Vidutinis Daugiabučio Dydis Lietuvoje: Statistikos Apžvalga ir Tendencijos

Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius būsto ploto rodiklius, nuosavybės formas ir kambarių skaičiaus pasiskirstymą Lietuvoje. Būsto fondas Lietuvoje pasižymi didele privačios nuosavybės dalimi, didesniu būsto plotu individualiuose namuose ir populiarumu vidutinio dydžio būstų su dviem arba trimis kambariais.

Šiuolaikiniai butai Vilniuje

Būsto Fondo Pasiskirstymas

Statistikos departamento duomenimis, būstų naudingasis plotas Lietuvoje siekė 107,2 mln. kv. m ir per metus padidėjo 1,3%. Būstų naudingasis plotas buvo 107,2 mln. kv. metrų ir per metus padidėjo 1,3 proc.

Privati nuosavybė sudarė 98,8 proc. gyvenamojo būstų fondo, likusi dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms. Tai rodo didelį privatizacijos lygį ir dominuojančią privačios nuosavybės formą būsto sektoriuje. Gyvenamojo būstų fondo naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. kv. metrų, kaime - 42,6 mln.

Miestas ir Kaimas

Naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. kv. m, o kaime - 42,6 mln. kv. m. Tai atspindi didesnį gyventojų tankumą miestuose ir didesnį būsto plotą vienam gyventojui kaimo vietovėse.

Gyventojų tankumas Lietuvoje

Individualūs Namai vs. Daugiabučiai

Naudingasis plotas individualiuose namuose augo 1,9% iki 61,1 mln. kv. m, arba 57% viso būstų fondo ploto. Butų plotas daugiabučiuose padidėjo 0,5% iki 46,1 mln. kv. m.

Šie skaičiai rodo, kad individualūs namai vis dar sudaro didžiąją dalį būsto fondo, tačiau daugiabučių butų dalis taip pat yra reikšminga. Naudingasis plotas individualiuose namuose (1-2 butų namuose) 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,9 proc. ir sudarė 61,1 mln. m², arba 57 proc. viso gyvenamojo būstų fondo ploto. Butų plotas daugiabučiuose padidėjo 0,5 proc. ir siekė 46,1 mln. m², arba 43 proc.

Kambarių Skaičiaus Pasiskirstymas

Šalyje daugiausia buvo dviejų (32,6%) ir trijų (26,6%) kambarių būstų. Mieste vyravo dviejų (37,2%) ir trijų (25%) kambarių būstai, o kaime - dviejų (23,6%) ir trijų (29,8%) kambarių būstai.

Tai rodo, kad tiek miestuose, tiek kaimuose populiariausi yra vidutinio dydžio būstai su dviem arba trimis kambariais. Šalyje daugiausia buvo dviejų (32,6 proc.) ir trijų (26,6 proc.) kambarių būstų: mieste - atitinkamai 37,2 ir 25 proc., kaime - atitinkamai 23,6 ir 29,8 proc.

Vidutinis Būsto Dydis

Vidutinis vieno būsto dydis siekė 69,9 kv. m. Šis rodiklis leidžia įvertinti vidutinį būsto plotą vienai šeimai ar asmeniui. Vidutinis vieno būsto dydis sudarė 69,9 m² ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek padidėjo.

Vidutinis privataus būsto dydis sudarė 70,3 m²: mieste - 63,9 m², kaime - 82,8 m². Valstybės ir savivaldybės būstai buvo mažesni - vidutinis vieno būsto dydis siekė 47,5 m²: mieste - 44,2 m², kaime - 59,8 m².

Be to, gyventojai dažniau renkasi mažesnius būstus, pavyzdžiui, vidutinis pirkto buto dydis Vilniuje siekia 52 kv. m. Palyginimui, 2021 metais vidutinis būsto dydis siekė beveik 57 kv. m.

Būsto Įperkamumo Tendencijos

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Stebimi ir pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai. Ekonomistų vertinimu, būsto įperkamumą didins ir toliau mažėsiančios palūkanos, stabilios kainos bei sparčiai augantys atlyginimai.

„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 51 kv. m. dydžio butus, visgi, per ketvirtį įperkamas plotas padidėjo vos vienu kvadratiniu metru. Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumas augo šiek tiek sparčiau ir šiuo metu siekia apie 78 kv. m.

Kaip pastebi ekonomistė, atlyginimai auga sparčiau nei brangsta būstas, o Europos Centriniam Bankui ir toliau kerpant palūkanų normas, vidutinės būsto paskolų palūkanos mažėja. Be to, aukštame lygyje išliekanti būsto pasiūla leidžia gyventojams išlaikyti stiprias derybines pozicijas ir ieškoti labiausiai jų poreikius atitinkančių būstų.

Taigi, vis dar matomi kiek pasikeitę pirkėjų įpročiai - dėl kritusio įperkamumo gyventojai dažniau renkasi senesnės statybos būstus, nes jie yra pigesni.

„Swedbank“ prognozuoja, kad ECB bazines palūkanų normas ir toliau nuosaikiai mažins, o kitų metų rugsėjį jos sieks jau tik 1,75 procento. „Ateities sandoriai rodo, kad iki kitų metų rugsėjo Euribor sumažės dar maždaug procentiniu punktu. Vidutinę būsto paskolą, siekiančią maždaug 100 tūkst. eurų, turinčiai šeimai tai reiškia apie 80 eurų per mėnesį mažesnę būsto paskolos įmoką.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,6 proc., o 2025 metais augimas sulėtės iki 9,2 procento. Nuo kitų metų sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas didės 12,3 procento.

Nuomos Grąža

Dėl sparčiau augusių nuomos kainų trečiąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža šiek tiek padidėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 5 procentus, Kaune ir Klaipėdoje - atitinkamai 5,8 ir 6 procentus.

„Dabartinė nuomos grąža išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už ilgalaikį istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms daugeliui investuotojų dar nėra patraukli. Todėl kol kas investicinio būsto pirkėjų antplūdžio nėra, o ši aplinkybė prislopins ir būsto kainų augimą ateityje.

Pagrindiniai Būsto Rodikliai

tags: #vidutinis #daugiabucio #dydis