Vidutinės Savininkų Nuosavybės Grąžos Apskaičiavimas (ROE)

Šioje pamokoje sužinosite, kaip atliekama įmonės veiklos finansinė analizė, kokie yra populiariausi įmonės veiklos finansiniai rodikliai ir kaip atliekama šių santykinių rodiklių analizė. Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius mes jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė.

Prieš pradedant gilintis į finansinius rodiklius, norime pabrėžti, kad šioje pamokoje pateikta finansinių rodiklių analizė nėra taikoma finansinėms kompanijoms (pvz. bankams, draudimo kompanijoms).

Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.

Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai.

Efektyvumo Rodikliai

Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė. Atsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis.

Atsargų apyvartumas svarbus lyginant panašią produkciją pardavinėjančias kompanijas. Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos kompanijos sandėliuose.

Pavyzdys: Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Jeigu naudosime anksčiau pateikto pavyzdžio duomenis, tuomet atsargų apyvartumo koeficientas būtų 365/50=7.3.

Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas. Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau.

Kita vertus, svarbu paminėti, kad skirtinguose pramones sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis - tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs. Pvz. maisto prekių parduotuvėje klientai už prekes sumoka iš karto, tuo tarpu sąskaitas už elektrą apmokame tik kitą mėnesį.

Pavyzdys: Kompanijos pajamos yra 720 000 Lt. per metus, o gautinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 100 000 Lt. Tokiu atveju pirkėjų apyvartumas dienomis būtų 100 000 / (720 000/360)=50. Vadinasi klientai vidutiniškai 50 dienų vėluoja apmokėti sąskaitas.

Kitaip tariant kompanija apmoka tiekėjams jai išstatytas sąskaitas per 8 dienas. Viena vertus kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.

Pavyzdys: Mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 32000 Lt. Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Per dieną parduotų prekių savikaina= 1825000/365 = 4000 Lt per dieną. Vadinasi mokėtinų sumų apyvartumas dienomis bus 32000/4000=8.

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms. Kuo šis rodiklis didesnis tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą. Šis finansinis rodiklis panašus į ilgalaikio materialaus turto apyvartą.

Pavyzdys: Tarkime balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė yra 1 mln. Lt., o kompanija per metus uždirba 5 mln. Lt. Tokiu atveju kiekvienas litas investuotas į ilgalaikį materialųjį turtą kompanijai uždirba 5 Lt.

Įmonės Mokumas arba Likvidumas

Įmonės mokumas arba likvidumas parodo kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant įmonės mokumo rodikliai parodo ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti ar kompanijai negresia bankrotas. Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais. Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu.

Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje. Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas) reikia grąžint metų bėgy. Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina.

Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų, todėl rimtai susimąstykite ar verta pirkti „skęstantį laivą“. Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų. Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1,vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.

Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų. Kaip jau minėjome anksčiau, skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančios kompanijos turi skirtingą likvidumo rodiklį. Tad koeficientas „1“ yra tik lyginamasis rodiklis.

Skubaus padengimo koeficientas parodo ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai. Ypač pavojinga kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.

Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis.

Finansinis Svertas

Finansinis svertas parodo kompanijos priklausomybę nuo skolinto kapitalo. Kuo didesnę kompanijos turto dalį sudaro paskolos, tuo jos akcijos yra rizikingesnės. Skolos ir nuosavybės santykis parodo kiek kompanijos veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais. Prasiskolinusi kompanija turės labai aukštą skolos ir nuosavybės santykį.

Pinigai irgi kainuoja, todėl už paimtas paskolas kompanijos moka palūkanas. Palūkanų padengimo koeficientas parodo kompanijos gebėjimus apmokėti palūkanas iš pagrindinė veiklos gautomis pajamomis. Jeigu palūkanų padengimo koeficientas yra artimas „1“, tuomet kompanija turi rimtų bėdų, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams.

Įmonės Pelningumo Rodikliai

Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų. Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų.

Pelningumo rodikliai: bendroji marža (angl. Gross Margin). Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir parduotų prekių savikainos skirtumas. Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildoma išlaidas. kiek kompanijoje lieka pinigų pardavusi prekių už vieną litą. Kad būtų paprasčiau pateiksime pavyzdį.

Pavyzdys: Bendroji marža = (20 000 / 10 000) x 100 proc. Vadinasi pardavus prekių už 1 Lt., kompanijoje lieka 20 ct. (20 proc. nuo pajamų) pelno. Likusieji 80 ct. Investuotojams bendroji marža leidžia įvertinti ar pardavimų pajamos nedidėja pelno sąskaita. Kompanija sumažinusi parduodamos produkcijos kainą, gali stipriai padidinti pardavimo pajamas, tačiau pelnas nepadidės, nes pelno marža bus sumažėjusi.

Pelningumo rodikliai: veiklos marža (angl. Operating Margin). Bendroji marža parodo kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos t.y. kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjimus mokesčius ir palūkanas. Veiklos marža daug geriau atspindi kaip kompanijai sekasi verslas. Šis rodiklis geriau atspindi kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą.

Pavyzdys: 15 000 / 50 000 x 100 proc.

Pelningumo rodikliai: grynoji marža (angl. Net Margin). Veiklos marža nevertina vien tik kompanijos įsiskolinimo lygio bei sumokėtų mokesčių. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas. Grynoji marža dar kartais vadinama pardavimų grąža.

Svarbu paminėti, kad grynoji marža apima visas sąnaudas, net ir tas kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės pvz.: baudos, vienkartiniai nurašymai, vienkartinės kompensacijos darbuotojams ir pan. Šis rodiklis nėra toks populiarus kaip kiti minėti pelningumo rodikliai. Kadangi kai kurie investuotojai nesidomi nei kompanijos balansu, nei pelno nuostolio ataskaita. Vienintelė juos dominanti ataskaita yra pinigų srauto ataskaita.

Norėdami įvertinti kompanijos veiklos efektyvumą, šie investuotojai analizuoja kiek parduota produkcija sugeneruoja laisvo pinigų srauto. Pvz. Jeigu kompanijos pardavimai yra 100 000 Lt., o laisva pinigų srautas 5 000 Lt, tuomet grynasis pinigų srautas bus 5 proc. Tai reiškia, kad vienas parduotos produkcijos litas sugeneruoja 5 ct.

Investicijų Grąža (ROI)

Iš pavadinimo galite suprasti, kad investicijų grąža investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis kaip efektyviai kompanija naudoja savo turt1 pelnui uždirbti. Investicijų grąža parodo kaip efektyviai naudojamas turtas uždirbti pajamoms.

Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets). Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių. ROA parodo kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti.

Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus. Didelė turto grąža gali taip pat reikšti, kad kompanijos buhalteriai dirbtinai mažina turto vertę tam, kad kompanijos rodikliai atrodytų įspūdingiau.

Turto grąža parodo kaip efektyviai įdarbinamas kompanijos turtas, tuo tarpu nuosavybės grąža parodo kiek naudos tau atneša kompanijos savininkams. Nuosavybės grąža parodo kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas. Nuosavybės grąža dar kartais vadinama anglišku trumpiniu ROE (Return on Equity). Nuosavybės grąža kaip ir turto grąža paprastai būna išreikšta procentais.

Trumpai, "Nuosavybės grąža (ROE)", kuri dar gali būti vadinama kaip 'nuosavybės pelningumas' arba 'nuosavo kapitalo grąža', yra gana populiarus rodiklis, skirtas matuoti kokį pelną įmonė uždirba lyginant su jos nuosavu kapitalu (buhalterine verte). Teoriškai šis rodiklis turėtų parodyti pelningumą, kurį uždirba įmonės akcininkų kapitalas. Tačiau realybėje šis ROE rodiklis patikimas tik tuomet, kuomet įmonės buhalterinė turto vertė yra artima rinkos vertei.

Kaip matote apskaičiuojant nuosavybės grąža (ROE) grynasis pelnas yra dalinamas tik iš akcininkų nuosavybės, tuo tarpu apskaičiuojant turto grąžą ROA pelnas dalinamas iš viso turto (akcininkų nuosavybės + įsipareigojimai). Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą.

Pavyzdys: Kompanija „A“ per metus uždirba 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas 1 mln. Lt. Kompanija „B“ per metus uždirba irgi 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas taip pat 1 mln. Lt. ir kompanijos akcininkų nuosavybė yra 0.4 mln. Lt, skolos sudaro 0,6 mln. Ir vienos ir kitos kompanijos turto grąža yra ta pati - 10 proc (100 000 / 1000 000 x 100 proc.).

• „A“ nuosavybės grąža = 100 000 / 1000 000 x 100 proc.
• „B“ nuosavybės grąža = 100 000 / 400 000 x 100 proc.

Sunku pasakyti ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni. Todėl atsargus investuotojas, turėtų rinktis kompanijas, turinčias mažesnius įsiskolinimus, o rizikos nevengiantis - kompaniją kuri dirbdama daug rizikingiau gauna didesne pajamas.

Žinoma, kuo aukštesnis ROE rodiklis, tuo geriau, nes toks verslas turi palankesnes plėtros perspektyvas. Vis tik, realybėje šis rodiklis tinka tik priminei įmonės peržiūrai, ir juo pernelyg pasikliauti nederėtų.

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE, Return On Equity) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose.

Kaip ir RAO, taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investuotojus jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą. Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru.

Šį rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu. 1 Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo nuosavo kapitalo vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).

Pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų formulės:

tags: #vidutines #savininku #nuosavybes #graza