Vieno aukšto namo aukštis nuo žemės: reikalavimai ir galimybės

Planuojant statybas, dažnai kyla klausimų dėl reikalingų leidimų ir projektų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi vieno aukšto namo aukščiui nuo žemės, kada reikalingas projektas ir leidimas statybai, bei kaip išvengti klaidų planuojant statybas. Informacija yra orientacinio pobūdžio, todėl planuojant statybas būtina pasikonsultuoti su specialistais.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.

Svarbūs įstatymai ir datos

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa, verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Ar reikalingi statybos leidimai? Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo?

  Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?

  Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

  Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.

• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?

  Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo?

  Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja.

  Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?

  Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

  Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Atstumai nuo sklypo ribų

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui:

• 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m.
• 1,5 m atstumu - 1,5 m.
• 2,5 m atstumu - 2,5 m.
• 2,9 m atstumu - 2,9 m.
• 3 m atstumu - 8,5 m.
• 3,5 m atstumu - 9,5 m.
• 4 m atstumu - 10,5 m ir t.t.

Vieno aukšto namo privalumai ir trūkumai

UAB „Ak, idėja“ direktorė ir architektė Aušra Kalvaitienė sako, kad vieno aukšto namas yra praktiškesnis ir patogesnis gyventojams, tačiau galimybė statyti tokį namą būna ne visada: jei sklypas mažas, o namo norisi didesnio - tenka rinktis dviejų aukštų pastatą.

Pasak architektės, patalpas, esančias vieno aukšto name, patogiau suskirstyti zonomis - į miegamąją, gyvenamąją, pagalbinę dalis. Taip pat galima atskirai suprojektuoti vaikų kambarių zoną. Statyti vienaaukštį dažniausiai yra šiek tiek brangiau, nes padidėja sienų, pamatų perimetras, didesnis stogo dangos plotas.

Pasak A. Kalvaitienės, vis dažniau užsakovai, esant tinkamam sklypui, renkasi vieno aukšto namą. „Dabar vis daugiau žmonių nori nedidelio, kompaktiško ir racionaliai suplanuoto iki 150 kv. metrų ploto, 2-3 miegamųjų namo.

Projektuose nebebūna rūsių su baseinais, biliardinėmis, pirtimis. Jeigu projektuojama pirtis - ji dažniausiai būna pirmo aukšto pagalbinėje zonoje.

Architektas Aurimas Zaniauskas, projektuojantis individualius gyvenamuosius namus (studija „Haus.lt“), sutinka, kad planuojant statybas svarbiausia žmogui yra suvokti, apmąstyti esminius dalykus: kam jam namas reikalingas, kokie jo prioritetai, kas name svarbiausia. Tai padės apsispręsti, būti konkretesniems ieškant sklypo, formuojant užduotį namą projektuosiančiam architektui.

A. Zaniauskas pritaria daugelio ne kartą girdėtai tiesai, kad racionaliausia statyti kubo formos dviejų aukštų (ar vieno aukšto su mansarda) namą. Skaičiuojama, kad vienaaukščių kvadrato kaina dažnai šiek tiek didesnė (palyginti daug stogo, daug pamato), jų forma ne tokia kompaktiška ir taupi energijos taupymo požiūriu.

Dizainerės Vėtrės Markevičiūtės teigimu, laiptinei reikia nemažai ploto, tad vieno aukšto name šį plotą galima išnaudoti sanitariniam mazgui arba skalbyklai, ūkinei patalpai. Vienaaukščio lubų aukštis gali būti didesnis nei dviaukčio namo pirmame aukšte. Tai priklauso nuo stogo konstrukcijos.

Pasiryžę statyti vienaukštį namą turėtų žinoti, kad tokiame būste viskas labai patogiai pasiekiama, nereikia laiptų ir laiptinės, sutaupoma kamino, perdangos įrengimo požiūriu, mažiau reikia santechnikos. Be to, šildo mintis, kad, sulaukus senatvės, nereikės kas kartą ropštis į antrą aukštą arba, turint mažamečius vaikus, nerimauti dėl jų saugumo. Kita vertus, vienaukščiam reikia didesnio žemės sklypo, teks išlieti daugiau pamatų. Niekas neginčija, kad energiškai efektyvesnis yra dviaukštis namas - jo atitvarų plotas mažesnis nei vienaaukščio esant tam pačiam naudingam (gyvenamajam) plotui.

Leistini nukrypimai nuo projekto

Statant namą dažnai atsiranda minčių pakeisti jau suprojektuotus sprendinius. Keičiami tiek namo išplanavimo sprendiniai, tiek namo vieta sklype, komunikacijų vieta ir t.t. Pastačius „ne visai” pagal projektą kyla natūralus klausimas - „Ar tokį namą bus galima priduoti?”. Pabandysim trumpai aprašyti kokie nukrypimai nuo projekto yra leistini, o kokie yra rimti ir esminiai.

Pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia - naujas projektas, nauji derinimai, išlaidos. Netgi nauji reikalavimai (kaip pvz. energinė klasė - A+). Jeigu namas buvo projektuotas ir statytas kaip B klasės, gavus leidimą A+, labai tikėtina, kad tokio namo apskritai nebus įmanoma įteisinti.

Jei jau pakeitimai tikrai būtini - reikėtų „taikyti” į leistinus pakeitimus, kuriems užtenka supaprastintos projekto korektūros. Tokiu atveju užtenka „pataisyti” projektą, t.y. padaryti jo naują versiją. Naujo statybos leidimo gauti nereikia.

Galima keisti statinio vietą sklype (jei nepažeidžiami kiti reikalavimai, kaip pvz.

Taip pat galima keisti statybines medžiagas (kaip pvz.

Atsiminkite, kad informacija šiame straipsnyje yra orientacinio pobūdžio. Planuojant statybas, būtina pasikonsultuoti su specialistais ir atsižvelgti į konkrečius sklypo ir vietovės reikalavimus.

tags: #vieno #auksto #nuosavo #namo #aukstis