Vieno aukšto namai gali būti įvairių dydžių, skirtingų architektūrinių stilių: modernūs, klasikiniai. Pagal stogo tipus vieno aukšto namai gali būti skirstomi į namus plokščiu stogu, klasikiniu dvišlaičiu, daugiašlaičiu ar vienšlaičiu stogu. Vieno aukšto namams taip pat priskiriami namai su mansarda. Vieno aukšto namų mansarda gali būti nepakelta ir pakelta. Projektuojant vieno aukšto su nepakelta mansardą namą, laimime papildomo ploto, kuris atsiranda šlaitinio stogo ir grindų sankirtose.
Sutinkami labai įvairios architektūros vieno aukšto namų projektai - nuo pačios paprasčiausios, taisyklingo stačiakampio formos be jokių sudėtingesnių sprendimų (fasadų iškarpymų, išsikišusių konsolių, balkonų ir kt.) iki sudėtingesnės konfigūracijos, ir įdomesnių formų (L formos, kelių sujungtų geometrinių formų, lenktos formos ir kt.). Formos pasirinkimas priklauso nuo sklypo specifikos, biudžeto, skirto namo statybai ir projektavimui. Šiuo metu populiariausi vieno aukšto projektai - modernūs, plokščiais stogais.
Vieno aukšto namo projektai - puikus sprendimas įvairaus dydžio namui pasistatyti. Vieno aukšto namo projektai patogūs šeimoms gyvenančioms su mažamečiais vaikais, nes vaikai turi galimybę dažniau naudotis savo kambariu. Esant laiptams, kalbant apie dviaukštį namą, vaikų gyvenimas verda pirmame aukšte, čia persikelia ir visas vaikų „turtas“ - žaislai, daiktai, rūbeliai ir pan. Patogesnis vieno aukšto namas ir dėl daiktų išdėstymo. Kai viskas yra viename aukšte, nereikia bėgti laiptais į kitą aukštą, kai išeinant prisimeni kokį reikalingą, pamirštą daiktą. Ir sveikiems, jauniems žmonėms laiptai kartais tampa nelaimės priežastimi, kai vienas skubotas, ar neapgalvotas, ar apsimiegojus žengtas netikslus žingsnis geriausiu atveju baigiasi trauma. Dizainerės Vėtrės Markevičiūtės teigimu, laiptinei reikia nemažai ploto, tad vieno aukšto name šį plotą galima išnaudoti sanitariniam mazgui arba skalbyklai, ūkinei patalpai.
Vienaaukščio lubų aukštis gali būti didesnis nei dviaukčio namo pirmame aukšte. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos. Jei stogas dvišlaitis, turėsime gana aukštas patalpas, iki kraigo gali būti ir keturi metrai. Kaip svarbią detalę V. Markevičiūtė nurodo sanitarinių mazgų įvadus. Jei namas vieno aukšto, vamzdžiai iš karto leidžiami į žemę, niekur nekyla sienomis ir nėra bėgančio vandens triukšmo. O dviaukščiame name atsiranda nuotekų nuvedimo į pirmą aukštą būtinybė.
Pasiryžę statyti vienaukštį namą turėtų žinoti, kad tokiame būste viskas labai patogiai pasiekiama, nereikia laiptų ir laiptinės, sutaupoma kamino, perdangos įrengimo požiūriu, mažiau reikia santechnikos. Be to, šildo mintis, kad, sulaukus senatvės, nereikės kas kartą ropštis į antrą aukštą arba, turint mažamečius vaikus, nerimauti dėl jų saugumo. Kita vertus, vienaukščiam reikia didesnio žemės sklypo, teks išlieti daugiau pamatų. Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas - jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui. Be to, vienaaukščio namo stogo plotas didesnis nei dviaukščio. Statant tokį namą, palubėje atsiranda didelė erdvė, kurią, nedarant perdangos, reikės šildyti.
UAB „Ak, idėja“ direktorė ir architektė Aušra Kalvaitienė sako, kad vieno aukšto namas yra praktiškesnis ir patogesnis gyventojams, tačiau galimybė statyti tokį namą būna ne visada: jei sklypas mažas, o namo norisi didesnio - tenka rinktis dviejų aukštų pastatą. Pasak architektės, patalpas, esančias vieno aukšto name, patogiau suskirstyti zonomis - į miegamąją, gyvenamąją, pagalbinę dalis. Taip pat galima atskirai suprojektuoti vaikų kambarių zoną. Statyti vienaaukštį dažniausiai yra šiek tiek brangiau, nes padidėja sienų, pamatų perimetras, didesnis stogo dangos plotas.
Pasak A. Kalvaitienės, vis dažniau užsakovai, esant tinkamam sklypui, renkasi vieno aukšto namą. „Dabar vis daugiau žmonių nori nedidelio, kompaktiško ir racionaliai suplanuoto iki 150 kv. metrų ploto, 2-3 miegamųjų namo. Ar garažas bus name, ar ne, dažniausiai sprendžia užsakovai vyrai: tie, kurie mėgsta krapštytis prie mašinų, nori, kad garažas būtų šiltas ir prijungtas prie namo. Pastarojo dešimtmečio statiniai rodo, jog tautiečiai pamažu atsikrato sovietmečiu vyravusio požiūrio, esą kuo didesnis namas, tuo geriau, ir renkasi vienaaukščius, kompaktiškus bei funkcionalius namus. Projektuose nebebūna rūsių su baseinais, biliardinėmis, pirtimis. Jeigu projektuojama pirtis - ji dažniausiai būna pirmo aukšto pagalbinėje zonoje. Pasak architektės, mados namų statybos srityje taip pat egzistuoja.
Architektas Aurimas Zaniauskas, projektuojantis individualius gyvenamuosius namus (studija „Haus.lt“), sutinka, kad planuojant statybas svarbiausia žmogui yra suvokti, apmąstyti esminius dalykus: kam jam namas reikalingas, kokie jo prioritetai, kas name svarbiausia. Tai padės apsispręsti, būti konkretesniems ieškant sklypo, formuojant užduotį namą projektuosiančiam architektui. Pasak A. Zaniausko, nustatant prioritetus, reikėtų atsisakyti neesminių detalių, suvaržymų, nepagrįstų išankstinių nuostatų ar mitų. Tikrai nebūtina patiems dėlioti patalpas ir prisirišti prie pačių sukurto plano. Architekto teigimu, namo praktiškumas ir grožis yra suderinami dalykai. Tinkamai sudėliota aiškių, paprastų, praktiškų formų kompozicija gali ir gerai atrodyti, ir būti gana nebrangiai įgyvendinama. Pašnekovas nenurodo, kuris - vienaaukštis ar dviaukštis namas yra geresnis ar prastesnis. Esą apsispręsti padeda konkrečios aplinkybės, kai aiškūs statytojo prioritetai.
A. Zaniauskas pritaria daugelio ne kartą girdėtai tiesai, kad racionaliausia statyti kubo formos dviejų aukštų (ar vieno aukšto su mansarda) namą. Skaičiuojama, kad vienaaukščių kvadrato kaina dažnai šiek tiek didesnė (palyginti daug stogo, daug pamato), jų forma ne tokia kompaktiška ir taupi energijos taupymo požiūriu. „Kalbant apie daugumą dabar statomų namų (ne tik ekonominės klasės), galima pastebėti, kad šiuo metu lietuviai labiau akcentuoja šildomą pastato tūrį, gyvenamąją erdvę. Garažai, balkonai ir stoginės lieka antrame plane, tampa ne tokie svarbūs, o kartais jų apskritai atsisakoma. Labiau kreipiamas dėmesys į energijos suvartojimą, šilumos tiltelių nebuvimą, orientaciją į pietus. Namų formos darosi kompaktiškesnės, paprastesnės, tačiau jas vis tiek privalu pateikti patraukliai, kad namas atrodytų įdomus ir derėtų aplinkoje.
Rangovai sakosi pastebėję, kad individualių namų statybos apimtys grįžo į prieškrizinį lygį. O daugiabučių - yra 2-3 kartus mažesnės, nei buvo per praėjusį pakilimą. UAB „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad, stebint dabartines naujos statybos butų rinkos tendencijas, vargu ar galima artimiausiu metu tikėtis didesnių statybos apimčių, nes didžioji dalis naujų daugiabučių statoma sostinėje, kurioje formuojasi perteklinė pasiūla ir mažėja naujų projektų poreikis. Visiškai priešinga padėtis individualių namų segmente, kuris iš esmės plėtojamas visoje Lietuvoje.
Vieno Aukšto Namo Išplanavimas
Namas yra nedidelio bendro ploto tik 145,88 m2. Namo išplanavimas racionaliai suskirstytas į: pagalbinę, gyvenamają, poilsio zonas. Namas suprojektuotas su erdviu garažu vienam automobiliui 25,07 m2 , sauna 2,80m2 ir terasa 12,00m2, tačiau gali būti ir didesnė. Stogo danga, sienos, namo apdailos statybinės medžiagos parenkamos pagal kiekvieną užsakovą individualiai. Namo statyba yra ekonomiška: nedidelis bendras namo ploto, konstrukcijai naudojama standartinė statybinė mediena, nėra sudėtingų brangių sąramų, sijų, nėra didelių vitrinų, kampinių langų.
Mažo ploto apie 100 m2 vieno aukšto projektams išorės apdailai dažniausiai pasirenkama struktūrinio tinko apdaila. Vilniečiai Inga ir Žilvinas Kavaliauskai ilgą laikę gyveno dviejų aukštų 125 kv. metrų name, o šiuo metu statosi 150 kv. metrų vieno aukšto būstą. Dabartinis sutuoktinių sklypo, kuriame statomas namas, plotas siekia 18 arų, todėl net nesvarsčiusi pora rinkosi tokį namą, kokio visuomet norėjo.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dviaukštis namas nėra patogus, jeigu namuose yra mažų vaikų, be to, ir pati ne kartą esu nučiuožusi nuo laiptų, ypač jei lekiu skubėdama ar ryte būnu apsimiegojusi. Tiesa, laiptų problemą gal būtų nesunku išspręsti, parinkus atitinkamą neslidžią dangą. Taip pat labai erzindavo, kad visus daiktus, kurių vieta antrajame aukšte, visi kraudavome ant laiptų ir, pasitaikius progai, nešdavome į viršų”, - sako I. Kavaliauskai vieno aukšto namą, kaip jau minėjo, statosi atsižvelgę į sklypo dydį ir tai, jog namo projektas nesunkiai pritaikomas prie taisyklingos sklypo formos.
Dizainerė atkreipia dėmesį į tai, jog vieno aukšto name poilsio ir bendravimo erdvės turi būti aiškiai atskirtos: vienoje namo pusėje - svetainė, virtuvė ir valgomasis, kitoje - miegamieji.
Vienaaukščiai namų projektai gali būti įvairaus dydžio, todėl pasirenkant projektą reiktų numatyti koks žmonių skaičius gyvens name, kokie artimiausi Jūsų šeimos planai, gal planuojate šeimos pagausėjimą, o gal jau vaikai paliks namus, kol pabaigsite namo statybas, o gal priimsite kartu gyventi pagyvenusius tėvus. Iki 100 m2 vieno aukšto ekonominį namą dažniausiai pasirenka šeimos, kuriose 3-4 asmenys. Jei jūsų šeima gausesnė, mažiausias namo dydis, kurį siūlome pasirinkti būtų apie 120 m2.
Vieno aukštų namų projektų iki 120 m2 privalumaiVieno aukšto namai iki 120 m2 - tai populiarus pasirinkimas ieškantiems patogaus, ekonomiško ir racionaliai suplanuoto būsto.
Renkantis kompaktiško ploto - iki 120 m2 - namą, dažniausiai svarstomi du variantai: vieno aukšto ir dviejų aukštų. Rinkitės vieno aukšto namą, jei svarbiausia - patogumas, saugumas, gyvenimas be laiptų, paprastesnė statyba ir priežiūra.
Didesni nei 120 kv. m. namai dažnai laikomi patogaus ir kokybiško gyvenimo standartu, ypač šeimoms, planuojančioms gyventi ilgą laiką vienoje vietoje. Toks plotas suteikia daugiau laisvės vidaus erdvių planavimui - galima įrengti atskirus miegamuosius, darbo kambarį, drabužinę, erdvią svetainę ar net poilsio zoną. Vis dėlto didesnis namas reiškia ne tik daugiau erdvės, bet ir didesnius įsipareigojimus. Statybos kaina, šildymo išlaidos, priežiūra ir ilgalaikiai eksploataciniai kaštai gali būti reikšmingai didesni nei mažesnio būsto. Apsisprendžiant, ar verta rinktis didesnį nei 120 kv. m. namą, būtina įvertinti realius šeimos poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes.
Jeigu ieškote dar kompaktiškesnio ir ekonomiškesnio sprendimo, puiki alternatyva yra vieno aukšto arba dviejų aukštų namų projektai iki 100m2. Tokie namai idealiai tinka nedidelėms šeimoms, poroms ar kaip poilsio būstai. Šie projektai išlaiko visas pagrindines funkcijas - svetainę su virtuve, 1-3 miegamuosius, sanitarinius mazgus ir technines patalpas - tačiau pasižymi dar racionalesniu erdvės išdėstymu.
Vieno aukšto namai iki 120 kv. m. - tai kompaktiški, funkcionalūs ir ekonomiški būstai, puikiai tinkantys nedidelėms šeimoms, poroms ar tiems, kurie ieško patogaus ir praktiško gyvenamojo ploto be nereikalingų erdvių. Mūsų siūlomi projektai apima įvairius architektūrinius sprendimus - nuo modernių ir minimalistinių namų iki tradicinių formų su šlaitiniais stogais. Projektų paruošimo trukmė priklauso nuo pasirinkto sprendinio sudėtingumo. Standartinį projektą parengiame per 2-4 savaites, o individualiai koreguojami ar papildomai derinami projektai gali užtrukti ilgiau.
Vieno aukšto namo iki 120 m2 sąmata ir projektų kainosKai kalbame apie vieno aukšto namą iki 120 m2 - tai gali būti naujos statybos namo projektavimas pagal individualų projektą, kurių kaina galite peržiūrėti: Namo projektavimo kainos. Rinkoje naudoti namai (senesnės statybos) gali kainuoti pigiau - viskas priklauso nuo namo būklės, remonto poreikio, vietos, sklypo ir pan. Statybos savikaina priklauso nuo medžiagų, konstrukcijos (mūras, blokeliai, karkasas), inžinerinių sprendimų, apdailos lygio, šildymo/izoliacijos ir kitų niuansų. Apdailos ir įrengimo lygis - ar statomas „dėžutė“ (shell), ar pilnai įrengtas su vidaus apdaila, inžinerija, santechnika, šildymu, langais, stogais ir kt.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus ir aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis tarp vieno ir dviejų aukštų namų:
| Savybė | Vieno Aukšto Namas | Dviejų Aukštų Namas |
|---|---|---|
| Patogumas | Patogus, nereikia laiptų | Reikalingi laiptai, gali būti nepatogus vaikams ir senjorams |
| Sklypo Dydis | Reikalingas didesnis sklypas | Tinka mažesniam sklypui |
| Statybos Kaina | Gali būti brangesnis dėl didesnio pamato ir stogo ploto | Gali būti pigesnis dėl mažesnio pamato ir stogo ploto |
| Energetinis Efektyvumas | Mažiau efektyvus dėl didesnio atitvarų ploto | Efektyvesnis dėl mažesnio atitvarų ploto |
| Išplanavimas | Patogus zonavimas | Zonavimas gali būti sudėtingesnis |
| Privatumas | Geresnis privatumas, jei gerai suplanuotas | Atskirtos zonos gali suteikti daugiau privatumo |
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo pastatyti 2 079 individualūs ar sublokuoti namai. Vidutinis individualaus ar blokuoto namo plotas siekė 161 kv. Ekspertai prognozuoja, kad individualių namų statybos augimo tendencija turėtų ir toliau išlikti, nes individualus būstas yra daugelio lietuvių siekiamybė, o, kylant šalies ekonomikai bei didėjant gyventojų pajamoms, atsiranda geresnės galimybės jį įsigyti.