Vilko dvaro sodyba - tai vieta, kurioje susijungia gamta, gyvūnai ir įdomios pramogos. Ši sodyba siūlo įvairias programas, pritaikytas skirtingiems amžiams ir interesams, o jos istorija yra glaudžiai susijusi su vietos kultūra ir šviesuoliais.
Pramogos ir Programos Vilko Dvaro Sodyboje
Sodyba „Vilko daina” šiuo metu yra namai penkiems Sibiro haskiams, samojedui ir dviem grifoniukams. Du iš haskių yra prieglaudinukai su blogomis istorijomis, kurie čia reabilitavosi.
Gimtadieniai čia prasideda pažintimi su šuneliais ir tinkamo elgesio aptarimu. Vėliau dalyviai leidžiasi į žygį, kurio metu išbando bėgimo su šunimis įrangą. Po žygio tęsiamos pramogos pagal iš anksto pasirinktą programą, pavyzdžiui, lobio ieškojimas, žaidimai indėnais, miškinio užduotys ar kelionė po naktinį mišką. Programa trunka apie 2 valandas, o bendras pasibuvimas sodyboje - 3 valandas.
Šiltuoju metų laiku vaišintis ir gimtadienio tortą skanauti siūloma pavėsinėje, talpinančioje apie 20 žmonių, o šaltuoju - tipi stiliaus palapinėje su ugniakuru, talpinančioje panašų skaičių žmonių.
Siūlomos programos:
- Lobio ieškotojas: Aktyvi programa, rekomenduojama nuo 6 iki 99 metų. Dalyviai, naudodamiesi kompasu, žemėlapiu ir nuorodomis, ieško paslėpto lobio.
- Jaunasis vadas: Mažiau aktyvi, bet spalvinga programa, rekomenduojama jaunesniems dalyviams.
- Naktinis gimtadienis: Rekomenduojama vyresniems nuotykių ieškotojams.
Taip pat siūlomi vienkartiniai užsiėmimai, kuriuose mokoma bendrauti su šunimis, sportuoti, pažinti skirtumus ir panašumus, suvokti atsakomybę ir dirbti komandoje. Užsiėmimo pobūdis pritaikomas bet kokio amžiaus vaikams ir paaugliams. Vyresniesiems siūloma individualizuoti užsiėmimą, pritaikyti atskirai klasei.
Klasės išleistuvės trunka apie 2 valandas, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus. Kalėdinė programa prasideda supažindinimu su šuneliais, tęsiama 2 km žygiu, o grįžusius pasitinka Kalėdų Senelis ir pakviečia į dirbtuvėles didelėje palapinėje su laužu viduje.
Teresdvario Istorija
Bygailių kaimo šviesuolis, paskutinis Teresdvario šeimininkas Jonas Pukas, tėvonijos istoriją sužinojo iš močiutės brolio kunigo A.Pauliuko tarpukariu rašytų dienoraščių. Dvarą 1777 metais įsigijo Rusijos carienė Jakaterina II, bet perleido jį savo jaunystės draugei Teresei iš Pasvalio rajono, Titkonių sodžiaus. Pirmykštis dvaras sudegė per gaisrą 1830 metais.
Teresdvaryje dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o ir tarpukariu dažnai lankėsi šviesiausi šalies intelektualai. Dabar čia šeimininkauja 88 metų Jonas Pukas.
Išliko 11 dienoraščių - storų kontorinių knygų, kuriose kunigas savitu stiliumi užrašinėjo kasdienius įvykius, parapijiečių rūpesčius, nuotykius, nuotaikas ir savus pastebėjimus bei pamąstymus tuometės politikos tema.
„Teta nenorėjo, kad garsėtume kaip kunigų giminė. Šviesi ir soti vaikystė baigėsi su tremtimi. Vyras sako nuo A iki Z perskaitęs dėdės dienoraščius. Dabar vertingieji rankraščiai guli Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriuje.
Pačiam J.Pukui kiekvieną puslapį skaityti buvę įdomu, beveik kiekviename puslapyje buvę kas nors apie giminę. „Kai bobutės brolis klebonavo Šimonyse, ten vyko dideli mūšiai. Visa giminė slėpėsi dvaro palivarko sklepuose. Klebono seserys žinojo, kad norint gyvam išlikt reikia iškelti baltą vėliavą, tai per patį mūšio įkarštį baltą paklodę ir iškėlė.
„Mano tėvo senelis buvo ūkvedys ir miškų taksatorius Radvilų dvare. Po baudžiavos panaikinimo nelikus nemokamos darbo jėgos dvarai ėmė bankrutuoti, savininkai, kad galėtų poniškai gyventi, ėmė pardavinėti miškus. Senelio nuosavybė buvo 160 hektarų miško ir žemės, jis augino arklius ir avižas.
1918 m. Kunigo A.Pauliuko įrašai dienoraštyje:
Diena ūkanota, lietinga. Laukia keturi vežimai vežti prie ligonių į visas puses. Siaučia po parapiją epidemija „gripas“, liga ispaniška, panaši į influentzą. Labai greitai pareina į uždegimą plaučių. Traukiniu sugrįžau Teresdvarin. Sužinojau, jog buvo užpuolimas ant Breiviškių sodžiaus. Cicilistai-bolševikai viską išrabavojo, atėmė nuo gyventojų nemažai piningų, o Anatazienę su Anatazioku peiliais subadė. Vargiai šitie beišgys. Pavakariop grįžau į Troškūnus. Gavau girdėti, kad sugrįžo iš Rusijos buvusis mūsų žemiečių viršininkas Krestnikovas.
Rytas šiltas kaip vidurvasary. Rūkas tirštas, panašu į lietų. Laukia važiuoti prie 13 ligonių, sergančių ispaniška liga.
Rytas tykus, gražus, giedras, šiltas kaip apie Šv. Joną. Turėjome palaidoti 3 numirėlius. Išvažiavome kalėdotų Mažionių.
Diena graži, sausa, vakaras giedras. Podraug su svečiu kun. Janilioniu žiūrėjome per teleskopą į žvaigždes. Kalnuočių Pabarškiokas, neseniai sugrįžęs iš Rusijos, pasisakė esąs bolševikas. Ir iš tikro savo kalboje dėjo galvą už bolševikus.
Buvome nuvažiavę pas Vidugirių Inčiūrą ant alaus. Alus buvo stipras, galvon mušė. Svečiai linksmiai šnekėjo, kaip žąsys, vandenį išvydę. Beveik visi svečiai kalbėjo apie bolševikus, labai bjaurėjosi iš jų prakalbų, kur agitavo ir ragino žmones eiti pjautų ponų, kunigų ir buržujų. Bet apie žydus turtuolius, pabrikantus, bankierius tylėjo. Žydų bernai negi gali agituoti prieš savus ponus žydus. Į žydų bernus pasisamdė Zavalynės Kubiliokas, sugrįžęs iš Rosijos, kur tarnavo uoliai pas žydus bolševikus.
J.Pukas linksmai prisiminė, kaip su tėvu aplankė visas jo buvusias meiles.
Kelionės po Suvalkiją
Vilko dvaras taip pat siūlo keliones po Suvalkiją, kurių metu galima aplankyti Zyplių dvarą, Lukšių miestelį, Gelgaudiškio dvarą ir Sudargo piliakalnių kompleksą. Kelionės metu galima dalyvauti vyno degustacijoje Kidulių vyninėje.
Zyplių dvaras išsiskiria išlikusiais 11 autentiškų pastatų, rengiamais kasmetiniais plenerais, profesionaliosios muzikos renginiais. Tai vienas jauniausių dvarų Lietuvoje.
Lukšių miestelis spindi tvarka, švara, centre įrengtas skulptūrų parkas - visa tai nenuilstančio skulptoriaus ir tautodailininko Vido Cikano nuopelnas.
Gelgaudiškio dvare 1972 metais buvo filmuojamos kai kurios filmo „Tadas Blinda“ scenos. Dvaro rūmus XIX a. viduryje ant aukšto Nemuno slėnio šlaito pasistatė Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis. Rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų.
Tikroje Suvalkiečio sodyboje Jūsų lauks ypatingi pietūs. Tai senovinė XIX a. pabaigos etnografinė kaimo turizmo sodyba su dideliu kiemu ir sodu, klėtimis, su senoviniais ūkiniais pastatais, pirtimi, ežerėliu - čia viskas alsuoja Suvalkijos praeitimi.
Sudargo piliakalnių kompleksas savo svarba ir grožiu nenusileidžia Kernavės piliakalniams. Viduramžiais čia stovėjo gynybinė pilis, viena svarbiausių kovose su kryžiuočiais.
Kidulių vyninėje dalyvausite vyno degustacijoje. Vyndarių tradicijos šią vietą įkūrusių žmonių šeimoje siekia jau penkitas kartas. 2014 m čia gaminamai produkcijai suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas.
Kelionės trukmę bei kelionės programą galima keisti ir derinti prie jūsų poreikių ir pageidavimų.
Vilko Muziejus Indubakiuose
Indubakių kaimo sodyboje, kur kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius dirbo paskutiniuosius savo gyvenimo metus ir kūrė paskutinį filmą apie vilkus, minint 75-ąsias menininko gimimo metines buvo pradėtas steigti P. Abukevičiaus memorialinė sodyba - muziejus. Jame įrengta ekspozicija, atskleidžianti žymaus menininko asmenybę ir nueitą kūrybinį kelią. Lankytojai supažindinami su buvusiu vilkų voljeru, vedami Vilkų taku. 2004 m. pradėta rengti vilkų apsaugos ekspozicija - Vilkų seklyčią, kurioje lankytojai gali pasigrožėti vilkų atvaizdais, taip pat pasiklausyti vilkų "dainavimo".Galiausiai muziejui prigijo Vilko muziejaus pavadinimas, nes tikriausiai nėra kito tokio žmogaus, kaip Petras Abukevičius, šalia kurio taip natūraliai derėtų meilė gamtai, vilkams ir rūpestis jų išlikimu.