Vamzdžių Prijungimas Prie Radiatorių Renovuojant: Kaip Modernizuoti Šildymo Sistemą?

Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Tačiau ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?

Norint sumažinti sąskaitas už šildymą, galima modernizuoti šilumos punktą, automatizuoti šildymo sistemą ir subalansuoti šildymo sistemą. Valstybė kompensuoja 80 proc. šilumos punkto modernizavimo kainos, o pridėjus bendrijos kaupiamąsias lėšas, šildymo sistemos pertvarkymas gali nieko nekainuoti, bet butuose bus šilčiau, o sąskaitos už šildymą mažesnės.

Šildymo sistema daugiabutyje - ne mažiau sudėtinga inžinerinė sistema, susijusi su karšto vandens ir šilumos tiekimu. Visi sutinka, kad bet kuriam automobiliui reikalinga techninė apžiūra ir remontas, detalių keitimas. Laikui einant ji dėvisi, tampa neefektyvi.

Nors daugiabučio šilumos punkto modernizavimas yra pačių gyventojų iniciatyva, tačiau, gali būti, kad ateityje už nemodernizuotą šilumos punktą galimos sankcijos. Energetikos ministerija yra išleidusi įsakymą, jog visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos turi atitikti privalomus reikalavimus, elevatoriniai šilumos punktai turi būti pakeisti į automatizuotus. 2022 metais buvo suskaičiuota, kad šalies daugiabučiuose dar yra apie 3 tūkst.

Pagrindinis automatizuoto šilumos punkto privalumas yra automatinis temperatūros palaikymas visuose butuose, toks automatizavimas leidžia sutaupyti nuo 15 iki 25 proc. Efektyviausias šilumos punkto pertvarkymo būdas yra vienvamzdės sistemos perdarymas į dvivamzdę, bet vis dar manoma, kad tokia pertvarka brangi, reikalauja didelio remonto kiekviename bute. Remontas reikalingas, bet ne toks didelis, kaip įsivaizduojama.

Bet kuriuo atveju pirmiausia šilumos punkto renovacija būtina elevatoriniuose šilumos punktuose, kuriuose nėra šilumos kiekio, patiekiamo į pastatą, automatinio reguliavimo galimybės priklausomai nuo lauko temperatūros.

Šildymo sistemos schema

Vienvamzdė Šildymo Sistema

Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas.

Daugelyje iki 1993 metų pastatytų daugiabučių yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kai iki tam tikros temperatūros pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas.

Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, tuose butuose yra šilčiausia. Tolimesniuose, į kuriuos atiteka atvėsęs šilumnešis, temperatūra žemesnė. O jei dar kuriame nors bute yra didesniais pakeisti radiatoriai, kiti butai gauna visiškai atvėsusį šilumnešį ir jų gyventojai dėl to kaltina šilumos tiekėjus.

Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau.

Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.

Vienvamzdės šildymo sistemos schema

Kadangi daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema, UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo automatinius arba rankinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvu ir kitus komponentus - kurie visi kartu vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvią kaip ir dvivamzdė.

KTU docentas pritarė: jeigu yra galimybė, geriau vienvamzdę sistemą pertvarkyti į pažangesnę. „Vienvamzdę įmanoma modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla šioks toks pasitikėjimo gyventojais klausimas. Jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pažymėjo A. Jurelionis.

Vienvamzdės Sistemos Modernizavimas

Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, gali būti pakankamai efektyvi.

Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų. Tuo tarpu prie šildymo prietaiso, t. y. radiatoriaus, montuojami termostatiniai ventiliai leidžia gyventojams reguliuoti savo patalpų temperatūrą pagal poreikius.

„Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta“, - sakė A. Jurelionis.

Kad šiluma butuose būtų paskirstyta tolygiai, ant šildymo sistemos išeinančių stovų turi būti įrengti balansiniai vožtuvai (ventiliai) viso pastato šildymo sistemai subalansuoti. Ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius balansinius arba automatinius balansinius vožtuvus, iš karto gaunamas nemenkas šilumos sutaupymas.

Pagrindinės hidraulinio balansavimo priemonės: automatinis TA-Compact-P ir rankinis TBV-CM balansiniai srauto reguliavimo vožtuvai su užsisandarinančiais matavimo antvamzdžiais. Rankinio balansinio vožtuvo STAD ir slėgio perkryčio reguliatoriaus STAP komplektas. Ant radiatorių sumontavus termostatinį ventilį ir termostatinę galvutę, galimas šilumos reguliavimas. Ant radiatoriaus sumontuotu termostatu reguliuojama kambario temperatūra valdant šilumnešio srautą ir keičiant srauto santykį per radiatorių bei apvadą. Bendras šilumnešio srautas stovuose išlieka pastovus. Vienvamzdės sistemos renovacijoje naudojami mažo pasipriešinimo vožtuvai.

L. Rimkūno teigimu, tai, kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, labai priklauso nuo to, koks ir kokios temperatūros vandens srautas per jį pratekės.

Vienvamzdės sistemos modernizavimas

„Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos. Beje, reikia žinoti, kad, sumažinus apvadinio vamzdžio skersmenį, jame padidėja srauto greitis ir tai gali būti pašalinio triukšmo atsiradimo priežastis“, - įspėjo L. Rimkūnas.

Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis.

Renovuojant daugiabučio šildymo sistemą tikslinga naudoti apriboto temperatūros diapazono termostatines galvutes. Apribojus radiatoriaus reguliavimo temperatūrą išvengiama šiluminių mainų per atitvaras - t.y., per sienas tarp butų.

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas. „Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus”, - aiškino jis.

Dvivamzdė Šildymo Sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.

Dvivamzdės šildymo sistemos schema

„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. Jurelionis.

G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.

Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra. „Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos“, - pabrėžė A. Jurelionis.

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas.

Balansavimui skirti vožtuvai, pasak L. Rimkūno, turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

„Slėgio skirtumo reguliatoriai dvivamzdėse sistemose, kaip ir automatiniai srauto ribojimo vožtuvai vienvamzdėse sistemose, gali užsiteršti nešvarumais. Dėl ko sistemoje atsiranda nešvarumų ir vyksta korozija - atskira tema, tačiau galima paminėti, kad modernizuojant ar perdarant šildymo sistemas ir norint, kad jas galima būtų eksploatuoti kuo ilgiau, būtina tinkamai kontroliuoti slėgį sistemoje, tuo tikslu pasirenkant kokybiškus išsiplėtimo indus ir magistraliniame tiekiamojo srauto vamzdyne sumontuojant oro skirtuvą (separatorių), o grįžtamojo srauto - purvo skirtuvą“, - rekomendavo L. Rimkūnas.

Kolektorinė Šildymo Sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.

Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

Pasak dr. G. Šiupšinsko, kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui“, - paaiškino G. Šiupšinskas.

L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai.

Šildymo sistemos pasirinkimas ir modernizavimas yra svarbus žingsnis siekiant efektyvesnio šildymo ir mažesnių sąskaitų. Svarbu įvertinti esamą situaciją, konsultuotis su specialistais ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą, atitinkantį individualius poreikius ir galimybes.

Finansinė Parama Šildymo Sistemų Modernizavimui

Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur. Buvo gautos 109 paraiškos daugiau kaip už 4 mln.

Tuo pačiu Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančioms priemonėms finansuoti. Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų - iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln. eurų daugiabučiams.

Valstybės parama inžinerinei renovacijai - tai dar viena galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams, juolab dabar kai gyventojai gali gauti net 80 procentų paramą. Apsispręskite patys inicijuoti pokyčius ir džiaukitės jaukiais namais.

Praktinis Pavyzdys: Šildymo Sistemos Renovacijos Rezultatai

30-ies butų 1977 metų statybos nemodernizuotame daugiabutyje Klaipėdoje 2023 metų vasarą renovuota visa šildymo sistema: senas elevatorinis šilumos punktas buvo automatizuotas: pakeisti vamzdynai, jie izoliuoti, ant stovų įrengti balansiniai ventiliai, radiatoriai pakeisti į reguliuojamus su šilumos dalikliais.

Daugiabučio bendrija iš kaupiamųjų lėšų turėjo 20 proc. šildymo sistemos renovacijai reikalingos sumos. Iš daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programos fondo bendrijai buvo kompensuota 80 proc. šilumos punkto renovacijos darbų kaštų.

Namo šildymas iš atnaujinto šilumos punkto buvo pajungtas 2023 metų spalio 15 d., todėl duomenų apie realią naudą bendrijos pirmininkė dar neturėjo.

Radiatorių Keitimas: Svarbūs Aspektai

Prieš pradedant bet kokius montavimo darbus, svarbu suprasti, kokio tipo radiatorių ketinate montuoti. Skirtingos medžiagos ir konstrukcijos reikalauja specifinio požiūrio į tvirtinimą ir sujungimą:

• Plieniniai paneliniai radiatoriai: Tai populiariausias pasirinkimas dėl gero kainos ir kokybės santykio bei estetinės išvaizdos. Jie dažniausiai turi gamykliškai numatytas prijungimo vietas (šoninį arba apatinį).
• Aliumininiai radiatoriai: Lengvi, pasižymintys puikiu šilumos laidumu ir greitai įšylantys. Jie yra sekcijiniai, todėl galima reguliuoti jų ilgį ir galią.
• Bimetaliniai radiatoriai: Išoriškai panašūs į aliuminius, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai. Jie atlaiko didesnį slėgį ir yra idealus pasirinkimas daugiabučiams namams, kur centrinio šildymo sistemoje gali pasitaikyti hidraulinių smūgių.

Radiatoriaus efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip prie jo prijungiami karšto vandens padavimo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai. Net brangiausias radiatorius nešildys gerai, jei pasirinksite netinkamą schemą:

1. Įstrižinis prijungimas: Tai pats efektyviausias būdas, leidžiantis išnaudoti 95-99% radiatoriaus galios. Karšto vandens padavimas jungiamas viršuje vienoje pusėje, o grįžtamasis vamzdis - apačioje priešingoje pusėje.
2. Šoninis prijungimas: Tai standartinis sprendimas daugelyje daugiabučių namų. Tiek padavimo, tiek grįžtamo srauto vamzdžiai jungiami toje pačioje radiatoriaus pusėje (padavimas - viršuje, grįžimas - apačioje). Šis būdas efektyvus trumpiems radiatoriams.
3. Apatinis prijungimas: Dažniausiai naudojamas naujos statybos namuose arba renovuojant sistemas, kai vamzdžiai slepiami grindyse. Nors tai atrodo estetiškai, nes vamzdžių beveik nesimato, šiluminis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis nei įstrižinio prijungimo atveju.

Radiatorių prijungimo schemos

Viena dažniausiai daromų klaidų - netinkamas radiatoriaus pozicionavimas. Radiatorius veikia konvekcijos principu: jis šildo orą, kuris kyla į viršų, taip sukurdamas oro cirkuliaciją patalpoje. Jei užblokuosite oro srautus, patalpa šils netolygiai:

• Atstumas nuo grindų: Rekomenduojama palikti 10-12 cm tarpą. Jei radiatorius bus per žemai, apsunkinsite oro pritekėjimą iš apačios ir bus sunku valyti dulkes.
• Atstumas nuo palangės: Tarp radiatoriaus viršaus ir palangės turi būti bent 10 cm tarpas.
• Atstumas nuo sienos: Tarp radiatoriaus galinės sienelės ir sienos turėtų būti 2-5 cm tarpas.

Taip pat verta atminti, kad orą iš sistemos gali tekti išleisti kelis kartus per pirmąsias savaites, kol sistema visiškai nusistovės.

Dažniausios Klaidos Montuojant Radiatorius

Net ir laikantis instrukcijų, pasitaiko klaidų, kurios vėliau brangiai kainuoja:

• Radiatoriaus uždengimas aklinomis dekoratyvinėmis grotelėmis: Tai gali sumažinti šilumos atidavimą net iki 40%.
• Termostatinės galvos montavimas vertikaliai: Jei termostatinė galva stovi vertikaliai, ji kyla į paties vamzdžio šilumos srautą ir „galvoja”, kad kambaryje jau karšta, todėl uždaro vožtuvą, nors kambarys dar šaltas.
• Netinkamas metalų derinimas: Kaip minėta anksčiau, vario ir aliuminio tiesioginis sujungimas sukelia greitą koroziją.

Radiatorių montavimo klaidos

Radiatoriaus Galingumo Apskaičiavimas

Supaprastinta taisyklė: 100 vatų galios vienam kvadratiniam metrui (esant standartinėms luboms iki 2,7 m). Jei kambarys yra 15 kv. m, jums reikia apie 1500 W galios radiatoriaus.

Problemos Ir Sprendimai

Jei radiatorius nešyla, tai dažniausiai rodo, kad sistemoje yra oro arba srautas per silpnas. Pirmiausia pabandykite nuorinti radiatorių per Majevskio kranelį.

Antifrizas Šildymo Sistemoje

Ar galima naudoti antifrizą šildymo sistemoje? Privačiuose namuose - taip, bet reikia rinktis specialų šildymo sistemoms skirtą skystį (propilenglikolio pagrindu). Automobilinis antifrizas yra nuodingas ir gali pakenkti guminėms tarpinėms bei radiatoriams.

Modernizuojant šildymo sistemą daugiabučiuose, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių, pradedant nuo esamos sistemos tipo ir baigiant gyventojų poreikiais bei finansinėmis galimybėmis. Tinkamai pasirinkus ir įgyvendinus modernizavimo sprendimus, galima pasiekti didesnį komfortą, efektyvesnį šildymą ir mažesnes sąskaitas.

tags: #vamzdziai #radiatorius #renovacija