Šiuolaikiniai daugiabučiai namai neatsiejami nuo juos supančios aplinkos. Gražiai sutvarkyta aplinka ne tik džiugina akį, bet ir teigiamai veikia gyventojų psichologinę sveikatą. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau mokslinių tyrimų, rodančių, kad žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų psichologinę sveikatą.
Mokslininkų teigimu, tokios erdvės šalia daugiabučių namų padeda mažinti stresą, depresijos ir nerimo simptomus. Net ir mažo masto sodininkystės veikla - pavyzdžiui, augalų auginimas daugiabučio balkone ar terasoje - gali teigiamai veikti emocinę savijautą, nes skatina atsipalaidavimą ir suteikia pasitenkinimo jausmą. Be to, pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į sodininkystę siejamas su net 36 proc. mažesne senatvinės demencijos rizika ir 42 proc. retesniais miego sutrikimais.
Želdiniai miestuose veikia stipriau, nei daugelis įsivaizduoja. Jie nėra tik graži dekoracija turistams ar reklaminiams plakatams. „Vos vienas žvilgtelėjimas į gėlyną ar kitą želdinį jau keičia mūsų emocijas į gerą“, - sako psichologė Genovaitė Petronienė. Jos teigimu, žaluma suteikia ramybės pojūtį, o spalvingos gėlės - džiaugsmo.
„Tai vyksta akimirksniu. Pasak jos, nors momentinis efektas gali būti juntamas, ilgiau būnant tarp želdinių atsiranda ir fiziologinių pokyčių. „Tai reiškia, kad vien vaikščiodami apsodintose erdvėse mes stipriname savo sveikatą, geriname kūno ir proto atsparumą“, - aiškina G. Petronienė. Ji taip pat priduria, kad želdynai skatina ir kūrybiškumą.
„Žalios spalvos aplinka padeda atpalaiduoti dėmesį, todėl lengviau kyla naujos idėjos, būna paprasčiau sukoncentruoti dėmesį. Tokias įžvalgas patvirtina ir moksliniai tyrimai. Tyrėjai iš Nacionalinio Taivano universiteto atliko eksperimentą su 100 studentų, kuriuos suskirstė į tris grupes pagal žaliųjų aplinkų lygį: aukštą, vidutinį ir minimalų. Po vaizdų stebėjimo dalyviai pildė savijautos klausimyną apie dėmesio atsistatymą ir atliko kūrybinio mąstymo testus.
Tačiau, planuojant daugiabučio želdinius, svarbu įvertinti ne tik jų estetinį patrauklumą, bet ir praktinius aspektus - saugumą pastatui ir jo gyventojams. Darbų vadovė Liudmila Dementenko pataria, kaip užtikrinti, kad žaliosios erdvės būtų ne tik estetiškos, bet ir saugios aplinkai bei gyventojams.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti apželdinant daugiabučių namų sklypus
Aptarkime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti apželdinant daugiabučių namų sklypus:
- Tinkamas augalų parinkimas
- Saugumas pastatui ir gyventojams
- Priežiūros reikalavimai
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ne visi augalai tinka daugiabučių aplinkai, kur erdvė dalijamasi su kaimynais, todėl juos reikėtų rinktis atsakingai ir apgalvotai.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi. Be to, vijokliai dažnai tampa landa graužikams ar kitiems gyvūnams.
Vijokliniai augalai ant pastato fasado
Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas. Geriau rinktis mažalapius ar spygliuočius augalus, kurie ne tik puošia aplinką, bet ir reikalauja mažiau priežiūros.
Sodinant augalus balkonuose, svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir konstrukcijų saugumą. Kabinami vazonai ar sunkūs loveliai gali nukristi ir sužaloti praeivius ar apgadinti turtą, todėl jie turi būti stabiliai pritvirtinti. Taip pat svarbu atsižvelgti į balkono stabilumą ir jokiu būdu jo neapkrauti vazonais, jeigu balkonas yra avarinės ar labai prastos būklės.
Augalai, kurie gali kenkti gyventojų sveikatai
Renkantis augalus daugiabučio kiemui, terasai ar balkonui, būtina atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą ar atsparumą klimato sąlygoms, bet ir į jų poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai.
Visų pirma, reikėtų vengti dygliuotų ar aštrių augalų, tokių kaip raugerškiai, šunobelės ar erškėčiai. Jie gali sužeisti žaidžiančius vaikus, praeivius ar augintinius, ypač jei pasodinti arti takų, žaidimų aikštelių ar įėjimų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į toksiškus ar nuodingus augalus. Pakalnutės, ožekšniai, narcizai, vilkauogės ar sosnovskio barščiai turi kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik patekusios į organizmą, bet ir kai kuriais atvejais - tiesiog prisilietus prie jų. Vaikai, augintiniai ar net nesusipažinę su augalais suaugusieji gali nesuprasti grėsmės ir apsinuodyti.
Dar vienas itin svarbus aspektas - alergizuojantys augalai. Pavasarį žydintys beržai, lazdynai ar kai kurios gluosnių rūšys išskiria didelį kiekį žiedadulkių, galinčių sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net astmos priepuolius jautresniems žmonėms. Kadangi bendrosios erdvės naudojamos visų gyventojų, būtina atsižvelgti į jų sveikatos būklę ir galimus alerginius veiksnius.
Ekspertų rekomendacijos: kokius augalus rinktis daugiabučių erdvėse?
Pasak L. Dementenko, planuojant želdinius daugiabučių kiemuose, terasose ar balkonuose, svarbiausia rinktis augalus, kurie yra ne tik dekoratyvūs, bet ir praktiški - atsparūs klimato sąlygoms, nereikalaujantys daug priežiūros, ilgaamžiai bei saugūs visiems gyventojams.
Itin populiarios ir sausrai atsparios augalų rūšys - karaganos (caragana arborescens), šilokai (sedum), katžolės (nepeta) bei levandos (lavandula). Šie augalai ne tik estetiškai atrodo ir džiugina ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir reikalauja itin mažai laistymo bei priežiūros. Katžolės ir levandos taip pat vilioja bites bei drugelius, todėl prisideda prie biologinės įvairovės mieste.
Tarp dažniausiai rekomenduojamų krūmų išsiskiria lanksvos (potentilla) ir lapaičiai (spiraea). Šie augalai ne tik gausiai žydi vasarą, bet ir išlieka vizualiai patrauklūs kitais metų laikais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms ar žemesnėms žaliosioms zonomis formuoti. Jie lengvai prižiūrimi, atsparūs kenkėjams ir prisitaikę prie Lietuvos klimato.
Norint efektyviai padengti žemę ir sumažinti piktžolių augimą, itin tinkamos vijoklinės ar žemę dengiančios rūšys. Pavyzdžiui, gebenės (hedera helix), žemuogės (fragaria vesca) ar visžalė vinca (vinca minor) puikiai tinka šlaitams, pakraščiams ar mažai saulės gaunančioms vietoms. Jos padeda stabilizuoti dirvožemį, apsaugo nuo erozijos ir reikalauja minimalios priežiūros visus metus.
Vijokliniai augalai: vertikalus apželdinimas ir jo ypatumai
Vijokliniai ir šliaužiantys augalai - augalų grupė, kuriai priklausantys augalai naudojami vertikaliam apželdinimui, t.y. sienų, tvorų, terasų, stulpų, balkonų dekoravimui, taip pat sodinimui vejoje (ten galima iš jų formuoti kolonas, piramides ir pan.). Vijokliniai augalai gali papuošti bet kokio dydžio ir bet kokios formos sodą. Kai kurie iš šių augalų, pavyzdžiui, lapagerija (Lapageria) arba pasiflora (Pasiflora), dėmesį pritraukia išskirtiniu žiedų grožiu.
Daugelis vijoklių rūšių vertinamos dėl savo vešlios ir gražios lapijos, kuri gali išlikti patraukli ištisus metus, pavyzdžiui, visžalių augalų, arba džiuginti ryškiomis rudeninėmis spalvomis, kaip, pavyzdžiui, vinvyčiai (Parthenocissus) arba vynmedžiai (Vitis coignetiae). Elegantiška vijoklinių augalų išvaizda netgi jau be lapų „rūbo" augalų stiebai ir žiemos metu džiugina akį.
Vijokliniai augalai ant sienos
Vijokliniai augalai „lipa" į viršų - prie atramos prisitvirtina orinėmis arba pridėtinėmis šaknimis, kaip, pavyzdžiui, paprastoji gebenė (Hedera), arba prikimba ūgliukais, kaip penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia). Restorano "Lokys" Vilniuje kiemelis. V. Medinės, iš lentelių padarytos atramos, špagato siūlai ar viela reikalingi tik jauniems augalams, o vėliau jie patys patikimai prikimba prie paviršiaus ir auga savarankiškai.
Kai kurie vijokliniai augalai apsiveja atramą tarsi spiralė (priklausomai nuo morfologinės sandaros - pagal laikrodžio rodyklę arba prieš ją). Taigi, vijokliniai sausmedžiai (Lonicera periclymenum) ir manetijos (Manettia inflata) „sukasi" pagal laikrodžio rodyklę, o Sandersono ceropegijos (Ceropegia sandersonii) ir visterijos (Wisteria sinensis) - priešingai. Joms reikalinga nuolatinė atrama (paprastai tai tinklelis arba ištempta viela).
Kai kurios vijoklinių augalų rūšys, pavyzdžiui, raganė (Clematis) arba kai kurios nasturtų (Tyopaeolum) rūšys prie atramos prisitvirtina besipinančių lapkočių pagalba. Daugelis kitų rūšių turi „ūselius" ir jais prikimba prie atramos. Šie ūsiukai - modifikuoti lapai arba lapkočiai (pavyzdžiui, ląstenės (Bignonia capreolata) ir kvapiojo pelėžirnio (Lathyrus odoratus)), pažastiniai lapai (pasiflora (Pasiflora)), arba viršutiniai ūgliai (vynuogės).
Šliaužiančios, prikimbančios ir horizontaliai augančios vijoklinių augalų rūšys, tokios kaip indinis laukuras (Quisqualis indica) ir plikažiedis jazminaitis (Jasminum nudiflorum), užaugina ilgus, lanksčius stiebus, kurie labai lengvai prisitvirtina prie atramų. Juos, siekiant didesnio dekoratyvumo, reikia rišti prie tinklelio arba ištemptos vielos arba leisti jiems laisvai priaugti prie sienos arba išilgai akmeninės sienelės. Kai kuriais atvejais šie augalai naudojami dirvožemio dangai.
Žolės pjovimo tvarka prie daugiabučių namų Kaune
Žolės prie daugiabučių gyvenamųjų namų pjovimu Kauno miesto savivaldybė yra įpareigojusi rūpintis pačius butų savininkus arba daugiabučius administruojančias bendroves. Tai turi būti daroma iki 50 m spinduliu aplink namą, priklausomai nuo apstatymo tankumo.
Pagal įprastą tvarką „Būsto valdos“ administruojamuose daugiabučiuose teritoriją prižiūri konkurso būdu išrinktas rangovas. Kiekvienam namui nustatytas teritorijos priežiūros tarifas, proporcingas prižiūrimos teritorijos ir kliento buto plotui. Taigi pagal šį tarifą mes žolę pjauname 3-4 kartus per sezoną - tai yra optimalus periodiškumas tvarkai kiemuose užtikrinti.
Pirmąjį šienavimo etapą baigėme gegužės pabaigoje, o šiuo metu jau įpusėjome antrąjį. Paskutinysis šienavimo etapas numatomas rugsėjo pabaigoje. Jei gyventojai pageidauja šienauti dažniau, paslaugą visada suteikiame, tačiau tai kainuoja papildomai.
Medžių genėjimas ir vijoklių šalinimas
Norint apgenėti ar nupjauti medžius savavališkų veiksmų imtis negalima. Tam reikalingas namo patalpų savininkų raštiškas prašymas su daugumos (51 proc.) pritarimu, taip pat situacijos schema ir nuotraukos. Mūsų pagalba organizuojant darbus yra nemokama. Džiaugiamės, kai į mus kreipiasi iniciatyvūs gyventojai, kurie patys padeda rinkti gyventojų parašus ir taip paspartina procesą. Mes visada pasiruošę padėti, jei klientai kreipiasi su tokiomis problemomis.
Šalinti vijoklius nuo pastato fasado yra būtina. Ir ne tik dėl kenkėjų. Augalo šaknys gadina nuogrindą, link pamatų skverbiasi drėgmė. Papildomai gadinamos fasado konstrukcijos, jis drėksta, nėra ventiliuojamas. Ne kartą susidūrėme su gyventojų pasipriešinimu šalinant vijoklius nuo daugiabučių. Vis dėlto po derybų visada prieinama prie sprendimo augalus nuimti, kad vėliau nereikėtų investuoti į brangų fasado remontą.
Sodybos ir kiemo apželdinimas
Sodybos apželdinimas turi savitą specifiką ir skiriasi nuo apželdinimo darbų, atliekamų miestuose, apželdinant gyvenamųjų namų teritorijas, taip pat labiau urbanizuotas vietoves.
Pirma, sodybos dažniausiai kuriamos kaimo gyvenamosiose vietovėse, netoli vandens telkinio, miško ar šiaip vaizdingoje vietoje, todėl atliekant sodybos apželdinimą, turi būti išlaikyta harmonija su supančia aplinka. Sodinant augalus, rekomenduojame nesodinti augalų su egzotiniais lapais, žiedais, formomis, o rinktis įprastus medžius ir krūmus, kurių augimvietės yra mūsų šalyje.
Antra, kaimo sodybos teritorija dažniausiai užima žymiai didesnį plotą, nei mieste ar priemiestyje gyvenamojo namo teritorija, todėl ir vejos bei aplinkos priežiūra turi būti paprastesnė. Nesistenkite vykdant sodybos apželdinimą teritorijoje įsirengti reprezentacinės vejos, geriau apželdinimui pasirinkite paprastesnius, mažesnės priežiūros reikalaujančius vejos sėklų mišinius. Turėsite gražią kaimišką pievelę arba kitaip vadinamą buitinę veją.
Tokią veją reikės pjauti beveik 3 kartus rečiau nei reprezentacinę. Tinkamai prižiūrint, tokia veja ilgainiui taps panaši į dekoratyvinę. Žemai pjaunama (maždaug 3 cm. aukštyje) ji sutankėja, o tręšimas azotinėmis trąšomis didina varpinių žolių kiekį, tačiau mažina piktžolių kiekį vejoje.
Tokią pievą galėsite pjauti traktoriuku-vėjapjove be surinkimo, todėl dalis maistinių medžiagų grįš atgal ir nereikės dažnai tręšti vejos. Jei norite sutaupyti daugiau lėšų prižiūrint, įrengiant bei apželdinant sodybos aplinką, įsirenkite žydinčią pievutę. Tręšimas minimalus, o pjovimas iki 3 kartų per sezoną.
Trečia, sodybos teritorijos reljefas yra įvairesnis, todėl atliekant sodybos apželdinimą nesistenkite suformuoti vienos plokštumos. Čia toleruojami didesni nei 2 cm. nelygumai.
Kalbant apie kiemo apželdinimą, turėtume kalbėti apie terasos arba vidinio kiemelio ir vidinio kiemo, esančio gyvenamojo namo teritorijoje, apželdinimą. Žodžiu, kalbant apie kiemo apželdinimą, turime galvoje tą teritorijos dalį, kuri funkciškai yra daugiausia pritaikyta poilsiui ir kurioje statiniai, daiktai turi harmoningai derėti su aplinka bei sudaryti jaukumo pojūtį.
Tendencijos ir naujovės
Viena iš ryškėjančių tendencijų - vijoklinių augalų išnaudojimas. Žinoma, ne kaip anksčiau, vijokliniai augalai nesiropš aukštyn namo siena, o greičiau - įvairiomis specialiai įrengtomis atramomis.
Netrukus galime išvysti ir prabangių daugiabučių namų žaliųjų zonų. Esą, sodybas ar namus turintys, tačiau patogesnės buities butuose ieškosiantys pasiturintys žmonės norės, kad ir daugiabučių rajonai būtų tokie žali, kaip užmiesčio sodybos.
„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir senos statybos tarybinius daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, - pastebi I.Vainauskienė. Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga paskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims.
Vertikalus sodas ant daugiabučio namo
Vertikalus sodas gali tapti puikia daugiabučio namo puošmena. Aplinka turėtų tapti ne objektu, o paslauga. Projektuose atsiradus specifiškesniems aplinkos tvarkymo sprendimams, nusakantiems viso nekilnojamojo turto projekto idėją, juos reikės kur kas kruopščiau prižiūrėti. Tuo turės pasirūpinti ne gyventojai, o projekto vystytojai ar rangovai.
tags: #vijuokles #prie #daugiabuciu #pastatu