Vandens Nubėgimas Sklype: Problemos ir Efektyvūs Sprendimai

Besikaupiantis ir neturintis galimybės niekur nutekėti vanduo gali padaryti nepataisomą žalą namo pamatams, rūsiui, požeminiam garažui ir pačiam namui. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu įrengti drenažą aplink namą, kokie yra drenažo tipai ir kaip tinkamai įrengti drenažo sistemą.

Kodėl Reikalingas Drenažas?

Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius. Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus.

Ne vien tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų reikia įsirengti drenažą. Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį.

Pagrindinės vandens pertekliaus problemos:

• Gruntinio vandens kaupimasis - gali kilti rūsio užliejimo, pamatų pažeidimo rizika.
• Lietaus vandens telkiniai - stovintis vanduo gadina veją, kenkia dekoratyviniams augalams.
• Dirvožemio erozija - nuolatinis vandens tekėjimas ar stovėjimas skaldo dirvą, mažina jo derlingumą.
• Pelėsio ir grybelio plitimas - per drėgna aplinka skatina kenksmingų mikroorganizmų atsiradimą.

Todėl drenažas svarbus tiek prieš pradedant statybas, tiek jau įrengtame kieme.

Drenažo Tipai

Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.

Drenažas gali būti skirstomas į:

• Paviršinis drenažas. Skirtas surinkti lietaus vandeniui nuo kiemo, terasos, įvažiavimo.
• Giluminis (vamzdinis) drenažas. Vamzdžiai klojami po žeme, kad surinktų gruntinį vandenį. Tinka sklypams su aukštu gruntinio vandens lygiu.
• Kombinuotas drenažas. Kai naudojamas tiek paviršinis, tiek giluminis sprendimas, užtikrinantis maksimalų efektyvumą.

Yra keletas drenažo sistemų tipų:

• Antžeminės drenažo sistemos:
  • Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą.
  • Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvele.
• Požeminės drenažo sistemos:
  • Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito.
  • Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
  • Vamzdinė drenažo sistema: Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams).
  • Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.

Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų.

Drenažo Sistemos Įrengimo Etapai

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.

Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.

Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.

Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.

Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:

• Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius.
• Drenažo perforuoti vamzdžiai (iš PVC medžiagos), kuriais vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens.
• Specialios PVC vamzdžių jungtys.
• Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
• Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.

Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.

Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.

Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.

Drenažo sistemos įrengimo etapai:

1. Sklypo analizė ir projektavimas:
   • Nustatomas aukščiausias ir žemiausias sklypo taškas.
   • Vertinamas gruntinio vandens lygis.
   • Suplanuojama vandens nuvedimo kryptis.
2. Žemės darbai:
   • Iškasamos tranšėjos vamzdžių klojimui.
   • Numatomos drenažo šulinio vietos.
3. Vamzdžių klojimas:
   • Naudojami perforuoti drenažo vamzdžiai, apvynioti geotekstile, kad neapsineštų žemėmis.
   • Vamzdžiai klojami nuolydžiu 1-2 cm/m, kad vanduo galėtų natūraliai tekėti.
4. Užpildas:
   • Ant vamzdžių pilamas skalda, o virš jos - filtruojantis smėlio sluoksnis.
   • Viskas uždengiama gruntu ir atkuriamas reljefas.

Drenažo Gylis ir Nuolydis

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.

Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį. Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.

Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas.

Vandens Surinkimas ir Išleidimas

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.

Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.

Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.

Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.

Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.

Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.

Dažniausios Klaidos Įrengiant Drenažą

• Netinkamas nuolydis - vanduo užsistovi vamzdžiuose.
• Vamzdžių be geotekstilės naudojimas - jie greitai užsikemša.
• Netinkama vamzdžių gylio parinktis - per seklus drenažas neapsaugo pamatų.
• Vandens nuvedimas į kaimyno sklypą - gali sukelti teisinių problemų.

Drenažo Sistemos Priežiūra

Net ir geriausiai įrengta sistema laikui bėgant gali užsikimšti. Rekomenduojama:

• Kasmet patikrinti šulinių švarumą.
• Kas 3-5 metus atlikti profesionalų sistemos praplovimą.
• Stebėti, ar po lietaus nebėra stovinčio vandens kieme.

Drenažo Įrengimo Kainos

Kaina priklauso nuo:

• Sklypo ploto ir reljefo.
• Pasirinktos sistemos tipo.
• Reikalingo vamzdžių kiekio.
• Drenažo šulinių ir kitų elementų.

Vidutiniškai Lietuvoje giluminio drenažo įrengimas kainuoja nuo 20 iki 40 €/m, o paviršinio - nuo 15 €/m.

Drenažo įrengimo kainos

Profesionalūs Patarimai

• Planuokite drenažą kartu su sklypo lyginimo darbais - taip sutaupysite laiko ir pinigų.
• Jeigu įmanoma, lietaus vandenį nukreipkite į laistymo vandens talpą - tai ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas.
• Nepamirškite, kad drenažo sistema turi būti prižiūrima - bent kartą per metus patikrinkite šulinius ir praplauskite vamzdžius.

Sklypo drenažo įrengimas yra vienas svarbiausių inžinerinių sprendimų, užtikrinančių pastato ilgaamžiškumą ir tvarkingą teritorijos būklę.

tags: #vandens #nubegimas #sklype