Ramne: Vienas Aukščiausių Pasaulio Krioklių

Koks kraštovaizdis yra pats įspūdingiausias? Tikriausiai daugelis sutiks, kad nepaprastai magiškai atrodo nusidriekusios kalnų grandinės. Tačiau gamtos stebuklai slypi ne tik kalnuose, bet ir vandens stichijoje. Šiame straipsnyje keliausime prie vieno iš aukščiausių pasaulio krioklių - Ramne.

Įspūdingi Kalnai ir Kriokliai

Nors dėmesį dažnai patraukia tokie įspūdingi kalnai kaip Materhornas Šveicarijos ir Italijos pasienyje, Denalio kalnas Aliaskoje ar Kirkjufelio kalnas Islandijoje, vandens kaskados taip pat gali būti nepaprastai žavingos.

Ramne Krioklio Vieta

Ramne krioklys, taip pat žinomas kaip Ramnefjellsfossen, yra Norvegijoje. Krioklys krenta nuo Ramnefjellet kalno. Šis krioklys yra vienas aukščiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Aukštis ir Charakteristika

Ramne krioklio bendras aukštis siekia apie 818 metrų, o didžiausias nepertraukiamas kritimas yra apie 600 metrų. Dėl savo įspūdingo aukščio ir galingo vandens srauto, šis krioklys yra vienas labiausiai fotografuojamų objektų Norvegijoje.

Turizmas ir Aplinka

Nors Ramne krioklys yra įspūdingas, jis nėra toks lengvai pasiekiamas kaip kai kurie kiti populiarūs turistų traukos objektai. Norint jį pamatyti, dažnai reikia keliauti automobiliu ir šiek tiek pasivaikščioti. Vis dėlto, pastangos atsiperka su kaupu, nes krioklio didybė ir aplinkos grožis palieka neišdildomą įspūdį.

Įdomūs Faktai

• Krioklys maitinamas iš ledynų, todėl vandens srautas gali labai skirtis priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų.
• Ramne krioklys yra vienas iš daugelio įspūdingų krioklių Norvegijoje, kuri garsėja savo nuostabia gamta.

Keliavimo Patirtys

Tačiau keliauti po kai kurias šalis yra ypatingų būdų, augte įaugusių į tenykštę kultūrą. Joks žvilgsnis į žemėlapį nepadės suvokti, kokia milžiniška yra Australija. Didžioji Australijos dalis - tušti, tušti plotai ir rodos begaliniai keliai. Tai - Autbekas. Iki artimiausio miesto ten gali būti tūkstančiai kilometrų, iki artimiausio kaimo ar net degalinės 300-400 km.

Po Indiją keliavome geležinkeliais. Jie - tikra klasika, didžiausia pasaulyje transporto įmonė, turinti 1,5 milijono darbuotojų, kasmet parduodanti 8 milijardus bilietų trilijonui kilometrų kelionių. Jie primena seną girgždantį aparatą: lėti (jei vidutinis greitis viršija 55 km/h, traukinys oficialiai vadinamas “supergreitu ekspresu”), stoviniuoja, atsilieka nuo grafikų (mums daugiausiai 3,5 h, bet stočių diktoriai skelbė ir 7 h vėlavimus), nepraneša stotelių pavadinimų (suprasti, kur išlipti, yra atskiras menas) ir naktimis paskęsta visuotiniame knarkime.

Ramiajame vandenyne, kur atstumai tarp salų milžiniški, o gyventojų kiekvienoje vos po keliasdešimt tūkstančių, jis vadinamas “Salų šokliu” (“Island hopper“), ir, kas antrą dieną skrisdamas į vakarus, kas antrą - rytus jis yra vienintelė ištisų valstybių jungtis su likusiu pasauliu.

Šinkansenai - pirmieji pasaulio greitieji traukiniai, paleisti į specialiai jiems skirtas trasas dar 1964 m., šiandien laksto 300 km/h ir didesniais greičiais. Greičiai gal ir panašūs, bet vieninteliai Šinkansenai važinėja dažnai tarsi metro - kas 10 min., kas 15 min., iš bėdos 30 min. Kada beateisi į stotį žinai, kad traukinys tuojau atvažiuos, ir vietų visada rasdavome daug.

Kruizas ir Karibai tiesiog sutverti vieni kitiems. 34% visų pasaulio kruizų keleivių plaukia į tas mažas šaleles. Kruizas - geriausias būdas jas aplankyti. Nes tos salos labai fotogeniškos nuo vandenyno - kaip jas pamatai išplaukdamas, atplaukdamas. Nes per kokias 8 valandas, kurias viename uoste stovi kruizinis laivas, gali spėti apžiūrėti visą mažytę Karibų šalį.

Kelionė į Japoniją

Japonijoje - didžiausi pasaulio miestai ir moderniausios technologijos. Tačiau kartu japonai išsaugojo savo senutėlę amžiną kultūrą. Dar daugiau, Japonija dar vis tebekuria naujas tradicijas. Ne kaimo ar religines, o miesto, verslo, politikos. Tai, kas kitur vienoda, Japonijoje - savita. Ir pasaulis siekia Japoniją atrasti: keliautojų ten sparčiai daugėja, o japonai juos pasitinka širdingai paslaugiai.

Tokijas - didžiausias pasaulio miestas (37 mln. gyv.). Ir jo dydžiui aprašyti žodžių nepakanka. Tai - fantastiškas metropolis, kur automobilių keliai gali būti trijų aukštų, kur tarp namų it kokie amerikietiški kalneliai nardo greitieji traukiniai. Kur kavinės ir restoranai įsikūrę ir penktuose ar dešimtuose pastatų aukštuose. Kur automobiliai parkinguose kraunami į stirtas specialiais liftais, kad užimtų mažiau vietos.

Aplankiau Kabuki teatrą, kur pagal šamiseno muziką veiksmą apdainuoja pasakotojas, o aktoriai vaidina stilizuotai (turistams - specialūs vertimo įrenginiai). Riogoku rajonas - sumo imtynių centras, kur ir gatvėje gali pamatyti tuos storus, samurajų šukuosenomis pasidabinusius sportininkus, kurių stumdymasis apvaliame ryžiais klotame ringe turi net religinę prasmę.

Tokijo klasikinės kultūros sostinė - Ueno rajonas. Aplink parką - tradicinis bunraku lėlių teatras, gausybė muziejų. Tokijo nacionalinis muziejus įstabiai pristato visą puokštę Japonijos menų: nuo samurajų šarvų ir kardų įdėklų iki minimalistinės kambarius skirdavusių popierinių sienų tapybos, nuo budistinių statulų iki erotizuotų XIX a. ukiyo-e grafikos ant medinių lentelių darbų.

Gyviausos senosios Japonijos tradicijos - senojoje jos sostinėje Kijote. Dažnas japonas - ir ne tik - kelionei į Kijotą apsivelka kimono (tautinių drabužių nuomos agentūrų mieste - šimtai). Ir oriai leidžiasi į gausybę miesto senovinių šventyklų - 500 ar 1000 metų amžiaus.

Šintoizmo simbolis - torii vartai, nuo kurių prasideda kiekviena šventovė. Žaviausioje Kijoto šventovėje - dievo Inario - torii net 10 tūkstančių. Takas į šventą inari kalną uždengtas tiek torii, kad atrodo tarsi tunelis, besidriekiantis daugybę kilometrų.

Dauguma šventųjų Kijoto vietų žavi ne dydžiu ar prabanga, o nuostabia aplinka. Romantiškiausiems pasivaikščiojimams - Arašijamos bambukų giraitė, kur į dangų šauna tūkstančiai šių kietų it metalas medžių. Gėrėtis gamta, metų laikų kaita - japonų kraujyje.

Kijote išlikę ir daugiausiai geišų. Priešingai įspūdžiui, kurį į Vakarus “eksportavo” JAV kariškiai, jos - ne prostitutės, o labiau menininkės, klientus linksminančios muzika ir šokiais.

Šiandien Kijotas - dalis antros pagal dydį Japonijos aglomeracijos, kurios širdis - Osaka (20 mln. gyv.). Tiltai nežavi tiek žmonių, kiek šventovės, todėl minių nėra. Bet minios - Japonijos dvasia, Japonijos žavesys, bet kai užgožia apylinkių grožį, gali varginti.

Nara (350 000 gyv.) - dar vienas senas su Osaka suaugęs miestas. Ji buvo Japonijos sostinė iki Kijoto (710-794 m.). Naros elniai tarp šintoistų šventovės žibintų. Nara garsėja ir sake - tradiciniu japonų alkoholiniu gėrimu, klaidingai vadinamu ryžių degtine (iš tikro jo stiprumas ~15%).

Anapus Naros - šventyklų pilnas Kii pusiasalis su svarbiausiomis Japonijos kapinėmis Okuno-in. Japonija gyvenama ultratankiai, bet jos didmiesčiai - prispausti prie vandenyno, o visų salų širdyje - išsvajota, numylėta, Gamta.

Japonijos pilys - visiškai kitokios nei pas mus, stovi lygumose. Viduramžių Europoje miestų galią ir turtą simbolizuodavo jų bažnyčių bokštai, o Japonijoje - pilių donžonai. Iki siogūnas Tokugava 1603 m. Pilių Japonijoje buvo apie 5000, deja, istorijos audras atlaikė tik 12. Stovi daugiau: tačiau likusios - atstatytos, neretai gelžbetoninės.

Kelionių Organizavimas

Tiek pavasarį, tiek ir rudenį kviečiame aplankyti tekančios saulės šalį. *Grupė iki 12 keliautojų. Grupę lydės lydintysis vadovas iš Lietuvos, kai minimalus keleivių skaičius 10. Japonijoje pasitinka lietuviškai kalbantis kelionės vadovas. Visos ekskursijos bus vedamos lietuvių kalba! liko 12 viet. Kreipkitės el. p. Kelionės draudimas. Skrydžių laikai gali keistis priklausomai nuo skrydžius vykdančios bendrovės ir kitų veiksnių. Pasikeitus skrydžių, traukinių, keltų tvarkaraščiams, lėktuvų bilietų ir/arba kitų paslaugų kainoms, valiutų kursams, kelionės programa gali būti koreguojama. Aviabilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami. Aukščiau pateiktos kainos asmeniui dviviečiame numeryje. Siūlomų ekskursijų, pramogų, objektų lankymo tvarka, skaičius gali būti koreguojami dėl nenumatytų priežasčių. Kelionės organizatoriai pasilieka teisę keisti kelionės programą, ekskursijų eilės tvarką, viešbučius, skrydžius ir pervežimus dėl aplinkybių arba įvykių kelionės šalyje (ypatingi gamtos reiškiniai, oro sąlygos, streikai, politinės aplinkybės, etc.), kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios. LR piliečio pasas turi galioti ne mažiau kaip 6 mėn. SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis nauja ES direktyva, joks asmens dokumentas negalioja ilgiau kaip 10 metų po jo išdavimo datos. Atvykimas į Tokiją. Oro uoste sutvarkomos imigracijos procedūros ir atsiimame JR Rail pass bilietus. Tokijas iki 1868 m. buvo vadinamas Edu, tačiau, Japonijai atsivėrus išoriniam pasauliui ir imperatoriui persikėlus iš Kioto, jis tapo naująja Japonijos sostine ir gavo Tokijo - „Rytų sostinės“ - vardą. Dabartinis Tokijas - tarsi atskira savarankiškai besisukanti visata. Tokijuje aplankysime jaunimo madų Harajuku rajoną - ypač ryškų ir išskirtinį Tokijo fragmentą, kur pamatysime neįtikėtiną gatvės madų spektaklį. Taip pat turėsime progą apsilankyti šalia esančioje imperatoriaus garbei pastatytoje šintoistinėje šventykloje Meiji (Meiji jingu). Shinjuku rajone aplankysime Tokijo metropoliteną, kur įsikūrusi Tokijo savivaldybė. Pasikeliame į 45 aukšte esančią apžvalgos aikštelę iš kurios atsiveria nuostabus viso megapolio vaizdas. Papildomai: esant galimybei ir pageidavimui aplankysime skaitmeninio meno muziejų* (Mori Building Digital Art Museum). Tai tarpdisciplinino meno kūrėjų sukurta patyriminė ekspozicija, kuri kviečia lankytojus „susilieti” su menu ir tapti jo dalimi. Po pusryčių važiuojame į Asakusa rajoną, kur aplankysime pačią seniausią šventyklą Tokijuje - Asakusa Kannon (Sensoji). Taip pat pasivaikščiosime jau keletą šimtų metų žinomu ir itin populiariu Nakamise prekybiniu pasažu, kuriame bus proga įsigyti lauktuvių. Pasivaikščiosime prabangiausiu visoje Japonijoje Ginzos rajonu, garsėjantį savo prestižinių parduotuvių prospektu. Ne veltui jis vadinamas Azijos Eliziejaus laukais. Vakare planuojame aplankyti šalia imperatoriaus rūmų esantį Chidorigafuchi sakurų parką. Ryte traukiniu išvykstame iš Tokijo į Hakonės kalnų kurortą. Atvykę į Hakone Yumoto karštųjų versmių kurortą, įsikuriame viešbutyje iš kurio, kalnų traukinuku, funikulieriumi ir lyno keltuvais, keliamės virš garuojančio Owakudani - geizerių šlaito, susidariusio išsiveržus Hakonės ugnikalniui prieš 3000 metų. Nuo čia atsiveria nuostabus vaizdas į aukščiausią Japonijoje, legendomis apipintą Fudžijamos kalną. Fudžijamos kalnas, vulkaninės kilmės milžinas (3776 m), miega nuo 1707 m. Lyno keltuvais nusileidžiame nuo Owakudani kalno iki Ashi ežero, susiformavusio išsiveržusio ugnikalnio vietoje. Plauksime laivu vaizdingu Ashi ežeru. Dienos pabaigoje - japoniško stiliaus vakarienė. Proga išmėginti tipinę ir tradicinę japonišką virtuvę. Papildomai: pageidaujantys galės išsimaudyti onsen, japoniško stiliaus terminių vandenų baseine. Karštųjų versmių vandenyje gausu mineralų, nuo senų senovės japonai tiki, kad maudynės šiose versmėse padeda išvengti ligų, sustiprina sveikatą ir prailgina gyvenimą. Vykstame į Japonijos kultūros lopšiu vadinamą senąją Japonijos sostinę - Kijotą. Tai vienas gražiausių pasaulio miestų ir tikroji Japonijos širdis. Kijote yra aibė UNESCO saugomų objektų. Vidurdienį atvykę į Kijotą, įsikuriame viešbutyje ir vykstame į vieną iš gražiausių ir žaviausių vietų Japonijoje - netoli Kijoto žaliuojančią Bambukų giraitę. Ji garsėja ne tik savo natūraliu grožiu, bet ir čia sklindančiais mistiškais garsais, kuriuos sukelia storus bambuko stiebus siūbuojantys vėjai. Bambukų giraitė yra viena populiariausių lankomų vietų netoli Kijoto. Bambukų giraitėje vingiuoja vaizdingi takai, kuriais labai malonu pavaikštinėti. Po pusryčių lankome žymiausias Kijoto vietas. Aplankome Nijojo (Nijōjō) imperatoriškąją pilį - galios ir šalies valdžios perėjimo iš imperatoriaus į šiogūno rankas simbolį. Į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtraukti akmeniniai rūmų pastatai yra vienas geriausių japoniškosios feodalinės architektūros pavyzdžių. Vyksime į garsiąją dzenbutisnės filosofijos aukščiausiu įsikūnijimu tituluojamą Ryoanji (Taikaus drakono) šventyklą. Tai unikalu...

Tai turėjo būti rami išvyka į Aziją. Pernai pirkdamas lėktuvo bilietus negalėjau nė įsivaizduoti, kad keliausiu į apokalipsę: per užsidarantį, nykstantį, bijantį ir pykstantį pasaulį. Situacija keitėsi ne dienom, o valandom. Į Lietuvą apsisprendžiau negrįžti, o susirasti “ramesnę vietą”, kol viskas praeis. Tačiau intensyviam mėnesiui iki tol apibūdinti trūksta žodžių!

Suprantu, kad yra 40-50% tikimybė, kad artimiausi mėnesiai nebus tokie, kaip suplanuoti, kažkur “strigsiu”. Tačiau juk ir planuoju išvykti dviems mėnesiams, iki gegužės vidurio. Šalys, į kurias keliausiu, koronaviruso atžvilgiu gana saugios. Prieš kelias dienas pabandžiau Vilniuje nueiti pas daktarą su veido kauke - net ligoninėje man davė suprasti, kad esu kvailys. Nevykęs pirmas mėginimas praleisti dieną su kauke Lietuvoje.

Kraunantis daiktus į lagaminą ir pora kuprinių „pareina“ pirma infobomba: Katare vien per kovo 11 d. užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius pakilo nuo 24 iki 262. Tai daug, nes Katare gyventojų tik 2,6 mln. ir pagal užsikrėtusiųjų procentą Kataras pateko į pasaulinį dešimtuką.

Simboliškai išvykstame kovo 11 d., pasidabinę trispalvėmis. Nuotrauka naktiniame autobuse Talinas-Vilnius-Varšuva-Berlynas. Ties Lenkijos siena į autobusą įšlama toks baltu specialiu apsiaustu vilkintis vyras, žiūri visų temperatūras. Keli kosti, kelis reikia permatuoti pora kartų - bet nieko neišsodina. Iššlama. Tada įlipa pasienietis, tikrina pasus.

Internete perskaitau, kad jau paskutinė diena, kai Varšuvoje dirba muziejai - nuo 2020 03 13 juos nuspręsta uždaryti. Žinios iš Lietuvos: Lietuva uždaro mokyklas ir darželius. Turėjau registruotis pas daktarus Lietuvoje - užsiregistruoju gegužei.

Dirbame McDonald’s Varšuvos autobusų stotyje. Pasirenkame nieko nekeisti: didžiausia tikimybė, kad spėsime. Kataras mažas, o šalys draudžia atvykimus pagal baisius “visų užsikrėtusiųjų skaičius”: nors užsikrėtusiųjų procentas Katare 9-as pasaulyje, absoliutūs skaičiai gana nedideli, nes gyventojų Katare mažai. Be to, valstybės draudžia pagal inerciją, vienos šalys nusižiūri nuo kitų.

Lėktuvas Varšuva-Doha skrido pustuštis, Varšuvos oro uoste žmonių labai mažai. Savąsias veido kaukes užsidedame skrydžio Varšuva-Doha metu. Lėktuvo įgula Varšuvoje kaukių neturėjo, skrydžio metu kaip kurie, o išleidinėdami keleivius Dohoje veidus užsidengę jau visi be išimties.

Gatvėse Katare kaukės jau matosi akivaizdžiai: kelios su respiratoriais, daug eilinių, kelios improvizuotos (užsidengė marškiniais). Visgi, kaukėta - mažuma. Kataro valdžia neskelbia atnaujintos sergančiųjų statistikos iki 13 d. vakaro, kuomet paleido internetinę koronavirusos statistikos sistemą. 320 žmonių.

Pirma, ką persvarsčiau: užuot keliavę po Dohą, kaip planavau, 2019 m. atidarytu naujuoju metro, išsinuomojame automobilį: mažiau būsime tarp kitų žmonių, o ir autonuomos kaina nukritusi iki vos 20 eurų už dieną. Visuomet nešiojame viešumoje kaukes.

Kataras - valstybė-statybų aikštelė. Vien futbolo stadionų būsimam futbolo čempionatui kiek Dohoje statoma, visi vienas už kitą įspūdingesni. O dar visos estakados, tiltai, dangoraižiai… Todėl niekur keliuose nėra kamščių, o sėdant prekybos centro food court‘e nesunku laikytis atstumo nuo kitų svečių: gal 90% stalelių tušti.

Aplankyti pagrindinę Dohos lankytiną vietą - Islamiško meno muziejų - pavėluojame viena diena: dar vakar dirbo (tik ekskursijos atšauktos), kovo 13 d. - jau uždarytas. Pasivaikščiojome po Kataro parką, paplūdimį, centrą: penktadienis ten kaip pas mus sekmadienis, žmonių mažoka, reiškia, saugiau.

Iš Europos sklido vis bjauresnės žinios: Čekija uždaro sienas, Slovakija uždaro sienas. Mūsų True Lithuania turus žmonės atšaukinėja. Lietuva skelbia sąrašą šalių, į kurias lietuviams vykti draudžiama. Aistė užsimiršusi pasidažo, paskui supranta, kad po kauke vis tiek jokio makiažo nesimatys.

Dieną išvažiuojame po Katarą anapus Dohos. Ten nepasakytum, kad Kataras - turtingiausia pasaulio valstybė. Kataro naftos pramonė žvelgiant iš vietos, kur ieškojau uolų tapybos: neradau, ji niekaip nepažymėta. Kelio ženkluose Katare - tradiciniai rūbai.

Kataro viešbutyje rastas įspėjimas, kad dėl koronaviruso nebus galima užnešti užsakyto maisto į numerį. Viešbučio darbuotoja draugiškai pasiteirauja, iš kur mes, ar grįžtame namo. ‘Ne, skrendame į priekį’. El. paštu vieni žmonės manęs klausia, ar dar nebijau viruso, kiti ragina grįžti.

Kiekvieną iš šių dalykų jų kūrėjai suvokė kaip kažkokių problemų sprendimą. Tik kad patys tie “sprendimai” sukėlė žmonėms dešimtis ar šimtus kartų daugiau skausmo, nei pačios tos problemos, ir galiausiai dargi jie nieko neišsprendė. Namibija nebeįsileidžia žmonių iš Kataro. Kiti kol kas neseka.

Patikrinęs savo skrydį Doha-Bankokas Qatar Airlines pamatau, kad jis atšauktas. Prisijungęs per Qatar Airlines sistemą, aiškios informacijos, ką siūlo vietoje to skrydžio, nepamatau: tik „not confirmed“. Pamėginu daryti registraciją į skrydį - pamačiau, kad vietoje 02:00 pakilimo siūlo 02:45. Reiškia, tiesiog atšaukė pirmąjį, nes pritrūko klientų, o antras liko.

Dohos centre. Iš pirmo žvilgsnio, gyvenimas Katare vingiuoja kaip visada. Tačiau daugybė įdomybių uždaryta. Kaukių skaičius - neabejoju, jų Katare dar prieš mėnesį beveik nebuvo - rodė, kad tai aktualu daugybei. Dohos oro uoste rodytų žinių ekrane atkreipė dėmesį eilutė: „Nuo trečiadienio (t.y. kovo 18 d.) Kataras nebeįsileis užsieniečių“.

Kita žinia skelbė: „Tailando vyriausybė primadienį svarstys papildomus ribojimus užsieniečiams“. Mūsų lėktuvas leisis pirmadienį 13:15. Pakankamai laiko Tailandui nutarti iki tol…

tags: #vienas #is #auksciausiu #pasaulio #kriokliu #ramne