Muziejus įkurtas XX a. ketvirto dešimtmečio name Tauro gatvėje, Nr.10-3. Šiame name 1940-1944 m. gyveno su universiteto veikla susiję žmonės: Mykolas Biržiška, Konstantinas Jablonskis, Vincas Krėvė, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Vincas Maciūnas, Georges Matoré, Balys Sruoga ir kt. 1944 m. rudenį buvusiame V. Krėvės bute pirmajame aukšte apsigyveno V. Mykolaitis-Putinas.
Name dar gyveno: literatūrologas K. Korsakas, chemikas K. Daukšas, filosofas Eugenijus Meškauskas, teisininkas Juozas Bulavas, operos režisierius Antanas Zauka. Balio Sruogos bute kurį laiką gyveno rašytojas Kazys Boruta su muzike Jadvyga Čiurlionyte, psichologas A. Gučas. Pirmojo aukšto bute iš kiemo pusės yra gyvenusi muzikologė Ona Narbutienė su mama ir senele, 1947 m. išvežtos į Sibiro tremtį. Tame pačiame bute 1974 m. buvo apsistojusi rusų disidentė, poeto Osipo Mandelštamo našlė Nadežda Mandelštam, o 1975 m. - žymus kovotojas už žmogaus teises Andrejus Sacharovas, atvykęs į disidento Sergejaus Kovaliovo teismą.
Į antrojo aukšto 3 butą V. Mykolaitis-Putinas persikėlė po B. Sruogos mirties 1947 m. ir praleido dvidešimt gyvenimo metų, ištisą savo vėlyvosios kūrybos laikotarpį iki 1967 m.
Jame atkaklių kultūrinės visuomenės pastangų dėka, įveikiant rašytojo asmenybei reiškiamą nepalankumą, 1981 m. įkurtas ir 1986 m. pradėjo veikti muziejus. Iki 1991 m. muziejus buvo Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus padalinys, 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Venclovų namai-muziejus kartu su B. Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi „Beatričės namai“, V.
Namas statytas 1936-1938 m., architektas -Mozė Cholemas. Keturaukščiui būdingos geometrinės, konstruktyvios formos, apdaila namą išskiria iš kitų XX a.
Ekspozicija
Muziejuje sukaupta apie 5000 eksponatų. Rinkinį sudaro autentiški rašytojo V. Mykolaičio-Putino baldai, asmeniniai daiktai, knygos, paveikslai, taip pat įvairi medžiaga, susijusi su rašytojo kūryba, gyvenimu ir asmenybe. Čia saugoma didžioji rašytojo bibliotekos dalis - 2877 vnt.
Tai paties V .Mykolaičio-Putino knygos, jų vertimai į kitas kalbas, įvairūs lietuvių ir užsienio rašytojų kūriniai, periodikos leidiniai, žodynai, įvairaus profilio meno bei filosofijos, estetikos studijos, antologijos, albumai ir kt. Minėtą rinkinį papildo knygos iš rašytojo bendramokslio Fribūro universitete kun. Nikodemo Pakalkos asmeninės bibliotekos, didžia dalimi sukauptos studijų metais.
Muziejuje yra 184 dailės kūriniai. Tai rašytojo turėti bei muziejaus sukaupti darbai (skulptūra, tapyba, grafika, knygų iliustracijos). Trijuose memorialiniuose kambariuose (kabinete, svetainėje ir miegamajame) atkurta autentiška aplinka.
Rašytojo kūrybinio susitelkimo vieta. Rašomasis stalas būdavo visuomet apkrautas rankraščiais, knygomis, čia kurta, rengtasi paskaitoms, konsultuoti disertantai. Universiteto kolegas, rašytojus, leidyklų darbuotojus, draugus sodindavo prie mažojo stalelio. Būdavo bendraujama, diskutuojama, klausomasi klasikinės muzikos.
Bibliotekoje sukaupta daug humanitarinės literatūros. Ant sienų tapybos darbai: A.Stasiulevičiaus “Vilniaus motyvas”(1959), V.Valiaus “Rūpintojėlis”, nežinomo aut. “Jaunuolio portretas”(XIX a.II pusė).
Čia būdavo priimami svečiai, švenčiami rašytojo gimtadieniai. Svetainė buvo ir namiškių bendravimo vieta. Rašytojas turėjo savo pastovią vietą prie stalo. Stalas su kėdėmis ir indauja iki 1944 m. priklausė V.Krėvei. Prie lango - rašytojo žmonos stalelis, stovi tachta, prie kambario durų- C.M. V.Kisarauskas „Markučiai vakare“, 1960 m., G.Matoré „Vilnius“, 1940 m., I.Šlapelis „Tarpmiškė“, 1928 m. D. Tarabildienė P.Cvirkos „Pasakos” iliustracija, 1947 m., A.Griciūnaitė V.Mykolaičio-Putino portretas,1962 m (?), A.Kučas „Neris ties Vilniumi“, 1955 m., P.Sergijevičius E.Mykolaitienės portretas, 1946 m.
Šis kambarys savaip susijęs su Putino kūryba. Rašytojas dažnai peršaldavo, sirgdavo. Ant miegamojo stalelio šalia vaistų nuolatos būdavo periodikos, knygų, popieriaus lapų, rašymo priemonių. Kaip pats yra prisipažinęs, sirgdamas yra parašęs nemažai eilėraščių. Ypač ryškūs ir prasmingi juose nemigos, nerimo motyvai.
Vincas Mykolaitis-Putinas
Vincas Mykolaitis-Putinas, poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros mokslininkas, profesorius - vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų. Poetas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje. Baigęs mokslus, 1923 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dėstyti lietuvių literatūrą Kauno universitete, o nuo 1940 m. iki 1954 m. - Vilniaus universitete.
V. Mykolaitis-Putinas pragyveno ilgą gyvenimą sudėtingu istorijos laikotarpiu, pergyveno du pasaulinius karus, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius, okupacijas. Dirbdamas mokslinį-pedagoginį darbą, V. Mykolaitis-Putinas kartu plačiai reiškėsi ir literatūros gyvenime. Pasižymėjęs kaip talentingas, savitas poetas simbolistas, palaikė artimus ryšius su teatru, parašė keletą dramos kūrinių - kai kurie jų buvo pastatyti Kauno teatre. Rašytojas mirė 1967 m. birželio 7 d.
„Kūryba yra nuolatinis atsinaujinimas, nuolatinė kova su apsileidimu, su sustingimu. Kūryba yra nuolatinis ieškojimas ko nors geresnio ir gražesnio. Dėl to ji yra nuolatinė kančia - prometėjiška pastanga sau dievišką paveikslą ir panašumą laimėti. Bet tokia pastanga yra verta gyvenimo!“ - V.
VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO BIBLIOGRAFIJA
- Poema „Kunigaikštis Žvainys“ ir eilėraščių rinkinys „Raudoni žiedai“, 1917.
- „Putino raštai“, 1921.
- „Tarp dviejų aušrų“, 1927, 1992.
- Drama „Valdovas“, 1930.
- Romanas „Altorių šešėly“, 1933, 1946, 1951, 1954, 1956, 1961, 1964, 1967, 1971, 1979, 1983, 1986, 2002.
- „Keliai ir kryžkeliai“, 1936, 1953.
- Romanas „Krizė“, 1937, 2009.
- „Rūsčios dienos“, 1942(?), 1972.
- „Sveikinu žemę“, 1950.
- „Poezija“, 1956, 1973, 2004.
- Romanas „Sukilėliai: kovų dėl žemės ir laisvės vaizdai, 1861-1864“, 1957, 1967, 1973, 1978, 1979, 1986, 1987.
- Rinktinė, 1959, 1960.
- Raštai, 1959-1969.
- „Būties valanda“, 1963, 1965, 1973.
- „Langas“, 1966.
- „Vivos plango“, 1968 (Čikaga).
- Lyrika, 1971, 1982.
- „Mano mėnesiai“, 1973.
- „Kilk, saulute“: jaunesniam mokykliniam amžiui, 1978.
- „Viršūnės ir gelmės“, 1981.
- Raštai, 1989-.
- Triptikas „Vakarėj žaroj. Būties valanda. Langas“, 2004.
tags: #vinco #mykolaicio #putino #memorialinis #butas #muziejus