Verda daugybė diskusijų apie tai, kokį namą statyti - vienaukštį ar dviaukštį. Kiekvienas pažeria daugybę svarių argumentų ir įnirtingai tvirtina, kodėl vienoks namas, jų požiūriu, yra pigesnis, patogesnis ar netgi gražesnis už kitą. Tačiau vienos tiesos nėra ir kategoriškai teigti, kad vienaukštis namas visada bus patogesnis, o dviaukštis - pigesnis, negalima. Priklausomai nuo aplinkybių, tam tikrais atvejais patartina statyti vienaukščius, o kitais - kelių aukštų gyvenamuosius namus.
Niekada nepradėkite kurti savo svajonių gyvenamojo namo tiesiog ant tuščio popieriaus lapo. Žinoma, egzistuoja tipiniai namų projektai, tačiau net ir jie ne visada gali būti pritaikyti bet kuriai situacijai. Juk namui šlaite vargu, ar tiks įprastinis namo lygiame sklype projektas ir, atvirkščiai. Todėl svarbiausia, rengiant projektą ir planuojant patalpas, atsižvelgti į turimą sklypą - jo vietą (mieste ar vienkiemyje), dydį, formą (siauras ir ilgas, ar kvadratinis), orientaciją ir supančią teritoriją (išilgai gatvės ar su vaizdu į ežerą), gretimą užstatymą (tankiai apsuptas kitų statinių ar esantis miške) ir pan.
Sklypo dydis ir namo plotas
Todėl, jeigu turite mažesnį nei 6 arų sklypą, vieno aukšto namą jame įtalpinti iš tiesų bus sunku - maksimaliai išnaudojus tokio sklypo užstatymo plotą, gyvenamasis namas jame užims trečdalį viso žemės ploto. O kur dar privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, praėjimo takai, sodas, daržas, gėlynai…
Be abejo, dar vienas svarbus veiksnys, tai pageidaujamas namo dydis arba, kitaip tariant, kelių asmenų šeima jame gyvens. Galbūt vieni pasitenkintų ir 80 kv.m. dydžio nameliu, tačiau optimalus orientacinis 4 asmenų šeimos namo bendras plotas siekia 150-250 kv.m.
Namo dydis ir patalpų skaičius jame priklauso ir nuo specifinių gyventojų poreikių - gal jūs muzikantas ir pageidaujate atskiros patalpos repeticijoms su grupe, o gal esate keramikas ir jums privalu turėti savas dirbtuves, galbūt jūsų šeimos nariai mėgsta pasikaitinti pirtelėje, o gal jums tiesiog užtenka atskiro darbo kambario su kompiuteriu.
Yra žmonių, kurie statydamiesi gyvenamąją namą, klaidingai įsivaizduoja, kad išsikraustę su visa šeima iš 56 kv.m. buto į 120 kv.m. ploto individualų namą, jame turės užtektinai vietos. Deja, neilgai trukus paaiškėja, kad vietos vis dėlto trūksta, mat nebuvo numatyta pakankamai erdvės įvairiems buities rakandams ir pamažu prie esamo gyvenamojo namo pradedami lipdyti sandėliukai, pašiūrės ir pan.
Vieno aukšto namo privalumai ir trūkumai
Dažnai galima išgirsti, kad vieno aukšto namas yra patogesnis gyventi, tačiau jis bus patogus tik tada, kai jo patalpos bus protingai išdėstytos ir sugrupuotos. Tokio tipo namas užims pakankamai didelį plotą, todėl patalpas jame būtina suplanuoti itin racionaliai, parinkti tinkamą įėjimo į namą vietą. Norint išvengti pereinamų kambarių, name atsiras koridoriai, kurie sąlyginai užims tiek pat vietos, kiek ir kelių aukštų name laiptinė. Be to, jei vienaukštis namas bus pakankamai didelis, namo viduryje atsiras neapšviestų patalpų, todėl jose reikėtų numatyti stoglangius.
Žmonėms su judėjimo negalia ar senyvo amžiaus žmonėms, be abejo, patalpos viename lygyje yra didelis privalumas, tačiau kiti neįsivaizduoja gyvenamojo namo be laiptų, galinčių tapti pagrindiniu jūsų būsto akcentu.
Vieno aukšto namui reikės daugiau pamatų, daugiau stogo dangos, tačiau nereikės laiptų ir nereikės rūpintis perdangos garso izoliacija - galima medinė perdanga (vien pastato stabilumui užtikrinti ir luboms įrengti). Vieno aukšto namui reikalingas didesnis sklypas.
Viena vertus, vieno aukšto namas patogesnis. Bėgiojimas laiptais ten ir atgal pabosta. Tačiau ne tik pabosta. Visi mes anksčiau ar vėliau senstame, ir laiptai gali tapti ganėtinai sunkia kliūtimi. Todėl renkantis dviejų aukštų namą reikėtų ypatingai atidžiai jį suplanuoti, kad bėgiojimo laiptais būtų kuo mažiau.
Dviaukščio namo privalumai ir trūkumai
Kalbant apie dviaukštį namą, turėkime omenyje kompaktiškesnį jo variantą - vieno aukšto namą su eksploatuojamomis palėpės patalpomis (mansarda). Dažniausiai tokio tipo pastatuose pirmajame aukšte atsiranda aktyvesnė gyvenamoji zona su virtuve, svetaine ir valgomuoju, o miegamieji kambariai nusikelia į viršutinį aukštą. Be abejo, šiame name be laiptų neapsieisime, ir nors skeptikai nerimauja dėl laiptų „suvalgomo“ naudingo ploto, tinkamai parinkus jų vietą (pavyzdžiui, namo viduryje, kur mažai šviesos) ir konstrukciją (nebūtinai aklina ir uždara laiptinė), gražiais laiptais blankiam interjerui galime suteikti ypatingo žavesio.
Nepaneigsime fakto, kad aukštesnis namas turi geresnį vizualinį ryšį su aplinka - ne tik iš vidaus, kuomet galime apžvelgti tolimesnes apylinkes, bet ir iš išorės. Jis atrodo išraiškingiau ir yra labiau pastebimas iš gatvės, nei prie žemės prigludęs vienaukštis pastatas.
Statant dvieju (arba vieno aukšto su mansarda) namą galima atskirti miego zoną nuo gyvenamosios - miegamuosius numatant antrame pastato aukšte. Sutaupoma pamatų, stogo dangos, tačiau ,,pralošiama" perdangos įrengimui. Taip pat antrame pastato aukšte turėtu būti bent san. mazgas (neprivaloma, bet patogumo dėlei). Galimas mažesnis sklypas. Taip pat statant dviejų aukštų atsiranda daugiau koridorių - nenaudingo ploto. Taip pat, jei esate vyresnio amžiaus, ilgainiui laipiojimas į antra aukštą - į miegamąjį,- gali kilti nepatogumų (vien dėl skaudančių koju, pvz.)
Dviejų aukštų namų projektuose puikus namo interjero akcentas gali tapti kūrybiškai ir subtiliai suprojektuota laiptų erdvė. Ji namui gali suteikti išskirtinumo, sukurti erdvės ir jaukumo jausmą namuose. Jei statote ekonominės klasės namą, vietą po laiptais pravartu panaudoti suprojektuojant joje pasirinktinai sanmazgą, rūbinę, ar patalpą daiktų pasidėjimui, priklausomai nuo vietos, kur yra numatomi laiptai.
Dviejų aukštų namų projektai mėgstami žmonių, kurie nesaugiai jaučiasi miegodami pirmame aukšte. Galintys palyginti gyvenimą vieno ir dviejų aukštų name teigia, kad vieno aukšto namas yra patogesnis nei dviejų, nes visi daiktai išdėstomi patogiau. Dviejų aukštų name kažką pamiršus kitame aukšte, neišvengiamai reikia pasinaudoti laiptais.
Pasitaiko projektų, kai antrame aukšte įrengiama namo svetainė su dideliais langais, pro kuriuos atsiveria panoraminis vaizdas, o miegamųjų zona keliama į pirmą aukštą.
Statybos kaštai: nuo ko priklauso?
Žinoma, nesudėtingų konstrukcijų vienaukščio namo statyba turėtų būti paprastesnė nei analogiško ploto dviaukščio - nereikia sudėtingos technikos ir įrangos klojant tarpaukštinę perdangą, kurios tiesiog nebus, ar įrenginėjant stogo konstrukciją.
Kaina taip pat yra svarbus veiksnys planuojant namo statybas ir renkantis namo projektą. Faktas, kad tokio pat dydžio vienaukščio ir dviaukščio pastato užimamas žemės plotas skirsis, sufleruoja, kad pamatų įrengti reikės daugiau būtent vienaukščiame name, kurio ir stogo plotas bus didesnis. Priklausomai nuo sklypo inžinerinių geologinių sąlygų ir naudojamų statybinių medžiagų, kainų skirtumas gali būti ganėtinai didelis.
Jeigu gruntai bus silpni, pastato pamatams reikės sudėtingesnių konstrukcinių sprendinių - gilesnių polių, sudėtingesnės technikos jiems įrengti ir pan. Pastato stogo dangai pasirinkę keramines čerpes, taip pat turėsite atseikėti kur kas daugiau nei rinkdamiesi pigesnes medžiagas. Be to, sunkioms čerpėms atlaikyti reikės stipresnės stogo konstrukcijos, todėl ir pastaroji kainuos daugiau.
Kai sklypo gruntas yra silpnas ir reikia įrengti stipresnius, brangesnius pamatus, tuomet norint sutaupyti pinigus statybinėms išlaidoms, rekomenduojame statyti 2 aukštų namą. Vieno aukšto tokio paties ploto namo statyba esant silpnam gruntui būtų brangesnė.
Tačiau nepamirškite, jog laiptai ir priėjimas prie jų gali atimti iki 20 kvadratinių metrų ploto. O tai jau vienas nemažas kambarys. Vertinant reikia nepamiršti ir konstrukcinių ypatybių. Kokybiškai apšiltinti mansardą bus brangiau nei „šaltą palėpę“. Stogo langai taip pat pridės nemažą sumą prie išlaidų.
Apsisprendžiant, ar verta rinktis didesnį nei 120 kv. m. namą, būtina įvertinti realius šeimos poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes.
Statybos kaštų palyginimas (orientacinis):
| Elementas | Vieno aukšto namas | Dviaukštis namas |
|---|---|---|
| Pamatai | Daugiau (didesnis plotas) | Mažiau (mažesnis plotas) |
| Stogas | Daugiau (didesnis plotas) | Mažiau (mažesnis plotas) |
| Perdanga | Nėra | Yra (tarp aukštų) |
| Laiptai | Nėra | Yra |
| Šildymas | Priklauso nuo išplanavimo | Priklauso nuo išplanavimo |
Papildomi patarimai
- Pradėdami galvoti apie būsimo namo projektą, nesukite bereikalingai galvos dėl namo aukštų, kruopščiai išnagrinėkite esamą sklypo situaciją, pamąstykite apie reikiamas patalpas, kiek ploto jos užims ir namo dydis paaiškės savaime.
- Taip pat vertėtų susimąstyti ar apie balkono reikalingumą. Praktika rodo, jog name balkonas naudojamas labai retai ar iš viso nenaudojamas.
- Namas su garažu ar be, išties yra biudžeto klausimas. Dviejų aukštų namas gali būti ir su garažu, ir be garažo. Ką svarbu būtų žinoti, kad garažo statybos ir įrengimo kaina prilygsta genamųjų patalpų įrengimo kainai ir tai yra papildomi kvadratiniai metrai.
Vienos istorijos ir dviejų istorijų palyginimas: privalumai ir trūkumai
Žodžiu, vienos tiesos negali būti - vieno ar dviejų aukštų, šis sprendimas priimamas labai individualiai. Vieno aukšto tokio dydžio namas (apie 120 kv.m) yra komfortiškesnis, bet gali būti truputį brangesnis nei dviejų aukštų.
Visgi vienareikšmio atsakymo, koks namas geriau ir pigiau, nėra, kaip ir nėra dviejų visiškai identiškų namų. Vienais atvejais vieno aukšto namas gali kainuoti brangiau, kitais - pigiau. Todėl rinkitės tokį, kuriame bus maloniau gyventi. Įvertinkite pliusus ir minusus.