Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims sudaryti vedybų sutartį. Tačiau, nepaisant didelės ekonominės ir praktinės naudos sutuoktiniams sprendžiant tarpusavio turtinius klausimus, vedybų sutartis Lietuvoje nėra tokia populiari kaip kitose užsienio valstybėse.
Daugelis žmonių vis dar laikosi konservatyvaus požiūrio į vedybų sutartis, teigdami, kad vedybų sutartis parodo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu ir iš anksto užprogramuoja būsimas skyrybas. Kaip ir buvo minėta anksčiau, vedybų sutartis gali būti traktuojama panašiai, kaip ir būsto draudimas, kuriuo užtikrinamas tam tikras saugumas ir ramybė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vedybų sutartis, kokie jos tipai, kaip ją sudaryti ir kokią naudą ji gali suteikti.
Kas Yra Vedybų Sutartis?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartį apibrėžia, kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio rėžimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Anot teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės, vedybinė sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų.
Vedybų Sutarčių Tipai
Vedybų sutartys yra dvejopos - ikivedybinė ir povedybinė.
- Ikivedybinė sutartis: Sudaroma iki santuokos sudarymo ir įsigalioja tik po santuokos sudarymo.
- Povedybinė sutartis: Sudaroma po santuokos sudarymo ir įsigalioja nuo jos sudarymo dienos.
Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Galimi Turto Teisinio Rėžimo Variantai
Pagal įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą, visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise (CK 3.87 str. 1 d. 3.88 str.). Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali pasirinkti kitokį turto teisinį režimą:
- Visiško turto atskirumo rėžimas: Šiuo atveju, sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir pasirinkus šį turto rėžimą, sutuoktiniai negali išvengti tų asmeninio turto ribojimų, kurie yra susiję su šeimos turtu. Pavyzdžiui, jeigu vienam iš sutuoktinių asmenines nuosavybes teise priklauso butas, kuriame jis gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, šis sutuoktinis negalės parduoti jam priklausančio buto prieš tai negavęs teismo leidimo (CK 3.85 str.).
- Bendrosios dalinės nuosavybės teisinis rėžimas: Šis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis. Šio turto rėžimo privalumas yra tas, kad jis leidžia atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio indėlį įsigyjant bendrą turtą.
- Mišrus turto teisinis rėžimas: Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį rėžimą, derinant aukščiau aptartų turto rėžimų privalumus.
Sutuoktiniai gali nustatyti, kad viena nurodytų teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui ar tik jo daliai arba tik konkretiems daiktams, t. p. numatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas, turto padalijimo būdą bei tvarką, jei išsituokiama, ir kita.
Kaip Sudaroma Vedybų Sutartis?
Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.).
Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota (t. p. ir jos pakeitimai, pabaiga) Vedybų sutarčių registre (įsteigtas 2002), kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote.
Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį. Vedybų sutartį keisti galima tik teismui leidus.
Ką Galima Numatyti Vedybų Sutartyje?
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka.
Vedybų sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.
Vedybų sutarties privalumai - joje galima numatyti abipuses teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, šeimos reikmių tenkinimu bei kitus turtinius klausimus.
Dar vienas vedybų sutarties privalumas - joje galima numatyti, kad iki santuokos ir susituokus įgytas turtas lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Taip išvengiama turto dalijimosi skyrybų atveju, nes bendro turto neatsiranda.
Jei iki santuokos įgytas sutuoktinių asmeninis turtas pagal sutartį po vedybų tampa bendra jungtine nuosavybe, skyrybų atveju jis bus dalijamas pagal sutartyje numatytą susitarimą arba įstatymą, jei sutuoktiniai vedybų sutartyje nebus dėl to susitarę.
Sutartyje galima numatyti, kad susituokus įgytas turtas tampa bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. Skyrybų atveju turtas nebus dalijamas.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kad iki santuokos ar gyvenant santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas ir jų asmenine nuosavybe esantis turtas įregistravus santuoką tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe, o po santuokos įgytas turtas yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Ko Negalima Numatyti Vedybų Sutartyje?
Sudarant vedybinę sutartį negalima spręsti ateities klausimų, pvz. sąlyga dėl turto išlaikymo. Taip pat negalima įtraukti sąlyginių punktų, pvz. kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės ypatingai pažeidžiamos ir nukrypstama nuo lygių dalių principo (daugiau susipažinti galite straipsnyje LR CK 3.105 str.).
Svarbu! Vedybų sutartimi laikomas vyro ir moters susitarimas, kuriuo nustatomos dviejų žmonių turtinės teisės ir pareigos bei abipusiai įsipareigojimai santuokos, skyrybų metu ir gyvenant atskirai.
Vedybų Sutarties Pavyzdžiai
Suprantama, kad jaunos šeimos turi turėti kur gyventi. Paprastai iki ar po santuokos įregistravimo imama paskola ir įsigyjamas nekilnojamas turtas kaip bendra nuosavybė. Tačiau dažnu atveju būna taip, kad vienas iš poros jau turi asmeniškai priklausantį nekilnojamą turtą, kuriame ir norėtų gyventi ir neketina įsigyti kito.
Kitas gan dažnai pasitaikantis atvejis, kai nekilnojamas turtas, numatytas gyvenimui kartu, dėl įvairių priežasčių, teisiškai priklauso trečiam asmeniui pvz. vienam iš antros pusės tėvų.
Kad ir kokie idealūs atrodytų poros santykiai ar puikiai šiandien sutariat su uošviais, tačiau pasirūpinkite aptarti turtinius klausimus iš anksto, kol nesate sudėtingoje situacijoje. Kai net ir tai, kas įsigyta iki santuokos (pvz. Turtui gali būti taikomas mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe, o pvz.
Galima įtraukti tam tikrus kompensacinius klausimus, pvz. intelektinės teisės, pramoninės teisės. Pavyzdys: Jei žmona santuokos metu paveldi namą, jis yra jos asmeninis turtas. Ji turi teisę jį parduoti ir pirkti pvz. kitą butą. Tam reikia kreiptis į notarą ir išreikšti valią, kad už savo asmeninius pinigus, gautus pardavus paveldėtą namą, pirks butą, kuris bus jos asmeninis turtas.
Vedybų Sutarties Populiarumas Lietuvoje
Lietuvoje gaji nuomonė, kad vedybų sutartis - tai sutuoktinių nepasitikėjimo vienas kitu ženklas. Esą, kokia gali būti meilė, jei vyras ir žmona vienas kitu nepasitiki.
Notarų teigimu, vedybų sutarčių sudarymą dažniausia renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei kuriantieji šeimą jau ne pirmą kartą.
Vedybų sutartys dažnai sudaromos, kada ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės. Ekonomikos smukimo ar krizės laikotarpiu vedybų sutartys sudaromos siekiant apsaugoti savo ar sutuoktinių turtą nuo galimų praradimų.