Vienkartinis turto deklaravimas: kas tai ir kam tai актуально?

Praėjusių metų pavasarį gyventojų pajamų deklaravimo vajus sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Šiemet gyventojų pajamų deklaravimas taip pat vyksta, o deklaracijos turi būti pateikiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniams skyriams iki gegužės 1 d. Kaip ir pernai, daliai gyventojų, gavusių vadinamų B klasės pajamų, pajamų deklaravimas buvo privalomas, o kiti, turintys teisę į dalies sumokėto pajamų mokesčio sugrąžinimą, galėjo pajamas deklaruoti savanoriškai.

Tačiau, be pajamų deklaravimo, atsirado ir kita deklaravimo rūšis - tai vienkartinis gyventojų turto deklaravimas, reglamentuojamas LR vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu, priimtu 2003 m. gruodžio 18 d., įstatymo Nr. IX-1910.

Kas privalo deklaruoti turtą?

Pagal minėtą įstatymą turtą privalo deklaruoti ne visi LR gyventojai, o tik tie, kurie turi deklaruojamo turto. Svarbu žinoti, kad pagal aptariamą įstatymą deklaruoti reikia ne šiuo metu turimą deklaruojamąjį turtą, o tą deklaruojamąjį turtą, kurį jūs turėjote 2003 m. gruodžio 31 d.

Pavyzdžiui, jei 2003 m. turėjote tokio turto, o 2004 m. jo jau nebeturite, pvz., pardavėte nebaigtą statyti sodo namelį arba grąžinote skolą, tai jums vis tiek reikės pateikti vienkartinę turto deklaraciją. Ir priešingai, jei 2003 m. gruodžio 31 d. deklaruojamojo turto neturėjote, o jo įsigijote tik 2004 m., tai jums deklaruoti šį turtą jau neprivaloma.

Deklaracijos forma ir taisyklės

Aptariamos deklaracijos forma bei išsamios jos pildymo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. VA-25 "Dėl vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo".

Jeigu mokesčių inspekcijos tarnautojams kyla įtarimų, kad gyventojas deklaruoja turtą, kurio iš tikrųjų neturi, tai jie gali pareikalauti, kad toks gyventojas pagrįstų deklaruojamo turto įsigijimo šaltinius, t.y. paaiškintų, iš kur jis šį turtą įsigijo.

Kada reikia pateikti deklaraciją?

Artėja 2005 m. gegužės 1 d., iki kurios reikia įvykdyti Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vienkartinio turto deklaraciją, jeigu 2003 12 31 turėjo deklaruotino turto, nedeklaravo turto ir pajamų 2004 m. pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą.

Neturi būti deklaruojamos Lietuvoje ar užsienio valstybėse turėtos 50 tūkst. Lt ir mažesnės piniginės lėšos, turėti meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai ir taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra 10 tūkst. Lt ir mažesnė.

Kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai gali pildyti vieną bendrą šeimos arba atskiras deklaracijas. Jei teikiama bendra sutuoktinių (šeimos) turto deklaracija, tai joje turi būti nurodomas kiekvieno sutuoktinio turėtas deklaruotinas turtas ir piniginės lėšos.

Jeigu yra prievolė turtą deklaruoti 18 metų neturinčiam gyventojui (jei jis turi deklaruotino turto), tai tą turtą privalo deklaruoti tėvai ar įtėviai (kuris nors vienas iš jų), pateikdami atskirą vaiko deklaraciją.

Gyventojas (sutuoktiniai) turtą gali turėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei nustatytos kiekvieno turto savininko nuosavybės teisės dalys, tuomet tai yra bendroji dalinė nuosavybės teisė į turtą.

Turimo turto vertė (kiekvieno daikto atskirai) nurodoma taip: įsigijimo (faktine) kaina (jei ši vertė yra nurodyta deklaruojamo turto įsigijimo dokumentuose) arba 2003 12 31 buvusia tikrąja rinkos kaina. Tikroji rinkos kaina nurodoma tuomet, kai nėra turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina labai skiriasi nuo turto rinkos vertės.

Vietos mokesčio administratorius turi teisę duoti gyventojui nurodymą (jį vykdyti privaloma) pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus).

Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai, vietos mokesčio administratoriui pareikalavus, pagrindžiami sandorius patvirtinančiais dokumentais (jie turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tai yra pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, testamentai ir pan.), kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais.

Gyventojams paprašius, bankai, kitos kredito įstaigos ar kiti šalies juridiniai asmenys privalo išduoti pažymas apie gyventojo turimą turtą. Deklaracijos, jų priedai bei užpildymo, teikimo ir tikslinimo metodiniai nurodymai nemokamai išduodami valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas

Nekilnojamasis turtas yra turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Nekilnojamuoju turtu laikomi žemės sklypai, įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme, gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos, įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Kilnojamasis turtas tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami automobiliai, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) per metus neviršija 2 500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Į 2500 Eur įskaičiuojamos visos iš neregistruotino turto pardavimo gautos pajamos, įskaitant nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimo pajamas.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos per metus viršija 2 500 Eur, gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo šių pajamų yra apskaičiuojamas taip: GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina ** - privalomi mokėjimai*** - 2500 Eur) x 15 proc.

Kur:

• pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte neregistruotiną turtą;
• įsigijimo kaina - išlaidos, kurias patyrėte įsigyjant kitą neregistruotiną turtą, pvz., asmeninių daiktų pirkimo kaina.
• privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant kitą neregistruotiną turtą.

Kito neregistruotino turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Kas privalo deklaruoti turtą 2026 metais?

Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:

1. Akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
2. Antstoliai ir jų šeimų nariai;
3. Asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
4. Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
5. Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
6. Kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
7. Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai;
8. Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
9. Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai;
11. Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
12. Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
13. Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
14. Notarai ir jų šeimų nariai;
15. Profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai;
16. Prokurorai ir jų šeimų nariai;
17. Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
18. Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
19. Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
20. Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
21. Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
22. Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
23. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
24. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
25. Valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai;
26. Valstybės politikai ir jų šeimų nariai;
27. Valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
28. Valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai;
29. Valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
30. Valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
31. Valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
32. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
33. Viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
34. Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
35. Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
36. Žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
37. Gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai;
38. 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
39. Gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.

Metinės turto deklaracijos pateikimo terminai

Praėjusių ataskaitinių metų deklaracijos turi būti pateikiamos iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 m. gegužės 4 d.), išskyrus žemiau nurodytus atvejus.

1. Kandidatai į pareigas, nurodytas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 str. 1 d. 5 p. (nuo 2024-01-01 - išskyrus kandidatus į valstybės tarnautojo pareigas), 6 - 23, 29 - 33, 35 ir 38 punktuose, turto deklaracijas VMI turi pateikti per 7 dienas nuo prašymo kandidatuoti į minėtas pareigas pateikimo dienos. Išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, priimti arba paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, taip pat asmenys, priimti arba paskirti į GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-33, 35 ir 38 p. nurodytas pareigas ir jų šeimos nariai, deklaracijas turi pateikti per 30 dienų nuo išrinkimo, paskyrimo arba priėmimo į pareigas pradžios. Nustoję eiti pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, taip pat iš pareigų atleisti asmenys, ėję pareigas, nurodytas GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29- 33, 35 ir 38 p. ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais nustojo eiti pareigas arba buvo atleisti iš pareigų, gruodžio 31 d. turimą turtą. Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d.
2. Gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai, savivaldybės administracijai pareikalavus, privalo savo turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti už praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos. Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d. Gyventojai, pageidaujantys gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimos nariai turi deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas dėl teisės į finansinę paskatą, gruodžio 31 d. turimą turtą.
3. Gyventojai, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, išskyrus asmenis, kurių piniginė auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 0,03 rinkimuose taikomo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio, suapvalinto iki artimiausios dešimties, iki suteikdami auką privalo deklaruoti pajamas pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją arba turto deklaraciją. Auką savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti teikiantys kandidatai vienmandatėse apygardose ir referendumo iniciatoriai, iki suteikdami auką turi deklaruoti ne tik metines pajamas, bet ir pinigines lėšas (turto deklaracijoje).
4. Politinių organizacijų nariai, per kalendorinius metus sumokėję didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį, deklaracijas turi pateikti dar iki nario mokesčio sumokėjimo.

Svarbu: jeigu tų metų gruodžio 31 d. turėtas turtas arba pajamos buvo deklaruotos dėl kitų priežasčių, pakartotinai deklaracijų teikti nereikia.

Kaip pateikti turto deklaraciją?

Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos gyventojus:

• Gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius;
• Gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius;
• Gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius;
• Gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui;
• Politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.

Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:

• Elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS);
• Atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją*.

*Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.

Kas privalo deklaruoti turtą sulaukus 18 metų?

Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:

• Nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (įskaitant visą užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, ar jis tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas atitinkamuose registruose, ar ne);
• Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur;
• Pinigines lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
• Pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
• Paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
• Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė didesnė nei 1500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

Turto deklaracijos priedai

Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.

tags: #vienkartinis #turto #deklaravimas