Vilniaus Vyriausybės pastato rūmų renovacijos istorija

Straipsnyje nagrinėjami sporto ir architektūros rūmų ypatumai Lietuvoje, jų svarba kultūriniam ir ekonominiam šalies gyvenimui, taip pat iššūkiai ir galimybės, susiję su šių objektų statyba, rekonstrukcija ir pritaikymu šiuolaikinėms reikmėms.

Vilniaus sporto rūmai. Šaltinis: Wikipedia

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimas

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (VKSR) ateitį. Šis objektas, pretenduojantis į Europos Sąjungos fondų lėšas, susiduria su sunkumais atsinaujinimo kelyje. Ūkio ministerijos valdininkai ne visada pripažįsta jo vertę, nors Vilniui ir Lietuvai trūksta europinio masto kultūriniams renginiams, politikos ir ekonomikos forumams tinkamų patalpų. Artimiausiais metais Vyriausybė spręs, ar skirti ES lėšų šio projekto rekonstrukcijai. Nuo šio sprendimo priklausys, ar toje vietoje bus visuomeninės paskirties objektas, ar dar vienas komercinis pastatas.

Vilniuje yra ir kitų įdomių objektų, kurių likimą sprendžiant retai kada klausiama miesto gyventojų nuomonės. Sostinėje yra du nacionalinio masto stadionai: vienas jų apleistas, griūvantis, kitas - niekaip nepastatomas. Yra ir „Lietuvos“ vardo kino teatras, kuris dabar nerodo nei kino, nei gyvybės ženklų. Yra ir Valdovų rūmai, kurių statyba kainuoja vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau Gariūnų turgus turi nacionalinės svarbos objekto statusą. Lietuvoje nėra paplitusi plebiscitų praktika, tad valdininkai ir verslo lobistai dažnai tarpusavyje sprendžia tokių objektų likimą.

Vilniuje nėra rūmų, kurie būtų pritaikyti rimtiems europinio masto renginiams. Dėl valdžios nerangumo vietoj būtino objekto gali išdygti dar vienas komercinis daugiaaukštis pastatas.

VKSR įtraukimas į kultūros paveldo registrą

Kai 2006 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įtraukė Vilniaus koncertų ir sporto rūmus į kultūros paveldo registrą, pastato savininkai buvo priversti atsisakyti planų jį griauti. Paminklosaugininkų siūlymu buvo atlikta rūmų pritaikymo galimybių studija, kuri parodė, kad rūmai geriausiai galėtų būti panaudoti pritaikant juos Kongresų centro veiklai su galimybe rengti rimtosios muzikos ir meno renginius. Ši galimybių studija buvo apsvarstyta su visuomene ir pristatyta viešai 2008 metais.

Sociologinis tyrimas dėl rūmų ateities vizijos

Kad būtų įsitikinta rūmų ateities vizijos pasirinkimu, rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT 2008-aisiais atliko sociologinį tyrimą. Jis parodė, kad dauguma respondentų (apie 50 proc.) pritaria idėjai pastatą pritaikyti Kongresų centro veiklai su galimybe ateityje organizuoti atvirus visuomenei renginius.

Vyriausybės sprendimai ir pritarimas projektui

Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą galimybių studija buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitete, kuris pasiūlė šį projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu ir kultūriniu projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1044 pripažino rūmų renovacijos projektą valstybei svarbiu kultūriniu projektu.

Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą projektui taip pat pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos restauratorių sąjunga, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos paveldo įprasminimo komisija.

Projektui vykdyti buvo įsteigta viešoji įstaiga Nacionalinis mokslo ir kongresų centras. Pagrindinis šios viešosios įstaigos tikslas - plėtoti rūmų pritaikymo Nacionaliniam kongresų centrui projektą. Viešosios įstaigos veikloje jos steigėjų iniciatyva taip pat buvo pakviesti dalyvauti Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2008 m. liepos mėnesį buvo parengti rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą projektiniai pasiūlymai. Jie buvo suderinti ir patvirtinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialistų.

Paraiška dėl ES finansavimo

Viešoji įstaiga Nacionalinis mokslo ir kongresų centras pateikė paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02 priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ dėl rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą I-ojo etapo projekto dalinio finansavimo.

Rūmų renovacijos į Nacionalinį kongresų centrą I-ojo etapo projektas apima pastato stogo, fasado, langų, terasos ir dalies inžinerinių tinklų sutvarkymą ir/ar atnaujinimą iki tokio lygio, kad rūmai galėtų funkcionuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Šio etapo projekto vertė - 15 mln. litų, iš jų 5 mln. litų yra įsipareigojusi skirti bendrovė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG), kuri finansavimą jau yra gavusi iš banko. Likusią šio etapo projekto sumą tikimasi gauti iš ES lėšų, kurioms gauti yra pateikta anksčiau šiame rašte minėta paraiška.

Atsakymas iš Lietuvos verslo paramos agentūros dėl šio projekto finansavimo pagal VP3-1.3-ŪM-02 priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ nėra gautas. Planuojama, kad visiškai įgyvendinti rūmų pritaikymo Nacionaliniam kongresų centrui projektą prireiks dar dviejų etapų: antrajame šio projekto etape būtų visiškai sutvarkytos rūmų inžinerinės komunikacijos, atlikti vidaus remonto darbai bei įdiegta konferencijų įranga, o trečiasis etapas apimtų rūmų priestato statybą.

Kliūtys ir konkurencija

Viena iš kliūčių, su kuria dabar susiduria projektas, yra nenoras vykdyti socialdemokratų Vyriausybės nutarimus. ES lėšų, kurių 2007-2013 metais finansinės perspektyvos veiksmų programose numatyta keli šimtai milijonų litų, tikisi gauti ir kiti pretendentai. „Litexpo“ parengė projekto „Nacionalinio kongresų centro LITEXPO įkūrimas“ galimybių studiją. Anot „Litexpo“ vadovo Aloyzo Tarvydo, Lietuvoje būtina įrengti tuos reikalavimus atitinkantį Nacionalinį kongresų ir konferencijų centrą, nes kol kas tokio objekto mūsų šalis neturi. A. Tarvydas teigė, kad nori prie parodų centro pridėti dar vieną papildomą funkciją, kurią turi daugelis parodų centrų Europoje - kartu su parodomis būtų galima organizuoti didžiules konferencijas. Būtent tokiam projektui jie ir prašo paramos.

Ūkio viceministras Gediminas Miškinis sakė, kad, kaip ministerijos atstovas, prijaučia „Litexpo“, bet paneigė bet kokias kalbas apie diskriminaciją. Dar 2008 metais abiem šiems pretendentams buvo suteiktas vienodas nacionalinės svarbos projektų statusas, nors visi ekspertai beveik vienbalsiai šį statusą suteikti siūlė tik Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektui. Viceministras aiškino, kad svarstomi keturi objektai, kur vyks renginiai, kai Lietuva pirmininkaus ESBO: Koncertų ir sporto rūmai, „Litexpo“ rūmai, Nacionalinė galerija ir Valdovų rūmai.

ŪBIG pozicija dėl VKSRP

Pastato šeimininkai konsultavosi su valstybės ir savivaldybės institucijų atstovais, paveldo specialistais ir siekė išsiaiškinti, kaip rūmai privalo būti panaudoti ateityje, kad jų vertingos savybės nebūtų suniokotos, o pastatas būtų išsaugotas nuo visiško sugriuvimo. ŪBIG atstovai teigė, kad buvo metas, kai tarp realiausių Vilniaus vietų, kur ketinta statyti Mokslo ir kongresų centro kompleksą, buvo minimas šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ esantis iki šiol nenaudojamas žaliasis plotas.

Anot ŪBIG stebėtojų tarybos nario Rolando Balčikonis, urbanistiškai žvelgiant, būsimam Kongresų centrui pamažu nykstantys Koncertų ir sporto rūmai - tinkamiausia vieta. Šiame pastate planuojama rengti visuomeninius renginius, profesionaliosios muzikos koncertus, nes jame itin kokybiška akustika. Vilniuje nėra tokioms reikmėms būtinos salės. „Siemens“ arena yra labiau skirta sporto renginiams, o kitos nė iš tolo neprilygsta Kongresų centro koncepcijai.

Pasak jo, pasaulinė praktika rodo, kad paprastai tokio pobūdžio centrai veikia didmiesčių centruose, šalia vertingų istorinių miesto centro dalių, tarkime, senamiesčio, vandens telkinių. Tokiam objektui būtina vieta, kuri užtikrintų patogų susisiekimą, kur netoliese veikia miesto svečius galintys apgyvendinti viešbučiai. Ne mažiau svarbu, kad pėsčiomis jį būtų galima pasiekti bent per 20 minučių.

Nacionalinės svarbos statuso paradoksai

Ne ką mažesne mistika dvelkia faktas, kad nacionalinės svarbos statusas yra suteiktas pramoniniame Kauno rajone stūksantiems „Girstučio“ kultūros rūmams. Anot R. Balčikonis, nors sostinės Koncertų ir sporto rūmų architektūra, ypač vantinės stogo konstrukcijos tipas, iki šiol žavi pripažintus šalies architektus, nors rūmuose vyko Lietuvos nepriklausomybės atgavimui reikšmingi renginiai, pvz., 1988-ųjų Persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimas, bei buvo pašarvotos 1991 metų sausio 13-osios aukos, kažkodėl esame priversti įrodinėti, kad šis objektas neeilinis ir vertas nacionalinės svarbos projekto statuso.

Verslininkas teigė vis dar turintis ambicijų nušiurusį ir sovietinius laikus primenantį pastatą paversti europinio lygio Kongresų centru, kuris puoštų ne tik žmonių primirštą miesto centro dalį, bet ir visą Vilnių.

Žinomas sostinės architektas S. Kuncevičius sakė, kad dabartinis pastatas neprižiūrėtas, bet kai jis bus atnaujintas, galės būti naudojamas visuomenės reikmėms. Negalime saugoti vien baroko laikų architektūros šedevrus, nes ir vėlesniais laikais atsirado ne ką blogesnių pastatų. Tokie objektai Vakaruose ypač vertinami. Prisiminkime, kad kurį laiką nenaudotas Berlyno reichstagas po renovacijos tapo šalies valdžios posėdžių sale, o Londone kadaise veikusioje įspūdingos erdvės elektrinėje įsikūrė viena unikaliausių pasaulyje šiuolaikinio meno galerijų „Tate Modern“.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Koncertų ir sporto rūmų projekto reikalai kelerius metus įstrigę dėl nuolat šalyje kintančios politinės situacijos. S. Kuncevičius teigė, kad iki šiol tai vertingiausia koncertų salė Vilniuje.

Rūmų kūrėjai 1973 metais apdovanoti Respublikine premija. Koncertų ir sporto rūmuose telpa per 4 tūkst. žmonių. Šis objektas įrašytas į Kultūros paveldo registrą 2006 m. Savininkai norėjo atgaivinti ne tik rūmus, bet ir visą šalia jų esančią teritoriją - apie 13 ha.

Kiti sporto ir architektūros objektai Lietuvoje

Pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio statinys, kuriam pasisekė gauti ES paramą, buvo Šiaulių arena. Ją pripažinus nacionalinės svarbos sporto objektu, skirta 49 mln. litų ES lėšų iš 65 mln. litų bendros projekto vertės.

Žalgirio arena Kaune

Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų projekto autoriaus Eugenijaus Miliūno pasiūlymu iš esmės bus pakeistas statinio, jau pavadinto Žalgirio arenos vardu, fasadas. Vietoj techniniame projekte numatyto dekoratyvinio tinklo žadama įrengti atviromis terasinėmis erdvėmis šviečiantį arenos "rūbą".

Architektas E. Miliūnas, pristatydamas naujoves, sakė, kad terasomis komponuoti pramogų ir sporto rūmai turėtų būti tarsi aplinką apšviečiantis ir miestą pamatyti padedantis žibintas. Projektą įgyvendinančios Telšių bendrovės "Vėtrūna" darbininkai, ką tik pabaigę dengti pirmąjį, skardinį, arenos stogo sluoksnį, netrukus pradės montuoti ir jos fasadą.

Naujas Žalgirio arenos rūbas bus kuriamas iš Vokietijos aliuminio profilių sistemų gamintojo "Schüco" kokybiškų konstrukcijų, pasižyminčių išskirtine estetika ir dizainu. Žalgirio arena talpins iki 15 tūkst. žiūrovų, jos statybos kaina siekia beveik 169 mln. litų.

"Namų pasaulis" paroda Kaune

Gyvenamosios statybos renesansas - tai patręšta dirva statybos, interjero ir apdailos medžiagų parodai “Namų pasaulis”, kuri Kaune rengiama jau keturioliktus metus. Šiais metais parodoje prisistatė 165 įmonės. Lankytojai taip pat pamatė durų, vartų, tvorų, laiptų, interjero elementų, santechnikos, baldų, baseinų įrangos, pirčių pavyzdžių. Šiemetinis “Namų pasaulis” gali pasigirti didžiausiu skaičiumi seminarų savo istorijoje.

Architektūros ir urbanistikos paveldo problemos

Architektūros ir urbanistikos paveldo tyrėjai apžvelgė daugelį metų stebėtą mūsų visuomenės gyvenimą. Jie teigia, kad kai kas nesitenkino pilka eilinio darbuotojo egzistencija ir bandydavo kopti administracinės karjeros laiptais ar gauti leidimą projektuoti reikšmingesnius objektus. Už tai tekdavo įvairiai sumokėti, kartais net „parduodant velniui dūšią“. Antai, ambicingas architektas naujus Vilniaus santuokų rūmus sutiko projektuoti sovietmečiu nuniokotose kapinėse. Tenykščiai Sporto rūmai pažeidė ilgaamžę žydų kapinių ramybę ir t. t.

Daug kas Lietuvoje stengėsi negalvoti apie komunistų ir komjaunuolių viešai skelbtus visuotinio pertvarkymo šūkius - naujo pasaulio tvėrimą sunaikinto senojo vietoje, tradicinio kaimo ir valstietijos, kaip socialinės klasės, likvidavimą, „liaudies priešų“ naikinimą ir pan. Pasukdavusieji kitais keliais susilaukdavo sovietinio režimo ir jo gausių talkininkų persekiojimų.

Modernizmo įtaka

Šiandien madinga tema tapo modernizmas. Prisimenant architektūros laimėjimus Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) laikotarpiu, kai kas į tą bendrą katilą stengiasi įbrukti ir abejotinus sovietinės architektūros pasiekimus. Vengiama priminti ir platesnį kontekstą - prieš šimtmetį suklestėjęs modernizmas, kaip siekis pakeisti sustabarėjusias gyvenimo ir kūrybos formas, kartu naikino tradicinės egzistencijos apraiškas, žlugdė silpnesnių etnosų savastį. Architektūrinis modernizmas buvo palankus ir sovietiniam okupaciniam režimui Lietuvoje. Tuomet buvo skatinami architektai, kūrę „nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai“. Buvo pagirtina nugriauti kokį „smetonišką“ ar panašų statinį, jo vietoje įbrukant beveidę „dėžę“. Tai buvo propaguojama kaip naujojo pasaulio kūrimas, neabejotinas pažangios sovietinės santvarkos laimėjimas ir pan. Aršiai kovota su religiniais „prietarais“.

Iki šiol vengiama sąžiningai įvertinti sovietmečio paveldą. Anuomet Kaune buvo kuriamas „reprezentacinis“ miesto centras, turėjęs nustelbti Laikinosios sostinės dvasią. Tas propagandinio sovietinio modernizmo kūrinys (anuomet arogantiškai lygintas netgi su garsiąja Šv. M.

Purvino teigimu, Lietuvos architektūros, kaip ir visuomenės, būklei skaudžiai atsiliepia krašto praeities ypatumai.

Architektų "beždžioniavimas"

Galėjome džiaugtis atsivėrusiu pasauliu, daug kas galėjo stebėti savitą gyvenimą Vakaruose ar tolimesnėse šalyse. Deja, iš to dažniau liko tik architektų „bezdžioniavimas“ - ne vienoje vietoje atsirado prastokos svetur matytų objektų kopijos. Praeities šviesuoliai bandė aiškinti, kad nauji dalykai turėtų derėti prie jau susiklosčiusio krašto ir jo gyvenviečių paveldo, tačiau dabar tai mažai kam įdomu - nevykę kūriniai bado akis net ir svarbesniuose senamiesčiuose. Ne viena... Atėjo laikas pristatyti naują Vilniaus įžymybę - jau gerą dešimtmetį apleistu laikomą pastatą, su kuriuo nesugeba nuspręsti ką daryti nei valdžia, nei nuolat besikeičiantys pastato šeimininkai.

Kalbėsime apie visiems vilniečiams gerai pažįstamus Vilniaus koncertų ir Sporto rūmus, užstrigusius biurokratinių rokiruočių nelaisvėje, kol pastato būklė tik blogėja - fasado ir aikštelės betonas byra nuo drėgmės ir vandalų, stikliniai fasado langai pamažu užkalami faniera ir medinėm lentom. Atsimenate žydų kapinių konfliktą, neseniai vėl atsidūrusį žiniasklaidos akivaizdoje? Jame yra tiesos - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai iš tiesų buvo pradėti statyti buvusių žydų kapinių vietoje, 1965-tais metais. Tiesa, jau XX a. pradžioje tų kapinių beveik nebuvo išlikę - tik keli paminklai ir nedidelis miškelis/parkelis išgyveno dar caro laikais čia pradėtus statyti gynybinius įtvirtinimus, skirtus modernizuoti ir sustiprinti Vilniaus tvirtovę. Ir čia, po karo dar labiau nukentėjusioje, tiksliau - galutinai sugriautoje teritorijoje, pokariu ir buvo pradėtos didžiulio sovietinio sporto komplekso statybos. Pirmiausiai, laukuose už žydų kapinių, buvusių kareivinių teritorijoje, išdygo dabar seniausiu Lietuvoje laikomas Žalgirio stadionas, tada vadintas "Spartako" sporto draugijos vardu.

Šie rūmai buvo pastatyti Žalgirio stadiono ašyje, pagrindinį fasadą atgrežiant į upę ir į miesto centrą. Šių rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos. Architektai, projektuojantys pastato struktūrą, paruošė įdomų ir ambicingą projektą - vantinę salės perdangos konstrukciją - vienintelę tokio pobūdžio konstrukciją Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Tokia konstrukcija dėl savo lengvumo ir lankstumo leido išgauti neįprastas ir įdomias formas, nors ir reikalavo specialios priežiūros. Už nuopelnus architektūroje netrukus po atidarymo, 1973 metais, rūmų achitektų komanda buvo apdovanota LTSR valstybine premija. 1975 metais kompleksas buvo užbaigtas. Šio pastato statyba užpildė ir užbaigė sporto kompleksų visumą dešiniąjame Neries krante.

Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400. Atsižvelgiant į fasado dinamiškumą buvo parinktas ir sporto rūmų vidaus interjeras. Vakariniame vestibiulio sparne buvo įrengta kavinė-baras, vėlyvajam modernizmui būdingų plastinių formų, dekoruota rudu dermatinu ir veidrodžiais. Iki 1990 m. sporto rūmai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, koncertams, spektakliams ir kitiems renginiams. Sąjūdžio metu rūmuose vyko daug Lietuvai reikšmingų renginių: 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Paskutinis rimtas renginys - 2003 m.

Rūmų smukimas prasidėjo 2004 metais, juos įsigijus Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Netrukus Ūkio banko investicinė grupė parengė detalų teritorijos rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti nemažą paramą iš Europos sąjungos, tačiau nesėkmingai. Pastato būklė vis blogėjo, tol, kol 2009, surūdijus stogo konstrukcijoms, jį buvo uždrausta eksploatuoti. Pagal tuometinius skaičiavimus vien stogui renovuoti reikėjo virš 100 mln. litų, o tiek lėšų pastato tvarkymui ŪBIG skirti negalėjo. 2013 metais Sporto rūmai vėl spėjo sužibėti, greičiausiai paskutinį kartą. Nors tuo metu jau nebeveikė šildymas, kanalizacija, priešgaisrinės ir kitos sistemos, lapkričio mėnesį rūmuose buvo surengtas VCO ROCK muzikos renginys. Žmonės turėjo puikią progą apžiūrėti pastatą, prisiminti čia vykusius reikšmingus sporto ir meno renginius. Deja, tada mums nepavyko ja pasinaudoti.

Apšiuręs sporto rūmų fasadas - groteskiškai įsipaišęs tarp modernių ir prabangių namų Vilniaus centre. Dėl likimo ironijos jį iš visur supa metalas ir plienas, turtas ir prabanga. Pakankamai prisižiūrėjus griūvančios aplinkos traukiame į sporto rūmų vidų. Pradėkime nuo pagrindinės ir įdomiausios dalies - foje ir pagrindinės salės. Pačiame salės viršuje - daugiau apleistų patalpų. Labai netikėtas radinys - neišardytas ir šiaip, beveik sveikas, apšvietimo valdymo pultas. Iš viršuje esančių patalpų galima pažvelgti į apačioje esančią milžinišką salę.

Sporto rūmų rūsiai - atskira tema. Kadaise čia stovėjo gremėzdiški oro filtrai, patalpų šildymo sistemos, priešgaisrinės pompos ir kiti svarbūs įrenginiai. Dabar mus pasitinka tuštuma, visi įrengimai - išmontuoti, metalas - išpjautas, ir spėju, ne be pastato savininkų žinios. Ventiliacijos šachta palieka įspūdį savo dydžiu. Taip, mes galime prieiti prie to grybuko, matyto vienoje iš nuotraukų, prie rampos. Dabar, kai jau pabuvome viduje, būtų visai logiška perkelti nuotraukas iš seno straipsnio, skirto sporto rūmų stogui, čia, kad viską būtų galima surasti vienoje vietoje. Nežinantiems arba nesusimąsčiusiems - nuo sporto rūmų stogo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus centrą ir Karaliaus Mindaugo apartamentus.

Valdovų rūmų rekonstukcijos projektas

Projekto pavadinimas: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų kompleksas, Katedros a. 4, Vilnius. Atkūrimo projektas.

• Statytojas: VĮ Vilniaus pilių direkcija. Direktorius S.P.Andrašėnas
• Generalinis rangovas: AB „Panevėžio statybos trestas“ ir partneriai TŪB „Vilniaus papėdė“. Direktorius A.Bertašius
• Tyrėjas: VŠĮ. Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Direktorius E.Kauklys
• Projektuotojas: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Direktorius A.Steponavičius
• Komplekso projekto vadovas: R.Bitovtas, Iki 2008m. R.Grigas;
• Projekto koordinatorius: A.Katilius
• Projekto mokslinis vadovas: Dr. N.Kitkauskas
• Projektų vadovė: Objektai 01 (Pietų korpusas), 02 (Vakarų korpusas) V.Povilauskaitė
• Projekto vadovas: Objektas 03 (Šiaurės vakarų ir Šiaurės korpusai) R.Bitovtas
• Projekto vadovas: Objektas 04 (Rytų korpusas) V.Grinčelaitis
• Projektų vadovė: Objektas 05 (Rūmų kiemas su požemine dalimi ir ekspoziciniai rūsiai) R.Klimavičienė
• Projekto dalių vadovas: (Architektūrinė ir restauracinė) E.Purlys
• Projekto dalies vadovė: (Istoriniai interjerai) V.Povilauskaitė

• tags: #vyriausybes #pastatas #rumai #renovacija