Vyžuonų dvaras, įsikūręs Vyžuonos upės pakrantėje Utenos rajone, užima daugiau nei aštuonis hektarus. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vyžuonų gyvenvietei augti ir plėtotis nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų daug įtakos turėjo dvaras. Vyžuonos - vienas iš tokių stebuklingų kampelių, turtingas istorijos ir gamtos paveldo.
Vyžuonų herbas
Senuose šaltiniuose žodis „Vyžuonos“ visų pirma reiškė dvarą, kuriam priklausė ir žemė, ir žmonės. Nuosekliai aprašytos Vyžuonų istorinės raidos neturime. Svarbesnė rašytinė tradicija prasidėjo tik nuo XVI amžiaus. Profesoriaus Algirdo Vyžinto teigimu, Vyžuonų istorinė raida nėra nuosekliai aprašyta, nes ta daryti pradėta tik nuo XVI amžiaus. Bene visuose šaltiniuose dvaro istorija siejama su LDK Vytauto laikų didiku Kristinu Astiku. Kristinas Astikas būdamas Vytauto bendražygis gavo šiuose kraštuose dideles žemės valdas, tarp jų ir Vyžuonas.
Dvaro istorijos vingiai
Pirmasis dvaro valdytojas buvo Kristinas Astikas. K. Astiko sūnus Radvila Aslikailis buvo Radvilų giminės pradininkas. Vyžuonos Astikų giminei priklausė iki 1555 metų. Radvilų giminės tyrinėtojas istorikas Jonas Yčas teigia, kad Vyžuonos buvo pirmasis ir pagrindinis Radvilų dvaras.
Po kontrreformatų pergalės bei 1655 m. Jonušo Radvilos mirties giminės įtaka Vyžuonose susilpnėjo. Dvaras keitė savininkus - paskutinis Radvila buvo Dominykas Jeronimas Radvila, vėliau valdė Tiškevičiai, Vaitiekus Puslovskis (dvarą nupirko iš Radvilų turto likvidacinės komisijos), Eduardas Čapskis ir kiti. Likviduojant Radvilų turtus, iš Radvilų turtų komisijos Vyžuonas 1808 m. nupirko Vaitiekus Puslovskis. Iš jo 1856 m. nupirko grafas Čapskis, smarkiai engęs dvaro baudžiauninkus, lačiau nukentėjęs ir kalintas už ryšius su 1863 m. sukilimo vadais. Dalis dvaro buvo valdoma grafo Ziberko-Pliaterio. Iš jų gerokai apleistą dvarą nupirko Eduardas Meištavičius. Jis pradėjo pavyzdingai ūkininkauti - išdrenavo žemes. Išplėlė pieno ūkį, pastatė spirito valyklą, plytinę, dirbusią dvaro ir miestelio reikalams, kilus pastatus, ėmėsi pavyzdingai tvarkyti miškus.
1914 m. Jam mirus dvarą paveldi žmona Teresė su dukromis Marija ir Elzbieta. Po 1925 m. žemės reformos dvaras priklausė Moisiejui Bobrovui ir Chaimui Palavinui, vėliau Šliomai Šternui, Jackui Sondeckiui.
Vyžuonėlių dvaras
XIX a. pradžioje Vyžuonėlių dvaras, kaip Vyžuonų dvaro dalis, buvo įkurta grafo Edvardo Huten-Čapskio, tačiau po dalyvavimo 1863 m. 1879 m.Vyžuonėles įsigijo generolas Vladimiras Veriovkinas, pavadinęs jį „Blagodat“ (rus. palaima) vardu. Šiame dvare dailininkės kelią pradėjo jo duktė,žymi rusų kilmės vokiečių avangardo tapytoja Mariana Veriovkina (1860-1938). XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, Peterburge, o vasaras praleisdavo savo mylimame Vyžuonėlių dvare, kur pradėjo tapyti. 1896 m. ji išvyko mokytis dailės į Miuncheną ir jame pasiliko gyventi. XX a. pradžioje įsijungė į vokiečių dailės aplinką, kartu su bendraminčiais dailininkais Aleksejumi Javlenskiu, Vasilijumi Kandinskiu, Pauliu Klee, Augustu Macke,Franzu Marcu ir kitais įkūrė avangardinę „Mėlynojo raitelio“ grupę. Vakarų Europoje Veriovkina išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių, jos paveikslai pasižymiryškiomis spalvomis, neramia, dramatiška, mistiška nuotaika.
Mariana Veriovkina
Iki šių dienų išliko Vyžuonėlių dvaro parkas, medinis gyvenamasis namas, puoštas ornamentuotais drožiniais, ūkiniai statiniai (karietinė, arklidės, kluonai ir kt.). Išliko ir Marianos Veriovkinos ateljė - vienintelis Lietuvoje XIX a. dailininko ateljė pastatas. 2021 m. Vilija ir Lukas Handschin nuvažiavę į Asconą, nedidelį žavų miestuką itališkoje Šveicarijos dalyje, surado namą, kuriame daugelį metų gyveno Mariana Veriovkina.
Vyžuonų taip pat turėjo būti sustiprintas punktas, ypač atsižvelgiant į gamtines ir geografines savybes, jų strateginę padėlį tarp Utenos, Kupiškio, Užpalių. Ši vietovė galėjo būti specialiai rengtu gynybos punktu, forpostu, turint omeny karus su švedais, kalavijuočiais, kurių metu galėjo būti sunaikintas senasis Radvilų dvaras.
1879 m. (Vyžuonėlės) už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui Veriovkinui. Jis valdė 1982 dešimtines žemės, iš jų - 642 dešimtines miško. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno bei Vilniaus gubernatoriui, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui.
Dvaro sodybos kompleksas šiandien
Kultūros vertybių registre įregistruotas Vyžuonų buvusio dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro išlikę:
- Kumetynas
- Tvartas
- Ūkinis pastatas
- Grūdų sandėlis
- Kluonas
- Gyvenamasis namas
- Kalvė
- Spirito rezervuaras
- Spirito varykla
Kadaise Radvilų giminei priklausęs turtas šiandien nugyventas, mažoji architektūra sunykusi. Tačiau besidomintieji ir dabar gali iš arčiau pažvelgti į ne vieną šimtmetį skaičiuojančius pastatus, parką, nykstančius tvenkinius. Vietinių žmonių teigimu, šalia esančio tvenkinio dugnas grįstas akmenimis, tačiau vanduo uždumblėjęs ir nešvarus.
Vyžuonos garsios ne tik dvarais. Miestelio centre išlikęs mūrinis namas, kuriame gyveno žymus šio krašto knygnešys Antanas Radzevičius.
Aplankyti verta vieną kilometrą nuo Vyžuonų nutolusią aukštoką ilgą kalvą, vietinių vadinamą Kartuvių kalnu. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms, trys jaunuoliai vyžuoniškiai nutarė pagerbti tėvynės ir jos karžygio atminimą. Po kelerių metų vargo 1931-aisiais paminklas buvo baigtas statyti.
Nors didžiąją jo dalį užima pelkės, čia galima grožėtis išpuoselėtais miškais - juodalksnynais ir pušynais. Vyžuonų botaniniame draustinyje aptikta net 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, trys grybų ir penkios gyvūnų rūšys.
Dvaro sodybos elementai
Ši lentelė apibendrina pagrindinius dvaro sodybos elementus ir jų aprašymus:
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kumetynas | Išlikęs pastatas, primenantis dvaro darbininkų gyvenimo sąlygas. |
| Tvartas | Pastatas, skirtas gyvuliams laikyti. |
| Ūkinis pastatas | Įvairios paskirties pastatas, skirtas ūkio reikmėms. |
| Grūdų sandėlis | Pastatas, skirtas grūdams laikyti. |
| Kluonas | Pastatas, skirtas javams kulti. |
| Gyvenamasis namas | Pastatas, skirtas dvaro valdytojams ir tarnautojams gyventi. |
| Kalvė | Pastatas, skirtas metalo apdirbimui. |
| Spirito rezervuaras | Talpykla, skirta spiritui laikyti. |
| Spirito varykla | Pastatas, skirtas spiritui gaminti. |
Vyžuonų dvaro sodybos istorija - tai ne tik didikų ir kunigaikščių gyvenimo kronika, bet ir svarbus Lietuvos istorijos bei kultūros paveldo elementas, liudijantis apie šio krašto praeitį ir tradicijas.