Artėjant Vėlinėms, prisimename išėjusius Anapilin, jų gyvenimus ir istorijas. Keliaujant atokiu keliu Kvetkai - Smaltiškiai pro Putelių kaimą, dėmesį patraukia užkaltais langais klėtis ant Nemunėlio kranto ir sena kapavietė kitoje kelio pusėje. Ši vieta primena tragišką istoriją apie vos 41 metų mokytoją, nužudytą žiauriomis rankomis, ir šeimą, kuri po šių įvykių išsikraustė.
Lietuvos žemėlapis
Mokytojo J. Vilemo Tragiška Istorija
Buvusi Kvetkų mokyklos istorijos mokytoja Dalia Karosienė prisimena pasakojimus apie mokytoją J. Vilemą, kuris prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo Kvetkų šešiametės mokyklos direktoriumi. 1941 metais, hitlerininkams ieškant žydų tautybės asmenų, J. Vilemas buvo suimtas dviejų kvetkiečių žydšaudžių ir kartu su žydais išvežtas į Biržus. Mokytojo kūnas buvo palaidotas prie savo namų.
Apie J. Vilemą pasakojo ir anapus Nemunėlio gyvenęs Alfonsas Baublys, teigęs, kad mokytojas buvo labai geras ir griežtas. Jo dukra Elona Misiūnienė prisimena tik tiek, kad tėtis pasakodavęs apie J. Vilemo sodyboje klaidžiojančią dvasią. E. Misiūnienė pažinojo mokytojo vaikus - sūnus Juozą, Algį ir dukrą Nijolę. Ji pasakojo, kad mokytojo vaikai leisdavo jos mamai miškelyje malkų pasirinkti, todėl jie nupjaudavo žolę ir uždegdavo žvakutę ant paminklo.
Sukilėlių Kovos Kvetkų Krašte
Straipsnyje „Laisvės kova kai kuriuose Biržų apskrities valsčiuose 1941 m.“ istorikas Valdas Striužas mini J. Vilemą. 1941 m. birželio 27 d. žuvo 4 Kvetkų būrio sukilėliai. Pasirodžius vokiečiams, milicininkai, perplaukę Nemunėlį, pabėgo. Ginkluotus sukilėlius, neturėjusius baltų raiščių, vokiečiai suėmė. Vertėjauti jie pasikvietė mokyklos vedėją Vilimą, o šis buvo komunistuojantis. Po mėnesio teisybė iš dalies atkurta - vokiečiai Vilimą suėmė ir Rokiškyje sušaudė.
1994 metais „Tremtinys“ spausdino prisiminimus „Mūsų kovos“ apie Šiaurės Lietuvos partizanų kovas. Ten J. Vilimas nesutarė su Paviloniu, todėl greičiausiai vokiečiams pasakė, kad suimtieji yra komunistai.
Partizanų Pasipriešinimas Šakių Apskrityje
1944 m., frontui nusiritus į Vakarus, Šakių aps. dėl įvairių priežasčių slapstėsi daug vyrų. Matydamas būrius besislapstančių vyrų ir vedamas savo kariškos prigimties bei rūpindamasis Lietuvos ateitimi, 1945 m. pradžioje pradėjo kurti pogrindinę sukilėlių organizaciją, pavadinęs ją Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Organizacija turėjo būti pavaldi besikuriančiai Suvalkijoje Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadovybei. Buvo leidžiamas laikraštis "Laisvės Kovotojas” ir atsišaukimai, kviečiantys ginkluotai kovai už nepriklausomą Lietuvą.
1945 m. gegužės 12 d. Valkų kalvose beįsitvirtiną partizanai buvo NKVD kariuomenės užpulti ir išblaškyti. 1945 m. birželio pabaigoje buvo gautas LLA štabo įsakymas dėl legalizacijos. Agentų pagalba saugumas šią organizaciją išaiškino. Dauguma jos narių buvo suimti ir nuteisti įvairų laiką kalėti. Suėmimo išvengę, vyrai grįžo į partizanų gretas ir su ginklu rankoje kovojo toliau.
Prasidėjus Atgimimui, E.Guoga tapo aktyviu sąjūdžio dalyviu. 1992 m. jo iniciatyva Valkų mūšio vietoje pastatytas žuvusiems bendražygiams pagerbti paminklas. 1947 m. rugpjūčio mėn. įamžino šešių buvusių bendražygių žuvimo vietas.
Lietuvos partizanai
Zapyškis: Istorija ir Dabartis
Zapyškio seniūnijos centras - Kluoniškių kaimas. Šalia Nemuno įsikūręs Zapyškio miestelis, taip pat seniūnijos teritorijoje yra 19 kaimų, didesni iš jų: Dievogalos k., Kuro k., Vilemų k. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a. pirmoje pusėje. XVI a. antroje pusėje minimas ir Zapyškio miestelis, per kurį ėjo Kauno-Virbalio prekybos ir pašto traktas. 1562 m. minima bažnyčia, XVII a. veikė parapinė mokykla. 1825-1847 m. turėjo miesto teises.
Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578 m. Zapyškio miestelyje 1929 m gegužės mėn. tarp trijų ąžuolų buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas. Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia. Kuro girininkijoje paminklinis akmuo ženklina 1863 m. sukilėlių kapus. Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto 1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d.
Į pilietinę akciją „Žinia Tėvynei“, skirta gedulo ir vilties dienai paminėti įsijungė Zapyškio pagrindinės mokyklos bei miestelio bendruomenė. Šiai datai pažymėti pilietinio ugdymo pamoka vyko netradicinėje erdvėje - sudegintos sodybos kiemelyje, kuriame pastatytas atminimo kryžius čia žuvusiems partizanams ir šios sodybos savininkams atminti.
Kultūros Paveldas ir „Nemuno 7“ Projektas
„Nemuno 7“ - tai Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas Kauno rajone, tarnausiantis kaip vieša kultūrinė erdvė, vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos, gamtos ir kultūros centras. 2022 metų gegužės 22 dieną oficialiai „prisistatysiantis“ objektas gimsta dar 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje pastatytoje žemkasėje. Pagrindinės „Nemuno 7“ vertybės bei atspirties taškas: Vanduo. Tvarumas. Dialogas. Būtent tuo vadovaujantis meno erdvėje ir jos aplinkoje bus rengiamos parodos, spektakliai, meno rezidencijos bei kiti meno renginiai.
„Menininkų, kurie atsižvelgdami į pagrindines „Nemuno 7“ vertybes ir siūlomas temas sukurtų, ar pasiūlytų jau sukurtus, meno objektus nuolatinei ekspozicijai. Svarbu paminėti, kad nuolatinė ekspozicija bus lauke, tad meno kūriniai turi būti atsparūs vėjui, lietui, karštoms vasaros dienoms. Žiemą laivas ir meno kūriniai turės globėjus iki tol, kol vėl mus pradžiugins pavasarį“, - rašoma kvietimo tekste. Kiekvienai temai yra numatyta nuo 500 iki 2.000 EUR.
Nemuno 7
Kanklių Tradicijos Lietuvoje
Svencelėje vykusioje Kūrybinio kankliavimo stovykloje vienai dalyvei uždavusi klausimą, kodėl lietuviui tokios svarbios kanklės, ji atsakė, kad jos svarbios, nes yra žmogaus gyvenimo dalis. Instrumentas tapdavo priemone, kartais vienintele, kurios pagalba buvo malšinamos sunkios mintys, ilgesys - praeities, namų, o gal ir anapusybės. Senųjų kanklininkų santykį su instrumentu galime tik interpretuoti, pasitelkdami jų autobiografijas, amžininkų, jų artimųjų atsiminimus.
Kanklės buvo ir yra daugiau nei paprastas muzikos instrumentas. Suvalkijoje kankles dėdavo ant kapo ir laikydavo, kol jos supus. Tampriai su lietuvio gyvenimu susijęs instrumentas iki šių dienų išsaugojo savo sakralumą, liko dvasinę atgaivą teikiančiu nusiraminimo šaltiniu.
Suvalkiečių kanklininkas Pranas Puskunigis (1860-1946) visą savo gyvenimą paskyrė kanklėms ir kankliavimo mokymui. Net du kartus atsisakęs gerai apmokamo vargonininko darbo, kur begyvendamas, jis visą savo dėmesį skyrė kankliavimo mokymui ir kanklininkų ansamblių būrimui. 1925 liepos 30 d. jo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos kanklininkų draugija, kurios dėka Kaune buvo įkurta Kanklių muzikos mokykla. Čia jis dvejus metus dėstė. Paskutinius gyvenimo metus praleido Skriaudžiuose. Palaidoti paprašė su jo kanklėmis. Jo valia buvo išpildyta.
Meistras S. Rudis kanklėmis susidomėjo apie 1920 m., paskatintas Jaunalietuvių organizacijos Krekenavos apylinkėje skyriaus vadovo Vytauto Kadžio (1911- apie 1941). S. Rudžio gaminti instrumentai pasižymėjo tik jam būdinga ornamentika. Drauge su žmona kurdavo inicialus, kuriais puošdavo kanklių nugarėlę. Tarpukariu susidomėjimas kanklėmis labai išaugo visoje Lietuvoje. Kūrėsi kanklininkų ansambliai. S. Rudžio pagaminti instrumentai buvo naudojami ne tik Panevėžio apylinkėse, bet pasklido po visa Lietuvą.
1963 m. Teodora Jundulaitė į Žemaičių „Alkos“ muziejų atneša kankles, šiek tiek negrabiai puoštas Gediminaičių stulpais ir lietuviškomis saulutėmis, dugne matyti meistro inicialai - supintos raidės J ir S. Telšių muziejaus akte parašyta, jog tai - 1920 metais Stasės Jundulaitės dirbtos kanklės. Dabar niekas negalėtų pasakyti, kas yra šių kanklių autorius, tačiau neabejotinai jos buvo pagamintos po Jundulų trobos stogu, kur buvo dainuojamos dainos, vaikai nuo mažens mokomi rašto, raginami skaityti, domėtis savo kraštu ir būti ištikimais Tėvynei.
Raseinių krašte apsigyvenusi Abromavičių giminė buvo muzikali, kanklėmis skambino net penkios kartos.
Lietuviškos kanklės
Žiemkelio Pievų Išsaugojimo Problemos
Ežerėlio gyventojas Stanislovas Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d. „Ūkininko patarėjas“ tęsia žurnalistinį tyrimą apie visuomenės dėmesio sulaukusią Ežerėlio, kitaip vadinamą Žiemkelio, pievą, esančią Kauno r. Nors ši teritorija neturi saugomos teritorijos statuso, šiose pievose yra nemažai retų paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Pasak ornitologų, vertingos ir mažos teritorijos, kuriose gausu retų paukščių rūšių vienoje vietoje. Jų sunaikinimas yra didelis praradimas ne tik visiems Lietuvos žmonėms, mylintiems gamtą, bet ir ornitologams, vykdžiusiems gamtinius tyrimus.
ŪP straipsnyje „Buldozeriu per raudonąją knygą“ (š. m. rugpjūčio 6 d.) citavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos (AM) Kauno valdybos viršininko Česlovo Meržvinsko atsakymą, kuriame buvo rašoma, kad Kauno skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko patikrinimą vietoje, kurioje, kaip teigė gamtos mylėtojai, buvo nusausinti Žiemkelio kanalai, tačiau nusausintų tvenkinių...
Kaip ŪP pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis, Žiemkelio pievose buvo daug į raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių, ten maitindavosi ir iš gretimų miškų atskrendantys juodieji gandrai, kurie Lietuvoje nyksta dėl to, kad nėra jiems tinkamų maitinimosi vietų. „Kadaise AM siūlėme šią vietą, apie kurią buvo daug publikuota, paskelbti natūrine teritorija, tačiau nebuvo išspręstas žemės nuosavybės klausimas, taip ir liko...“ - apgailestavo ŪP pašnekovas.
PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir Lietuvos raudonojoje knygoje, kuri, kaip rašoma AM interneto svetainėje, buvo atnaujinta 2023 m. spalio 3 d., saugomų gyvūnų rūšių kategorijos neatitinka. Kodėl? Paukščių stebėjimų ataskaitos projekto rengėjai vadovavosi IUCN (Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos) kriterijais. PTPI parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje didžioji kuolinga pagal IUCN pažymėta NT (arti grėsmės esantis (liet. NT) taksonas), o raudonojoje knygoje ji žymima CR (kritiškai grėsmingos būklės (liet. CR) taksonas).
ŪP norėjo pabendrauti su UAB „Solet“, rengusios statybų projektinį pasiūlymą, projekto dalies vadovu Slavomiru Senkevičiumi. Gamtos mylėtojai, susipažinę su PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir UAB „Solet“ statybų projektiniu pasiūlymu, kurie buvo skelbiami Kauno r. Kalbinti žmonės, nenorėję viešinti savo pavardžių (redakcijai pavardės yra žinomos), sakė, kad kuo daugiau jie gilinasi į ataskaitą ir projektinį pasiūlymą, tuo jiems įdomiau darosi...
ŪP, laukdamas atsakymų iš projekto vystytojo, kas iš tikrųjų bus statoma Kauno r. Zapyškio seniūnijoje ir kt., apie šį projektą pakalbėjo su AM. CPVA komunikacijos specialistė Aušra Pocienė ŪP informavo, kad agentūra taip pat neadministruoja šio projekto.
Paminklinis akmuo Žiemkelio-Rievutės kalvose 1945 m. vasario 26 d. Atidengtas 2003 m. birželio 14 d.
| Organizacija | Statusas | Komentaras |
|---|---|---|
| LOD (Lietuvos ornitologų draugija) | Direktorius Liutauras Raudonikis | Žiemkelio pievose buvo daug į raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių. |
| PTPI (Pajūrio tyrimų planavimo institutas) | Direktorė Rosita Milerienė | Ataskaitoje įvardinti visi ten registruoti paukščiai ir šikšnosparniai, detaliai ištirti galimi poveikiai dėl planuojamų vėjo elektrinių statybos. |
| UAB „Solet“ | Rengė statybų projektinį pasiūlymą | Informacijos apie raudonojoje knygoje įrašytus gyvūnus, augalus nėra. |