Vienbučių ir Dvibučių Namų Skirtumai: Statyba, Reikalavimai ir Leidimai Lietuvoje

Planuojant statybas Lietuvoje, svarbu žinoti ne tik techninius reikalavimus, bet ir biurokratinius procesus, kurie gali paveikti projekto kainą ir įgyvendinimo laiką. Šiame straipsnyje aptarsime vienbučių ir dvibučių namų statybos ypatumus, reikalavimus bei skirtumus, susijusius su žemės naudojimu, mokesčiais ir galimomis subsidijomis.

Žemės Sklypo Paskirtis ir Reglamentai

Sklypo paskirtis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių statybos galimybes ir reikalavimus.

Sodo Sklypai

Sodo sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, skirtas mėgėjiškam sodininkavimui. Panaikinus sodininkų bendriją, tokie sklypai tampa žemės ūkio paskirties sklypais, kuriuose statyba tampa negalima, nebent esate ūkininkas ir atitinkate tam tikrus reikalavimus. Sodo sklype galima statyti:

• Vieną sodo namą (iki 80 m²)
• Vieną vieno buto nesublokuotą gyvenamąjį namą, kurio maksimalus aukštis negali būti didesnis kaip 8,5 m.
• Pagalbinio ūkio pastatus, kurių aukštis ne didesnis kaip 5 m.

Sodo sklypuose galiojantys reglamentai nustatomi pagal rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas) ir pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Vienbučių ir Dvibučių Gyvenamųjų Pastatų Teritorijos ("Namų Valda")

Tokiame sklype galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip) ir pagalbinius ūkio pastatus. Svarbu atsižvelgti į sklypo kilmę: dalinimas iš didelio sklypo arba detaliuoju planu, arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Būtina nagrinėti detaliuosius planus ir rajono bendrojo plano sprendinius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į komunikacijas, numatytas detaliajame plane.

Žemės Ūkio Paskirties Žemė

Žemės ūkio paskirties žemėje statyti statinius turi teisę ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Šiuo metu galioja minimalus žemės sklypo plotas 50 arų, tačiau netrukus šis plotas bus padidintas bent jau iki 2 ha. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinio ūkio pastatais), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui. Pirmiausia statomas gyvenamasis namas, o vėliau visi kiti statiniai.

Statybos Leidimai ir Projektai

Statant nuosavą namą, svarbu žinoti, kada reikalingas statybos leidimas ir projektas. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Tačiau projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnė.

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja.

Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Atstumai nuo Sklypo Ribų

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui: 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m. 1,5 m atstumu - 1,5 m. 2,5 m atstumu - 2,5 m. 2,9 m atstumu - 2,9 m. 3 m atstumu - 8,5 m. 3,5 m atstumu - 9,5 m. 4 m atstumu - 10,5 m ir t.

Visuomenei Svarbūs Pastatai

Visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.

Jei vienbutis ar dvibutis namas priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose. Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.

Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.

Architekto Išmonė ir Dvibučių Namų Ypatumai

Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.

Kvartaliniai Detalieji Planai

Tvirtinant naujausią sostinės bendrąjį planą, numatytas ir kitas didelis pokytis - kvartalinio detaliojo plano rengimas kai kuriems sklypams norint gauti statybos leidimą. Nei ekspertai, nei gyventojai nesupranta, kokiais kriterijais remiantis atrenkami tokie sklypai.

Vilnietė Ieva su antra puse gyvena džiugiomis statybų nuotaikomis. Vilniaus miesto ribose jie ketina statyti vieno aukšto 120 kv. m namą. Tačiau juos nustebino dokumentų rengimo sąmatoje numatyta eilutė „Projekto viešinimas“. „Delfi“ redakcijai situaciją papasakojusi pora sutrikusi: nuo kada reikia viešinti individualaus namo projektą individualių namų gyvenvietėje?

Vilniečių poros jų architektas neinformavo apie 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojusius statybų dokumentų rengimo pasikeitimus, liečiančius ir individualius namus statančius asmenis. Kaip „Delfi būstas“ informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nuo 2022-05-01 keitėsi reikalavimai visuomenės informavimui apie parengtus projektinius pasiūlymus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams.

Individualaus Namo Projekto Viešinimo Procedūra

Kai visuomenė informuojama tik įrengiant stendą, stende bendruoju atveju nurodoma:

• Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas);
• Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta). Rengiant pastato (jo dalies) projektinius pasiūlymus, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija privaloma;
• Žemės sklypo esama pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas;
• Projektinius pasiūlymus parengusio projektuotojo (juridinio ar fizinio asmens) įgalioto atstovo (-ų), galinčio informuoti apie projektinius pasiūlymus, vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris; projektinius pasiūlymus parengusio statinio architekto (autoriaus) (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas). Jei projektinių pasiūlymų autorystė priklauso fizinių asmenų grupei - statinio architektų (autorių) vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai);
• Statytojas (fizinio asmens vardo ir pavardės pirmosios raidės, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris).

Atstumai nuo sklypo ribų

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Įvertinus statybą reglamentuojančius teisės aktus konstatuotina, kad be rašytinio besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimo (susitarimo) pastatas ir stogą turintis inžinerinis statinys gali būti statomas, jei jis bus arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, 3 m atstumu nuo sklypo ribos, kai statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio), bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, ne didesnis kaip 8,5 m. Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t.

Pagrindiniai skirtumai tarp vienbučių ir dvibučių namų

Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei planavimo aspektų:

Ši informacija padės jums geriau suprasti vienbučių ir dvibučių namų statybos skirtumus bei reikalavimus Lietuvoje. Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir atidžiai išnagrinėti vietos savivaldybės reikalavimus.

tags: #vienbuciai #dvibuciai #namai #34 #istorijos