Stiprėjant šalies ekonominei padėčiai, vis daugiau žmonių siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai. Tačiau didžioji dalis vilniečių tebegyvena per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius pastatytuose stambiaplokščiuose daugiaaukščiuose namuose, kurie yra fiziškai ir morališkai pasenę.
Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema. Kadangi valstybė nėra pajėgi aprūpinti visų gyventojų patogiu ir ekonomišku būstu, senos statybos namų renovacija yra išeitis tiems, kas nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nekeisdami gyvenamosios vietos ir esamo būsto į naujesnį.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie daugiabučio namo renovaciją Lietuvoje, įskaitant finansavimo galimybes, renovacijos etapus ir dažniausiai užduodamus klausimus.
Renovacijos Nauda
Kompleksiškai atnaujinus pastatą, pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos, pakyla nekilnojamojo turto kaina, pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai, taupoma šilumos energija, mažėja mokesčiai už šilumą, palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos. Modernizavus vamzdynus pagerėja vandens kokybė.
- Pratęsiamas pastato eksploatavimo laikas.
- Mažėja išlaidos priežiūrai ir šildymui.
- Pagerėja gyvenimo kokybė ir aplinka.
- Pakyla nekilnojamojo turto vertė.
Finansavimo Galimybės
Daugiabučių namų savininkai turi apsispręsti dėl namo modernizavimo investicinio projekto apimties, lėšų kaupimo ir skolinimosi. Pastatų modernizavimui galima panaudoti įvairias lėšas, tačiau daugiabučiai namai turi tam tikrą specifiką dėl jų valdymo, nuosavybės formų. Galimi trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai: pačių butų savininkų lėšos, savivaldybių sukurti specialieji bendrijų rėmimo fondai ir LR vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa.
Didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
APVA Paramos Pavyzdys
Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų.
Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.
Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.
📌 Svarbu: Nesvarbu, ar teikiate pirmas ar paskutinis - visi vertinami vienodai. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.
Dokumentai, reikalingi APVA paramai:
- Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais.
- Namo nuotraukos prieš ir po renovacijos.
Šiuos dokumentus galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo.
Renovacijos Etapai
Namo renovacija - ne tik galimybė sumažinti energijos sąnaudas, bet ir proga pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti turto vertę. Tačiau šis procesas neatsiejamas nuo dokumentų - nuo pirmųjų žingsnių iki paskutinio parašo.
Ne kiekvienas namo atnaujinimas priskiriamas renovacijai. Jei keičiama tik grindų danga ar dažomos sienos - tai paprastas remontas. Tačiau kai darbai apima pastato konstrukcijas, šilumos izoliacijos gerinimą, fasado ar inžinerinių tinklų atnaujinimą - tai jau laikoma kapitaline renovacija.
Svarbūs renovacijos etapai:
- Energetinis auditas: Tai pirmasis žingsnis planuojant renovaciją, ypač jei siekiama gauti valstybės paramą per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Remiantis šiuo auditu rengiamas investicijų planas, kuriame numatomi konkretūs darbai ir jų ekonominė nauda.
- Techninio projekto derinimas: Net ir parengus kokybišką techninį projektą, jis negali būti įgyvendintas, kol nebus suderintas su atsakingomis institucijomis.
- Gyventojų pritarimas: Daugiabučio renovacija negali būti pradėta be aiškaus gyventojų pritarimo. Kiekvienam savininkui turi būti pateikta informacija apie planuojamus darbus, siūlomą investicijų planą, preliminarią kainą ir galimą valstybės paramą.
- Dokumentacija: Dar prieš pradedant projektą, sudarykite dokumentų sąrašą ir pasitarkite su savivaldybės specialistais arba projektavimo įmone.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Ar reikalingas statybos leidimas? Statybos leidimas reikalingas, kai renovacijos darbai apima fasado, konstrukcijų keitimą, naujų inžinerinių sistemų diegimą arba kai darbai vykdomi saugomoje teritorijoje.
Ar galima gauti APVA paramą? Taip, daugiabučių atnaujinimui galima gauti APVA paramą, tačiau būtina turėti atliktą energetinį auditą, investicijų planą ir gyventojų sutikimus.
Kiek reikia butų savininkų pritarimo? Pakanka 55 % butų savininkų pritarimo. Balsavimas gali vykti raštu ar susirinkimo metu.
Kiek galioja energetinis auditas? Energetinis auditas galioja 3 metus.
Kur rasti informaciją apie statybos leidimą? Visa informacija apie statybos leidimo būklę pateikiama sistemoje Infostatyba.lt.
Šildymo Sistemos Atnaujinimas
Didžiojoje dalyje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos - tai tokios sistemos, kuriose vanduo į radiatorius patenka ir iš jų išteka į grąžinimo magistralę tuo pačiu vamzdžiu. Šiose esamuose sistemose įrengti termoreguliatorių neįmanoma, o jos per daugelį metų yra išbalansuojamos. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa teikia kelias galimybes atnaujinti šildymo sistemą.
Galimos šildymo sistemos modernizavimo priemonės:
- Vienvamzdės sistemos modernizavimas: Tai kainuotų nedaug. Naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, o savavališkai gyventojų įgyvendinami pokyčiai bute išbalansuoja sistemą ir pakeičia vandens temperatūrą kitiems gyventojams.
- Dvivamzdė sistema: Vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu, o iš jų išteka per kitą vamzdį. Dažniausiai šią priemonę renkasi žmonės, kurių vamzdynai yra prakiurę, visiškai susidėvėję. Šią sistemą reguliuoti yra daug paprasčiau.
- Kolektorinė sistema: Tokiu atveju visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo laiptinėje. Kolektorinę šildymo sistemą įsirengę gyventojai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir matyti skaitiklyje savo buto šiluminės energijos sąnaudas.
- Daliklinė šildymo sistema: Joje šilumos dalikliai yra montuojami ant visų namo butų radiatorių, taip užtikrinant tikslų ir teisingą suvartotos šilumos energijos paskirstymą.
Sistemos balansavimas
Tokią problemą kaip nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp butų galima išspręsti subalansavus šildymo sistemą. Šildymo sistemos subalansavimas reiškia balansinių ventilių sumontavimą rūsyje ir vandens srautų sureguliavimą.
Šildymo sistemą galima balansuoti dviem būdais - įrengiant rankinius arba automatinius balansinius ventilius. Automatiniai balansiniai ventiliai su pastarosiom problemom nesusiduria. Taip pat jie nereikalauja balansavimo su specialia įranga, bet kainuoja šiek tiek brangiau.
Radiatoriai
Kartu su šildymo sistema, gyventojai turi galimybę atnaujinti ir savo radiatorius. Modernūs radiatoriai yra tiksliau reguliuojami ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą, reikiamą šilumos spinduliavimą į aplinką.
Vamzdynų Keitimas
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gyventojai gali gauti valstybės paramą ne tik namo šildymo sistemos keitimui, bet ir kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų - pavyzdžiui, nuotekų sistemos, namui priklausančių lokalinių įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimui ar pertvarkymui ir t. t.
Kaip suprasti, kad namo vamzdynas paseno?
- Dažnos avarijos.
- Netolygiai šylantys butai.
- Nepakankamas vandens spaudimas.
- Ryškėjančios rūdys.
Jei gyventojai pastebi kuriuos nors iš įvardintų ženklų, galinčių reikšti, kad vamzdžiai susidėvėjo, jie raginami pasitikėti savo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais bei vadovautis jų rekomendacijomis.
Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Atlikus pastato kompleksinį renovavimą pagal parengtus techninius ir architektūrinius projektus, akivaizdžiai pasikeičia namo išorinis vaizdas, kuris beveik prilygsta naujam namui.
Valstybinė Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcija
Alytiškė V.V. gyvena senos statybos penkiaaukščio namo viršutiniame aukšte. Kampinio buto gyventojai kenčia nuo pelėsio, drėgmės, kuri skverbiasi per stogą ir išorines sienas. Šildymo sezono metu bute oras įšyla tik iki 15 ar 17 laipsnių. V.V. teiraujasi, ar jos atveju galėtų padėti Statybos inspekcija, įvertindama realią situaciją.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, paaiškino, kad neatlieka daugiabučio gyvenamojo namo ar atskirų jame esančių butų būklės įvertinimo bei statinio naudojimo priežiūros. Daugiabučio gyvenamojo namo naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
Buto Remonto Darbai Renovacijos Metu
Daugiabučio namo gyventoja taip pat planuoja buto remontą, kurio metu norėtų virtuvės ir svetainės bei tualeto ir vonios erdves sujungti į viena, įstiklinti balkoną, keisti radiatorius.
„Kai daugiabučiame gyvenamajame name planuojama atlikti remonto darbus, pirmiausia reikia nustatyti statybos rūšį, išsiaiškinti, ar planuojami darbai bus priskirti kapitalinio ar paprastojo remonto darbams, - aiškina L. Luščiauskaitė. - Kapitalinis ir paprastasis remontai, turi skirtingus požymius.
Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (pavyzdžiui, statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; statinio bendrųjų, atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ar kiti statybos darbai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“).
Ar daugiabučio gyvenamojo namo siena, kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. Taip pat reikia žinoti kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar neypatingųjų) daugiabutis gyvenamasis namas priskiriamas. Tai nustatoma pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalių nuostatas bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytus požymius ir techninius parametrus.
Jei kapitalinio remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato kapitalinio remonto darbams nereikia. Taip pat reikia žinoti, jei daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė yra visada privaloma.
Jei paprastojo remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato paprastojo remonto darbams nereikia. Atitinkamus statinio projektus kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Konkrečiu atveju dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektuotoją.
Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra pastatas, administraciją.
tags: #vamzdziai #butu #renovacija