Naujausios Technologijos Namų Renovacijai: Kaip Užtikrinti Kokybišką Ryšį ir Efektyvumą

Šiandienos pasaulyje, kai technologijos tampa vis svarbesnės, namų renovacija apima ne tik estetinį atnaujinimą, bet ir funkcionalumo bei efektyvumo didinimą. Retas susimąsto, kad būsto statyboms ar renovacijai naudojamos medžiagos daro didelę įtaką ne tik šilumos sąnaudoms, bet ir ryšio kokybei namuose. Aukštos energetinės klasės A++ pastatai pasižymi ekonomiškumu, tačiau juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gali susidurti su ryšio sutrikimais.

Ryšio Problemos Aukštos Energetinės Klasės Būstuose

„Vis dažniau sulaukiame nusiskundimų iš žmonių, gyvenančių aukštos ekonominės klasės būstuose. Vis tik žmonės retai tesusimąsto, jog statyboms, renovacijai, taip pat apdailai naudojamos medžiagos gali lemti suprastėjusį interneto ir mobilųjį ryšį. Kelios efektyvios ir nebrangios priemonės gali padėti įveikti kilusius trikdžius“, - sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis pabrėžia, kad tiek renovuoti, tiek naujos statybos pastatai veikia kaip ekranai, silpninantys kokybiško ryšio sklaidą. „Pastatai veikia lyg vadinamieji ekranai, darantys tiesioginę įtaką gerai ryšio sklaidai. Radijo bangomis sklindantis ryšys gali susilpnėti ne tik dėl apdailai naudojamų medžiagų, bet ir dėl aplink pastatą esančių kitų namų aukščio ar dydžio. Tad svarbios ne tik statyboje naudojamos medžiagos, bet ir pastatų išsidėstymas gyvenvietėje“, - pasakoja G. Balčytis, vienas garsiausių Lietuvos architektų.

Pagrindinės Ryšio Trikdžių Priežastys

• Langų stiklo paketai: „Premium“ langų paketai atspindi šilumą ir turi metalinę gardelę, todėl ryšio signalui pro juos praeiti gali tapti sudėtinga.
• Stogo danga: Tam tikros stogo dangos taip pat gali trukdyti ryšio signalams.
• Apdailos medžiagos: Šilumą atspindinčios medžiagos ir pastato apdaila gali silpninti ryšio sklaidą.

Efektyvūs Sprendimai Ryšio Kokybei Gerinti

Norint turėti stiprų ir stabilų ryšį, svarbu atrasti tinkamą vietą maršrutizatoriui. „Įsigijus naują interneto maršrutizatorių, galite prisijungti prie specialios programėlės, parodančios stipriausią ryšio tašką patalpose. Taip būsite užtikrinti, kad konkreti jūsų namų vieta, kurioje stovi maršrutizatorius - gerai pasiekiama. Taip pat yra galimybė įsigyti išorinėje pastato dalyje tvirtinamą maršrutizatorių, kuris užtikrina ryšį be trikdžių“, - pataria M. Rauba.

Ekspertas primena mitą, kad dideliuose namuose gyvenantys žmonės turės puikų ryšį naudodami vos vieną maršrutizatorių. Norint kelių aukštų ir didesniuose būstuose užtikrinti stabilų ryšį, rekomenduojama įsigyti vadinamuosius „Wi-Fi Mesh“ nešiojamus ryšio stiprintuvus.

Jeigu minėtos priemonės neveikia, M. Rauba pataria pasitelkti išorinį ryšio modemą. Jis nesunkiai, be jokio meistro pagalbos, tvirtinamas lango pusėje lauke ir reikšmingai namuose pagerina ryšio greitį.

Taip pat susiduriantiems su prastu mobiliuoju, ne interneto ryšiu, ekspertas pataria išmaniuosiuose telefonuose naudoti „VoLTE“ bei „VoWiFi“ technologijas, skambutį perduodančioms ne radijo, o interneto ryšiu: „Jos efektyvios, kuomet patalpose yra prastesnis mobilusis ryšys, tačiau puikiai veikia namų ar biuro internetas.

M. Rauba priduria, kad kokybiškam ryšiui įtakos gali turėti naudojamas dažnis, kuris į A++ klasės namus įprastai patenka be jokių trikdžių.

Daugiabučių Renovacija: Efektyvumas ir Iššūkiai

Daugiabučių atnaujinimo klausimas tampa vis aktualesnis - Vyriausybės programoje iškelto tikslo kasmet renovuoti po 1 000 daugiabučių pasiekti kol kas nepavyksta. 2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. „Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, - sakė E.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. „Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, - sakė E. Petrauskas.

Pagrindiniai Daugiabučių Renovacijos Aspektai

• Energinis efektyvumas: Atnaujinti namai pasiekia planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc.
• Projektų administravimas: Būtina didinti administratorių kompetenciją.
• Kvartalinė renovacija: Efektyvus būdas atnaujinti didelius gyvenamuosius plotus.

Skydinė Renovacija: Spartesnis ir Tvaresnis Būdas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų atnaujinimas skydais leistų pamatyti 3 kartus greitesnį renovacijos procesą ir sutaupyti lėšų.„Pastatų atnaujinimas skydais - tvari inovacija, padėsianti švelninti pastatų poveikį aplinkai, didinanti pastatų atsparumą klimato kaitai. Ji leis sutaupyti lėšų ir paskatins rinkas ilguoju laikotarpiu, o visuomenėje išplės galimybes formuotis sveikas bei atsakingas bendruomenes, gyvenančias prieinamame ir kokybiškame būste“, - ketvirtadienį parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo S. Gentvilas.

Mokslo ir verslo atstovų teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra per 35 tūkst. sovietinių daugiabučių, kuriems būtina renovacija. Didžiajai daliai jų būtų galima pritaikyti gerokai spartesnį, tvaresnį ir finansine prasme, analogišką, skydinės renovacijos modelį.

Pasak ministro, Lietuva, norėdama neatsilikti nuo kitų Europos šalių ir vykdyti numatytus planus, yra pasiruošusi skydinei renovacijai. Jo teigimu, bandomiesiems 8 pastatų skydinio atnaujinimo projektams jau skirta 10 mln. eurų, taip pat šiuo metu galioja kvietimas iki šių metų rugsėjo 14 d. ir Daugiabučių namų atnaujinimui skydais projektams už 200 mln. eurų.

Skydinės Renovacijos Privalumai

• Greitis: Sutaupoma iki 80 proc. laiko, nenaudojami pastoliai.
• Tvarumas: Mažesnis poveikis aplinkai.
• Ekonomiškumas: Galimybė sutaupyti lėšų.

Skydinių elementų projektavimo įmonės „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius renginyje kalbėjo, kad skydinės renovacijos technologijos atėjimas į Lietuvą yra neišvengiamas, siekiant atliepti Europos Žaliojo kurso tikslus ir paspartinti renovacijos bangą.

„Šiuo klausimu atsiliekame nuo užsienio valstybių, pavyzdžiui, estai šią inovaciją sėkmingai taiko jau kurį laiką. Lietuvos rinka skydinei renovacijai jau yra subrendusi, pagrindinė likusi užduotis - skatinti daugiabučių gyventojus rinktis šį renovacijos būdą“, - teigė J. Bortkevičius.

Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovas Andrius Kalesnikas patvirtino, kad Vilniuje šiuo metu vykdomos trys skydinės renovacijos pilotinės projektavimo darbų viešųjų pirkimų procedūros, statybos darbus planuojama pradėti kitais metais, o projektų įgyvendinimo pabaiga numatyta iki 2026 m. „Skydinė renovacija - nauja technologija Lietuvoje, tačiau plačiai taikoma Estijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tai viena iš alternatyvų norint mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai“, - sakė A. Kalesnikas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentė Jurgita Černeckienė parodoje teigė, kad skydų gamybos vystymas gali sudaryti prielaidas naujos eksporto šakos vystymui, taip pat sumažintų šildymui importuojamos energijos kiekį.

„Tikimąsi, kad skydinė renovacija gali paspartinti esamo būsto fondo renovacijos tempus, o tai sukurtų darbo vietas šalies viduje, sumažintų išlaidas šiluminei energijai, padidintų pasitenkinimą gyvenamaja aplinka“, - sakė J. Černeckienė.

KTU atstovė akcentavo, kad skydinės renovacijos energijos sutaupymo efektas yra analogiškas tradicinėms renovacijos sistemoms - taikant dabartinius reikalavimus renovuojamiems pastatams, energijos sąnaudos pastatui šildyti turi sumažėti ne mažiau kaip 2 kartus.

Energijos Taupymo Priemonės ir Technologijos

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų - skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą - ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“.

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai.

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas.

„Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, - siūlė jis, pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos.

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė, pristatydama šiltinimo sistemų efektyvumo modernizuotose namuose analizės rezultatus, pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. „Nėra blogų medžiagų, bet galima jas sugadinti, jei neatsižvelgsime į klimato sąlygas.

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015-2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc.

„Yra labai kokybiškai parengtų projektų, bet dažniausiai projektuose pasitaiko įvairių klaidų. Taip pat pastebėjome, kad šiltinant putplasčiu šilumos nuostoliai vidutiniškai 30 proc. mažesni, negu taikant kitas sistemas. Tiriant faktines šilumos energijos sąnaudas pastebėjome, kad energijos sąnaudų padidėjimas lyginant su sertifikatu būdingas apie 20 proc. objektų. 80 proc, pastatų šilumos suvartoja mažiau negu buvo numatyta, bet apie 20 proc. pastatų šilumos sutaupymas pasiekiamas mažesnis negu buvo tikėtasi“, - kalbėjo T.

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą.

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasė, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu.

„Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai - pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui - iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, - sakė D.

Vieną populiariausių medžiagų, naudojamų šiltinant pastatus - polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūręs Vokietijos koncernas BASF 1997 metais rinkai pasiūlė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį.

2001 m. buvo atlikta šalia įmonės Vokietijoje esančio gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra daugiau kaip 9 tūkst. butų, modernizacija. Kvartalas pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, o po II-ojo pasaulinio karo atstatytas nenaudojant jokių šiltinimo medžiagų. Maždaug 1990 metais žmonės ėmė bėgti, nes išlaidos šildymui didėjo, o gyvenimo komfortas nebetenkino.

„Jokio modelio, kaip tai daryti, nebuvo, todėl mes patys sukūrėme to kvartalo koncepciją, skaičiavome, kokiu sluoksniu turi būti apšiltinta siena, stogas, cokolis, kokios turi būti langų šiluminės charakteristikos. Taip pat įrengėme rekuperacijos sistemą. Ir paprašėme kelių universitetų 12 metų stebėti šį kvartalą, kad galėtume įsitikinti, ar technologija ilgaamžė, koks pastatuose mikroklimatas, kiek mes sutaupome ir svarbiausia - ekologija“, - sakė A.

Jo teigimu, Vokietijos statybinių medžiagų institutas po 12 metų konstatavo, kad jokių pokyčių šiltinimo medžiagoje pilkajame putplastyje nepastebėta, žmonės labai patenkinti gyvenimo sąlygomis. Per metus kvartalas sutaupo apie 400 tūkst.

„Tai dar vienas įrodymas, kad mažinti vartojimą yra pigiau, negu ieškoti pigesnių energijos šaltinių“, - apibendrino A. Indičianskis.

Lentelė: Energinio Efektyvumo Klasės ir Investicijų Atsipirkimas

tags: #verslo #zinios #del #naujausios #tehnologios #renovacijas