Valstybės turtas - tai valstybei nuosavybės teise priklausantis ir jos interesais naudojamas visų rūšių materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Lietuvoje valstybės turtas apibrėžiamas įstatymais ir naudojamas valstybės funkcijoms vykdyti bei visuomenės poreikiams tenkinti.
Valstybės turtas yra svarbus šalies ekonomikos ir socialinės gerovės elementas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro valstybės turtą, kaip jis valdomas, kokie yra centralizuoto valdymo principai ir kas yra turto patikėjimo sutartys.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Valstybės Turto Sudėtis
Pagal 1997 m. įstatymą, valstybės turtą gali sudaryti:
- Ilgalaikis materialusis turtas
- Nematerialusis turtas
- Finansinis turtas
- Trumpalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis Materialusis Turtas
Lietuvoje ilgalaikį materialųjį valstybės turtą sudaro:
- Valstybinis žemės fondas (žemės ūkio paskirties žemė, miškai, parkai ir kita)
- Žemės gelmės
- Valstybinės reikšmės vidaus vandenys
- Keliai, tiltai
- Valstybei priklausantys pastatai ir jų dalys
- Statiniai, įrenginiai
- Kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūrinės vertybės
- Paminklai ir kita
Nematerialusis Turtas
Nematerialusis valstybės turtas apima:
- Valstybės vardą
- Lietuvos Respublikos heraldikos objektus
- Teisę į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos
- Jos kontinentinį šelfą ir ekonominę zoną Baltijos jūroje
- Radijo dažnių išteklius
- Patentus, licencijas
- Valstybinius sertifikavimo ženklus
- Techninius projektinius dokumentus
- Valstybės valdomą informaciją ir jos apdorojimo programas
- Intelektinės veiklos rezultatus
- Kitas valstybei priklausančias nematerialias vertybes
Finansinis Turtas
Finansinio valstybės turto svarbiausios rūšys yra:
- Iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai
- Lietuvos banko kapitalas
- Valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir iš jų atsirandančios turtinės teisės
- Reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas
Valstybės Turto Valdymas
Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Faktiškai turtą patikėjimo teise naudoja, valdo ir juo disponuoja:
- Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos
- Lietuvos bankas
- Savivaldybės
- Kiti juridiniai asmenys, kurie pagal įstatymus vykdo valstybines funkcijas
- Turto fondas (numatytą privatizuoti valstybės turtą)
Valstybės įmonės už patikėjimo teise naudojamą valstybės turtą, išskyrus žemę, moka metinį mokestį - 2 % (valstybės įmonės prie pataisos įstaigų - 0,1 %) nuo šio turto vertės. Valstybės turtas taip pat gali būti perduotas valdyti kitiems subjektams nuomos ar panaudos pagrindais.
Valstybės Turto Vertė
2011 m. pabaigoje Lietuvos valstybės turto vertė sudarė 169 990,8 mln. Lt. Iš jos išžvalgyti žemės gelmių turtai sudarė 63 638,4 mln. Lt (37,5 % viso valstybės turto vertės, iš jų požeminis gėlas ir mineralinis vanduo - 30 828,5 mln. Lt, arba 18, 1%), valstybinis žemės fondas - 49 967,9 mln. Lt.
Ši informacija rodo, kokią didelę vertę valstybės turtas turi Lietuvos ekonomikai.
Valstybės Valdomas Turtas ir Centralizuotas Valdymas
Valstybės valdomas turtas - tai nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris priklauso valstybei ir yra valdomas, naudojamas bei disponuojamas įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal 19 straipsnio nuostatas, valstybės turtą sudaro: Nekilnojamasis turtas (išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus). Kitos paskirties turtas, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1-6 punktuose nurodytų grupių nekilnojamojo turto.
Centralizuotas Valdymas
Valstybės nekilnojamasis turtas, laikantis įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai. Tai reiškia, kad valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas).
Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė.
Vyriausybė nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
Centralizuotai Valdomo Valstybės Turto Valdytojo Funkcijos
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos apima:
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis.
Atnaujinimo Projektai
Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau - atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką.
Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
Atnaujinimo Projektų Sąlygos
Atnaujinimo projektuose gali būti nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos.
Finansavimo Šaltiniai
Atnaujinimo projektams finansuoti gali būti:
Panaudoti iš asignavimų valdytojų gautas valstybės biudžeto lėšas.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
Centralizuoto valstybės turto valdymo schema
Turto Bankas
Turto bankas yra pirmasis ir vienintelis centralizuoto valstybės administracinio nekilnojamojo turto valdytojas, valdantis apie 700 tūkst. kv. m valstybei priklausančio administracinės paskirties (biurų) ploto. Turto bankas valstybės nekilnojamąjį turtą valdo patikėjimo teise ir yra vienas iš kelių šimtų valstybės turto valdytojų. Turto banko tikslas - šį centralizuotai valdomo administracinio turto portfelį padaryti maksimaliai efektyvų tiek energetine, tiek ploto panaudojimo prasme. Todėl palaipsniui atnaujinamas ir modernizuojamas valstybės turtas, taip gerinant darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams bei teikiamų paslaugų gyventojams kokybę.
Valstybės Turto Pardavimas ir Aukcionai
Turto bankas valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėja per aukcionų sistemą www.evarzytynes.lt. Iš viso per pirmus devynis 2019 metų mėnesius buvo suorganizuoti 941 viešieji aukcionai, per kuriuos buvo parduoti 256 valstybės funkcijoms atlikti nereikalingi nekilnojamojo turto objektai.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, parduotų objektų skaičius išaugo 62 proc., o suorganizuotų aukcionų - 85 proc. Nuo metų pradžios už parduotus objektus gauta beveik 20,4 mln. eurų. Tai 3,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Trečiąjį ketvirtį didžiausi sandoriai buvo sudaryti dėl šių objektų:
- Pilies g. 7, Vilnius (0,716 mln. eurų)
- Dariaus ir S.Girėno g. 12, Alytus (0,407 mln. eurų)
- Dūmų g. 1, Vilnius (0,372 mln. eurų)
- Priestočio g. 6, Klaipėda (0,368 mln. eurų)
- Sukilėlių g. 14, Klaipėda (0,264 mln. eurų)
Lyginant su pradine kaina, nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už 1,6 mln. eurų didesnę sumą.
Per 2018-uosius Turto bankas suorganizavo daugiau nei 700 viešųjų aukcionų, kurių metu buvo parduoti 202 nekilnojamojo turto objektai už 8,2 mln. eurų, o taip pat valstybės sklypų, priskirtų savivaldybės pastatams, už 1,7 mln. eurų.
Lėšos už parduodamus objektus pervedamos į valstybės biudžetą arba skiriamos atnaujinti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius 2019 m. valstybės turto pardavimo aukcionų rezultatus:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Suorganizuotų aukcionų skaičius (per 9 mėn.) | 941 |
| Parduotų objektų skaičius (per 9 mėn.) | 256 |
| Gauta pajamų (per 9 mėn.) | 20,4 mln. eurų |
Turto Patikėjimo Sutartys
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Kitiems, šiame straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.