| Akmeninė | Patvari ir ilgaamžė | Brangus įrengimas | 80-150 € |
Priežiūra
Segmentinė tvora gana dažnai susiduria su rūdimis. Jeigu pastebėjote šių atsiradimą, nedelsdami pašalinkite jas su švelniu šepetėliu. Medinė tvora gali susidurti su pelėsiu, skilinėjimu ir puvimu. Metalinę tvorą reikia saugoti nuo aplinkos poveikio.