Kokios Temperatūros Pienas Tinkamiausias Kūdikiui?

Daugybę netikėtų temų „pasufleruoja“ jūsų atsiųsti klausimai. Šį kartą pakalbėkime apie tai, kokios temperatūros maistą vaikui duoti.

Optimali Maisto Temperatūra Kūdikiams

Kūdikiui geriausias 34-36°C maistas. Prie šios maisto temperatūros mažylis pratinasi nuo gimimo, nes motinos pienas yra 36,6°C. Tokios temperatūros maistas geriausiai pasisavinamas.

Suprantama, kiekvieną kartą termometru maisto temperatūros nereikia matuoti. Kai kūdikiui duodate pieno mišinių, jų temperatūrą patikrinkite užlašindami kelis lašus ant alkūnės linkio - čia oda jautresnė. Jei oda nepajaučia šilumos arba šalčio, tokia mišinio temperatūra tinkama.

Prieš duodant tiršto maisto, aišku, jį irgi būtina paragauti, kad nebūtų per karštas ar per šaltas. Maži vaikai labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, per šiltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Dėl to jie tiesiog atsisako valgyti.

Maisto Temperatūra Pagal Amžių

• 1-3 metų vaikai: Maisto temperatūra turi būti tokia, kaip ir kūdikiui. Kai vaikas mokosi valgyti, jis tai daro lėtai, nes valgymą suvokia kaip žaidimą.
• Darželinukai: Darželinio amžiau vaikų maisto temperatūra gali būti 30-32°C. Darželinio amžiaus vaikai turi dar nepakankamai savisaugos jausmo ir jiems padėtą maistą iš karto kiša į burną. Todėl tie suaugusieji, kurie prieš vaiką padeda garuojančią lėkštę, elgiasi atsainiai, nes paėmęs karšto maisto į burną mažylis pradeda springti, ne kiekvienas tuojau išspjauna.

Nepamirškite vaikų pamokyti, kad prieš ragaujant maistą būtina jį pasipūsti, papilstyti lėkštėje ar panašiai pavėdinti. Tikėtis, kad vaikas elgsis atsargiai - nepatikima.

Vėsus nėra tolygus šaltam. Kokį maistą įpras valgyti vaikas, priklauso nuo šeimos įpročių. Kiekvienas suaugęs šeimos narys gali pasirinkti sau tinkamos temperatūros maistą, tačiau to nereikėtų reklamuoti. Jeigu maistas gaminamas kaitinant, jį geriausia valgyti kūno temperatūros. Vaisiai nėra šildomi, o valgomi aplinkos temperatūros - apie 20°C.

Staigi šilto-šalto maisto kaita neigiamai veikia vaiko dantis ir maisto virškinimą. Vaikui, pavalgiusiam košės, jei jis nori, galima pasiūlyti atsigerti kambario temperatūros pieno ar tik ką pagamintų sulčių, o dar geriau pasiūlyti suvalgyti šviežią vaisių, pvz., obuolį. Taip išsivalys dantukai.

Pieno po košės siūlyti atsigerti nėra gerai dar ir dėl to, kad pienas mažina skrandžio rūgštingumą (pablogina maisto paveikimą druskos rūgštimi ir tolesnį jo virškinimą). Arbata nėra tas gėrimas, kurio reikėtų siūlyti. Prieš pat vartojimą pagamintos tirštos sultys yra kur kas vertingesnės už bet kokią arbatą.

Žodžiu „arbata“ yra suprantama arbatžolių arbata, kurios mažiems vaikams negalima duoti, išskyrus žaliąją, ir tai tik retsykiais ir „nestiprios“. Nuo seno sakoma, kad bent kartą per dieną reikia pavalgyti šilto maisto. Organizmui šiltas maistas kur kas priimtinesnis už šaltą (suprantama, tai nereiškia, kad sveikas maistas yra toks, kuris kelis kartus yra atšildomas po jo pagaminimo). Negalima persistengti ir kategoriškai teigti, kad šaltas maistas yra nesveikas. Viskam turi būti saikas ir sveika nuovoka.

Bet kurio amžiaus vaikas kasdien turi gauti įvairaus, t.y. Šilto maisto vaikas turėtų gauti tiek kartų, kiek jis per dieną valgo pagrindinius patiekalus - 3-4 kartus.

Ką Daryti, Jei Mama Karščiuoja?

Šaltuoju metų laiku žmonės dažniau suserga virusų ir bakterijų sukeliamomis užkrečiamosiomis ligomis, būna gripo epidemijų. Vienas: ar saugu maitinti naujagimį ar kūdikį, jeigu žindanti mama karščiuoja, kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 38 laipsniai? Gal tuomet ir jos krūtų pienas būna per karštas, todėl geriau nusitraukti ir iš buteliuko sugirdyti atvėsintą?

Antras klausimas toks: jeigu mama karščiuoja, o juk temperatūra paprastai pakyla nuo virusų ar bakterijų sukeliamų užkrečiamųjų ligų, tai gal mamai vėlgi derėtų pieną ištraukti ir išpilti arba kūdikiui duoti jau pasterizuotą, t.y., pakaitintą beveik iki virimo, sunaikinus ligų sukėlėjus mikroorganizmus?

Tarkime, jog tai tiesa - mamai karščiuojant, atitinkamai laipsniu, dviem ar net trimis pakyla ir jos pieno temperatūra. Kas dėl to galėtų atsitikti?

Nekarščiuojančios mamos pienas yra jos kūno - maždaug 36,6-37 laipsnių - temperatūros. Ar keičiasi karščiuojančios mamos pieno sudėtis? Taip, pokyčių gali būti. Dvejopų. Vieni priklauso nuo karščiavimą sukėlusios ligos vietos. Pavyzdžiui, jeigu mama serga pūlingu krūties uždegimu ir pūlinys atsiveria į pieno latakus, jais iš krūties ištekantis pienas gali būti užterštas pūliais ir juose esančiomis bakterijomis. Būtent iš tos krūties kūdikio geriau nežindyti, laikinai - kol krūtis pasveiks.

Karščiuojančios mamos pienas jos kūdikiui gali būti ypatingai naudingas. Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Kovojant su infekcija mamos kraujyje padaugėja imuninių medžiagų (ypač daug sekrecinio imunoglobulino A, saugančio gleivines) ir gyvųjų ląstelių - leukocitų, gebančių naikinti bakterijas. Jos patenka ir į mamos pieną, kad nuo tokių pačių sukėlėjų saugotų ir jos vaiką.

Jeigu mama savo pieną ištrauks ir išpils, o kūdikiui vietoje jo duos imunine prasme visiškai bejėgį „maistelį“ - mišinuką, kūdikis tokios apsaugos tikrai negaus. Jeigu mama ištrauktą savo pieną sugirdys kūdikiui, prieš tai jį nukenksminusi - pasterizuos kaitindama beveik iki virimo - tada žus visos tos gerosios ląstelės ir bus suardyta dauguma imunoglobulinų molekulių. Iš mamos pieno liks jau nebe „ir vaistas“, bet tik „geriausias maistas“.

Todėl neverta skubėti numušti iki normalios temperatūros neaukšto, iki maždaug 38-38,5 laipsnių, karščiavimo. Tačiau, net ir žindanti mama neprivalo kęsti didelio varginančio karščiavimo ir skausmų. Įprastai tokiais atvejais tinka nereceptiniai vaistai paracetamolis arba ibuprofenas, jie žindomam kūdikiui nepakenks.

Taip pat ir kosulį raminantys ir atsikosėti padedantys vaistai su ambroksoliu ir ecetilcisteinu, sloguojančios nosies praplovimai „jūros vandeniu“. Gydytojui būtinai pasakykite, jog esate kūdikį maitinanti mama ir žindymą norite tęsti. Jis parinks tinkamiausius vaistus, kurie nepakenktų kūdikiui.

Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais gydomi susirgę vaikai, net naujagimiai. Natūralių ir sintetinių penicilinų, gentamicino, daugumos cefalosporinų, eritromicino ir azitromicino mažiau kaip vienas procentas nuo motinai paskirtos dozės patenka į jos pieną, o iš pieno į kūdikio kraują - dar mažiau.

Retai pasitaiko alergija antibiotikams, o gydymui tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo - gal prireiks ir gerųjų bakterijų. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą.

Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendę vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo.

Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai taip būna tarp 1 - 3 valandų išgėrus vaisto. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą išgerti (jeigu jis vartojamas tik kartą per dieną) prieš ilgiausią kūdikio miegą.

Geriausia, ką mama, susirgusi virusine sloga, gripu, bronchitu ar net plaučių uždegimu, gali padaryti dėl savo kūdikio, tai tęsti jo žindymą! Kūdikis, būdamas kartu, irgi susiduria su tos ligos sukėlėjais, paprastai net dar anksčiau negu pati mama pasijunta serganti. Jam reikia padėti ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, atnešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji.

O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar - kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto.

Kūdikio užkrėtimo galimybę dar labiau sumažinkite, užkirsdama kelią infekcijai plisti: plaukite rankas, nekosėkite ir nešnarpškite nosies arti vaiko.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Karščiuoja?

Pakilusi naujagimio temperatūra, dažnai naujai mamai gali įvaryti nemenkai baimės, ypač jei nežinia ką daryti ir kaip padėti kūdikiui. Visais atvejais, mamai ir tėčiui reikėtų nepanikuoti ir stengtis išlikti ramiems, pirmiausia dėl to, jog kūdikiai labai gerai jaučia tėvų emocijas ir patys gali jas perimti, kas gali dar pabloginti jų savijautą.

Kokia naujagimio temperatūra yra normali? Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, jog pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) dėl nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia. Dėl kelių dalykų, visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - ne retai mamos matuoja temperatūra išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat rekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žysti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.) Arba jei tiesiog mama priglaudus vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai,“ - pasakoja Elena L. Bukauskienė.

Pagrindinės Karščiavimo Priežastys

Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pvz.: tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau, būna visaip).

Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba kuomet yra nepilnai adekvati termoreguliacija arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).

Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38*C naujagimiams ir nuo 38,5*C kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8*C jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja, tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.

Kaip Sumažinti Temperatūrą?

Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.

Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.

Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:

• Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
• Vaikas netekęs perdaug skysčių ir per mažai jų gauna.
• Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.

Skubiai vykti pasirodyti gydytojui reikėtų, jei:

• Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi.
• Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
• Prasideda traukuliai.
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.

Svarbu: Ši informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visada pasitarkite su gydytoju dėl konkrečių sveikatos klausimų.

Informacija apie naujagimių ir kūdikių temperatūrą

tags: #kokios #temperaturos #turi #buti #pienas #kudikiui