Šioms grupėms būdinga solidarumas. Pirminės socialinės grupės (dažniausiai nedidelės) susiformuoja dėl individų tiesioginės sąveikos ir turi savo elgsenos normas. Tai gali būti šeima, draugų grupės, darbo kolektyvai, komandos ir kita. Antrinės socialinės grupės yra didesnės, jų nariai nebūtinai bendrauja tiesiogiai. Tai gali būti politinės partijos, judėjimai, profesinės sąjungos, korporacijos, etninės grupės ir kita.
Pagal dydį galima skirti mažas ir dideles socialines grupes. Būdingiausios mažosios grupės yra šeima ir draugai, didžiosios - visuomenė, bendruomenė, politinė partija. Dar skiriamos formaliosios grupės, neformaliosios grupės, interesų grupės, etaloninės grupės, lygiųjų, rango, statuso, profesinės, marginaliosios, įtakos ir kitos grupės. Socialinės grupės gali būti uždaros (pvz., masonai) ir santykinai atviros (pvz., draugai). Dviejų žmonių grupė kartais vadinama diada, trijų - triada.
Socialinė Stratifikacija
Socialin stratifikacija yra ne tik gyvenimo galimybis (life chances) skirtumai. Socialin stratifikacija egzistuoja tada, kai ~mons klasifikuojami / stratas ar socialines klases galimybis hierarchijos at~vilgiu. Jei taip atsitinka, sakoma, kad visuomen yra stratifikuota. Visose kompleksinse visuomense iatekliai da~niausiai yra paskirstyti netolygiai, kai labiausiai privilegijuoti individai ir aeimos naudojasi neproporcingai didelmis pajamomis, vald~ia ar kitais iatekliais.
Socialin stratifikacijos svoka taip pat reiakia, kad kiekvien visuomen sudaro lygmenys, tarpusavyje susij vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryaiais, kuris iaraiaka gali bkti galia, privilegijos ir presti~as. Kai kuris sluoksnis (strats) rangas yra aukatesnis, kai kuris ~emesnis. Pagal D. Grusky klasis ar socioekonominis strats terminais, kuris nariai turi panaaius iateklius (socialinius, ekonominius ir kt.). Nelygybs laipsnis vertybis ir iateklis pasiskirstymo at~vilgiu, jo sklaida (dispersija) ir koncentracija populiacijoje.
Stratifikacins sistemos tvirtumas ir pastovumas yra charakterizuojamas tstinumu (laiko at~vilgiu). Stratifikacin sistema yra tvirta ir pastovi, jei dabartins individo pajamos, vald~ia ar presti~as gali bkti tiksliai nuspjami ankstesnio jo paties ar jo tvs statuso at~vilgiu. Stratifikacin sistema remiasi priskyrimo procesais, t.y. mastu, pagal kur/ gimimo metu /gyti bruo~ai (lytis, ras, etniakumas, tvs gerov) /takoja tolesn individo gerov. Socialinio statuso kristalizacijos laipsnis apibr~iamas koreliacijomis tarp atskirs stratifikacins sistemos komponents.
Socialin nelygyb apibr~iama kaip visuomens vertybis turto, presti~o, vald~ios pasiskirstymo netolygumai. Kiekvienoje visuomenje iateklis skirstymas priklauso nuo lyties, am~iaus, etnins kilms, kvalifikacijos, partiakumo, religijos, paveldjimo ir kits kriterijs, skirtingai vertinams vienoje ar kitoje kultkroje. Socialins nelygybs forms suvokimas ir analiz yra pagrindinis dalykas suvokiant socialin stratifikacij. Socialin diferenciacija yra platesn svoka nei socialin stratifikacija.
Socialin klas lemia gyvenimiakas aplinkybes net ir tose srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su ekonomika: tai iasilavinimo galimybs, galimyb naudotis kvalifikuota sveikatos prie~ikros sistema ir t. t. Mokslinje literatkroje iaskiriamos tokios socialins klass: elitas, vidurinioji klas, darbininks klas, u~ribio klas. Skirtings socialinis klasis gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme), bet ir kokybe. Pagrindiniai kriterijai, apibkdinantys socialin klas, yra pajamos ir profesija, suteikiantys daug informacijos apie konkrets individ.
Elitas (pranc. elite geriausias, rinktinis) visuomens virakn, kuriuo nors at~vilgiu iasiskirianti ia aplinkos. iomis juos ,,iarinktaisiais tam tikroje visuomens gyvenimo sferoje. Elitas neiavengiamas aiuolaikins socialins organizacijos rezultatas, atsirandantis ia modernios visuomens egzistavimo princips. Vidurinioji klas nevienodai suvokiama skirtings autoris darbuose. Dalis js gyvena nuolatiniame skurde jie tampa u~ribio klase (underclass). Socialin kategorija, apibr~iama kaip u~ribio klas, yra atskirta nuo viss tuo, kas prilygsta teisiniams barjerams.
Socialinis Mobilumas
Socialinis mobilumas svarbks socialins padties, gyvenimo perspektyvs ir gyvenimo bkdo pasikeitimai. Mokslinje literatkroje iaskiriami tokie socialinio mobilumo tipai: vertikalus, horizontalus, tarpgeneracinis ir kt. Vertikalus mobilumas yra individs ar grupis padties kilimas arba nusmukimas. Vertikalus mobilumas tai tokie santykiai, kurie kyla socialiniam objektui pereinant ia vieno socialinio lygio / kit. Priklausomai nuo judjimo krypties galima iaskirti du pagrindinius vertikalaus mobilumo tipus: kylant/ aukatyn ir besileid~iant/ ~emyn, kitaip tariant, socialin/ pakilim ir nusileidim.
Kadangi vis daugiau moters /sitraukia / darb, tai galima analizuoti ir moters socialinio mobilumo modelius. Vedybiniai ir aeimyniniai vaidmenys taip pat /takoja statuso /gijimo proces. Socialinis statusas taip pat apibkdinamas kaip asmens bei socialins grups pripa~inta u~imama socialin pozicija ar padtis. Pagal M. Weber, socialinio statuso grups tai tokios grups ~monis, kuriuos jungia vienodas gyvenimo bkdas, grybis vartojimo bkdas, panaaus etinis dalyks suvokimas, socialin pagarba, elgesio demonstravimas, manieros.
Socialin strata yra individs grup, turinti panaaias gyvenimo galimybes (life chances). Tai nra tik individs grup, apibr~ta statistiniais terminais. Stratos nariai yra tarpusavyje susij socialiniais santykiais ir sveikomis, kurios susieja jas / reali ir riali socialin grup. Tokie socialiniai ryaiai kaip profesinis mobilumas, santuoka, giminyst atskiria vien strat ir nuo kitos.
Socialinis mobilumas: kopimas karjeros laiptais
Socialinis Būstas ir Parama
Asmens teis / bkst tai viena pagrindinis socialinis ir ekonominis asmens teisis. `io metu viena ia did~iausis problems nekilnojamojo turto rinkoje yra aukatos bksto pirkimo ir nuomos kainos. gaunantys asmenys ( aeimos) da~nai negali nei /sigyti, nei nuomotis rinkoje sikloms gyvenamsjs patalps. 2003 m. sausio 1d. /sigaliojus Valstybs paramos bkstui /sigyti ar iasinuomoto /statymo nauja redakcija nustat valstybs paramos, teikiamos fiziniams asmenims ( aeimoms), formas, slygas ir tvark, taip pat savivaldybis socialinio bksto nuomos slygas ir tvark.
iavimo tvark nuomojamos savivaldybs gyvenamosios patalpos, skirtos ma~as pajamas turintiems asmenims ir aeimoms apgyvendinti. Socialinio bksto pltr vykdantys ir socialin/ bkst valdantys subjektai 60 Lietuvos savivaldybis, kurios atsakingos u~ socialnio bksto /sigijim ir valstbs biud~eto las panaudojim, u~ socialinio bksto nuomos suteikim asmenims (aeimoms), turintiems teis / j/, ir u~ bksto naudojimo kontrol. Iki 2004 m. sausio 21d. nutarimo Nr. io Lietuvos bksto strategij, nebuvo skiriamos laos naujs nams statybai bei socialinio bksto pltrai. Tik Lietuvai /stojus / Europos Sjungos sudt/, buvo pradta vartoti socialinio bksto svoka.
| Socialinės Grupės | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Pirminės | Mažos grupės, tiesioginė sąveika, solidarumas | Šeima, draugai, darbo kolektyvai |
| Antrinės | Didelės grupės, netiesioginė sąveika | Politinės partijos, korporacijos |
| Formalios | Grupės su aiškia struktūra ir taisyklėmis | Organizacijos, įmonės |
| Neformalios | Grupės be aiškios struktūros, paremtos asmeniniais ryšiais | Draugų būreliai, pomėgių klubai |