Klaipėda, kaip ir kiti Lietuvos miestai, patyrė įvairių urbanistinių transformacijų. Vienas iš įdomesnių ir mažiau tyrinėtų reiškinių - kooperatiniai garažai. Šie statiniai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys paprasti, iš tiesų atspindi sudėtingus socialinius, ekonominius ir politinius procesus.
Šiame straipsnyje panagrinėsime garažų statybos ypatumus ir raidą Klaipėdoje, aptarsime jų vietą miesto urbanistinėje struktūroje, taip pat iššūkius ir perspektyvas, susijusias su šiais statiniais.
Garažų atsiradimas ir raida sovietmečiu
Neatsiejama miestovaizdžio dalimi garažai tapo XIX a. pradžioje, kai padidėjo automobilių prieinamumas. Sovietų Sąjungoje garažai, saugodami automobilius nuo erozijos ir ilgapirščių, ne tik metaforiškai maskavo modernybės statiką, bet ir atliko realų ir svarbų vaidmenį, nes vagystės buvo dar viena iš esminių garažų gyvavimo priežasčių. Garažas tapo tokiu modernybės atributu, kuris savyje slėpė pasaulinio progreso šerdyje glūdinčią statiką. Veržlusis modernybės simbolis ir garažų raison d’être - automobilis - net 90 % laiko praleidžia nejudėdamas. Nuo pat pradžių jie apglėbė ir paslėpė priparkuotas mašinas. Po betono, plytų, metalo ar medžių kiautais stovėjo nejudrūs objektai, tarsi sustingę veržliojo progreso simboliai.
Kol erdvės stygiaus apimtas Vakarų pasaulis stiebėsi į viršų, Sovietų Sąjunga laisvai leido garažams plisti po neužstatytus miestų plotus. Pokario metais ši urbanistinė ekspansija nekėlė pernelyg didelių sunkumų, tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje, sparčiai plečiantis sovietiniam automobilių ūkiui, valstybei nepakako parkavimo vietų. Tuo metu (apie 1965-1970 m.) garažai pradėti statyti ir Klaipėdoje. Pradžioje apsiribota apie 200 statinių per metus, bet greitai paaiškėjo, kad tempas yra gerokai per lėtas, todėl nepatenkina didėjančio automobilių savininkų poreikio.
Kaip rodo estų atvejis, garažų stygius ir centrinės valdžios nepajėgumas lėmė nelegalių statybų įsigalėjimą. Dėl paprastos struktūros ir nedidelės apimties garažai pradėjo dygti daugiausia Klaipėdos pakraščiuose, bet miesto centras taip pat neišvengė naujo tipo statinių invazijos.
2002 m. nurodoma, kad Klaipėdoje įregistruotos 64 garažų bendrijos, o jose yra 15 372 garažai. Tiesa, suskaičiuoti, kiek iš tiesų egzistuoja nelegalių statinių, itin sudėtinga. Tikėtina, kad jų gali būti tiek pat, kiek ir legalių.
Privatizacija ir dabartinė situacija
Privatizavimas 2: bendravimas su opozicija
Situacijos nepalengvina ir norintieji legalizuoti statinius ar įsigyti žemę, ant kurios garažas pastatytas. Pagal 1994 m. priimtą Garažų statybos ir eksploatavimo nutarimą žemę bendrijoms nuomoja savivaldybė. Vyrauja neterminuotos nuomos sutartys, pasak bendrijų atstovų, pagal kurias „išnuomojama laikinai“.
Dešimtys tūkstančių garažų ramiai laukia ateities: vieni dėl esamo nelegalaus statuso, kiti dėl to, kad yra įstrigę pilkojoje zonoje tarp legalumo ir nelegalumo. Bendrijos „Šviesoforas-1“ (Debreceno g. 1) narių bandymai legalizuoti arba įsigyti žemę atsimušė į biurokratijos sieną, kurią įveikti dėl Nepriklausomybės pradžioje vyravusios administracinės netvarkos ir korupcijos šiandien beveik neįmanoma. Vienos bendrijos pirmininko teigimu, legalizavimo ir privatizavimo procesai turėjo būti vykdomi dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais.
Šią nuomonę patvirtina ir archyvinė medžiaga - 1993 m. leista privatizuoti 2 garažus Vilties g. 5 ir garažą Įgulos g. 24. Tais pačiais metais „privačion nuosavybėn perduoti“ dar 4 garažai Sportininkų g. 34, Baltijos pr. 107 ir Kretingos g. 60. 1994 m. leista privatizuoti 2 garažus Liepų g. 36 ir garažą Liepų g. 44. 1995 m. pritarta 3 garažų privatizacijai Liepų g. 36, taip pat garažo Herkaus Manto g. 20 / Ligoninės g. 7, 1 bokso, esančio Kooperacijos g. 49, dviejų boksų Kalnupės g. 1, dviejų boksų Kalnupės g. 2G, vieno Šermukšnių g. 3, 8 boksų J. Karoso g. 18, bokso Minijos g. 131, po vieną boksą, esantį Liepų g. 36, 36A, 38.
Privatizacijos maratono įkarštyje garažai didesnio dėmesio nesulaukė. Valdininkų kabinetus pasiekdavo pavieniai prašymai, po kurio laiko mieste atsirasdavo dar vienas privataus garažo savininkas, ateityje, tikėtina, sukelsiantis nemažai galvos skausmo jau kitiems valdininkams, pasišovusiems spręsti „garažų klausimą“.
Garažų kainos
Viena jį lėmusių priežasčių - kaina. 1993 m. privatizuoti garažą Klaipėdoje buvo galima už 1 300-1 900 litų, iki 90 % kainos sumokant investiciniais čekiais. O štai 2019-aisias geroje bendrijoje esantį metalinį garažą galima įsigyti už 400-1 500 eurų.
Pateikiama palyginamoji lentelė:
| Metai | Kaina | Valiuta |
|---|---|---|
| 1993 | 1 300-1 900 | Litas |
| 2019 | 400-1 500 | Euras |
Urbanistiniai ritmai ir iššūkiai
Apibūdinti šio laikotarpio urbanistinę situaciją Klaipėdoje tinka pasitelkti žodį „chaosas“. 1992 m. išskaidžius Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrių (MSPI KS), nebeliko vienijančios organizacijos, atsakingos už kryptingą miesto plėtros planavimą. Būtent pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu pastatyti garažai šiandien Klaipėdos savivaldybei tampa sunkiai įmenama mįsle. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Šviesoforas-1“ priskaičiuojami net 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto nelegalių statinių, pastatytų devintojo dešimtmečio pradžioje. Laikotarpio suirutėje iškilę garažai prisišliejo prie bendrijos ir tapo jos nelegalia dalimi.
Išorinis garažų ir jų bendrijų ritmas yra dažniausiai viešojoje ir teisinėje erdvėje aptarinėjamas šių urbanistinių darinių aspektas. Garažai gimsta iš poreikio, jų bendrijų idėjos nugula į miestų planuotojų brėžinius ir tarybos posėdžių dienotvarkes, kol galiausiai materializuojasi vienoje iš miestų erdvių. Tačiau tai nuspėjamas institucinis ritmas, kuris toli gražu nėra vienintelis. Jam alternatyvą kuria jau minėtas nelegalių statybų ritmas, kuris taip pat gimsta iš poreikio, tačiau, susidūręs su biurokratiniais trikdžiais, deficitu (sovietmečiu) ar valdininkų neveiksnumu, nėra patenkinamas instituciniais kanalais. Nelegalios statybos tampa atsaku ir naujų disonuojančių ritmų kūrimu. Ši nedermė dažnai nepastebima arba aptinkama tik praėjus daugeliui metų nuo statinio atsiradimo. Naujai tiesiamos gatvės ar nekilnojamojo turto vystymas yra dažniausios priežastys, leidžiančios aptikti su oficialiuoju ritmu nederančius urbanistinius darinius.
Tačiau santykis tarp legalių ir nelegalių garažų nėra toks tiesmukas, kaip gali pasirodyti. Nors teisinės išeitys, kaip tvarkytis su nelegaliais statiniais, tarsi tėra dvi - legalizuoti arba nugriauti, realybėje situacija yra kur kas painesnė. Be akivaizdžių teisinių niuansų (negalima griauti statinio neįrodžius objekto neteisėtumo) arba finansinio aspekto (bešeimininkių garažų nukėlimo ir griovimo darbai finansuojami savivaldybės), egzistuoja daugiasluoksnė pilkoji zona.
tags: #vietu #kooperatinis #garazas